- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- 1S-1233-319/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- I. E.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. E. (I. E.), skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-jame sektoriuje komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam I. E., su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
I. E., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. kovo 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalis, laisvės atėmimu penkiolikai metų. Bausmės pradžia – 2005 m. kovo 22 d., bausmės pabaiga – 2020 m. kovo 22 d.2016 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam I. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu jau yra pakankamai žymi nuteistojo I. E. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nuteistasis I. E. skunde apygardos teismui prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtini Komisijos 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
4.1. Skunde nuteistasis teigia, kad nepagrįstas nutarties argumentas dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje pasibaigimo, kas kelia abejonių dėl jo tolesnio gyvenimo ir darbo Lietuvoje. Nuteistasis nurodo, kad Turkijos piliečio paso galiojimas jam bus pratęsiamas, tačiau jis pats turi atvykti į ambasadą ir pasiimti dokumentą. Nurodo, kad jis turi civilinį ieškinį, tačiau Lietuvoje jis jo niekaip negali atlyginti, o Turkijoje turi turto, tačiau kad jį parduoti, turi pats dalyvauti pardavime. Lietuvoje turėtų kur gyventi ir būtų įdarbintas.
4.2. Nuteistasis dėl padarytų nusikaltimų gailisi, per atliktą bausmės dalį suprato ir įvertino netinkamą elgesį, ateityje vengs neteisėtų situacijų. Jis padarė tinkamas išvadas ir turi aiškią motyvaciją socializuotis. Mano, kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti, nes atlikta bausmės dalis pakankamai didelė. Mano, kad yra visi pagrindai tenkinti jo prašymą. Jo nuomone, Komisijos nutarimas dėl jo teikimo lygtiniam paleidimui, yra priimtas tinkamai įvertinus jo asmenybę ir visus kitus faktorius, ir tai yra tvirtas pagrindas teigti, kad jis gali būti taikomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Atsiliepimo į nuteistojo skundą negauta. Nuteistojo I. E. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis I. E. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad I. E. priklauso žemos rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 34. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.
7.1. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai –I. E. dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, dirba, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Motyvuojamoji dalis
7.3. Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. O sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose. Įvertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
7.4. Nuteistajam anksčiau skirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau bausmės atlikimo metu jis net 19 kartų pažeidė vidaus tvarką, už ką 18 kartų baustas, o skatintas per visą bausmės laiką tik 5 kartus. Šie elgesio ypatumai vertinami analizuojant nuteistojo asmenybę. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Kaip jau minėta, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, galiojančių nuobaudų neturėjimas tik rodo, kad nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau šios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. bausmės atlikimo vietos. Jo padarytų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų laikotarpis yra pakankamai ilgas – nuo 2007 iki 2014 metų. Pirmieji paskatinimai buvo skirti bausmės pradžioje, tačiau po jų sekę visa eilė pažeidimų, taigi, gaudavęs paskatinimų už gerą elgesį, nuteistasis ir vėl tarpas po tarpo pažeidinėjo vidaus tvarką. Paskatinimų ir nuobaudų santykis bei jų dinamika rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli ir tai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių.
7.5. Abejonių dėl jo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelis ir jo asmenybės ypatumai. Iš socialinės išvados duomenų matyti, kad nuteistasis linkęs apie save kalbėti tik teigiamus dalykus, nutylėdamas neigiamą informaciją, savybes, linkęs ieškoti save pateisinančių aplinkybių dėl padaryto nusikaltimo. Ne visuomet geba atskirti tas sritis, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, ir tų, kur problemos yra gana paviršutiniškos, pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu bei kitus vertinti stereotipiškai. Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli I. E. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai –kartoja tas pačias klaidas, neįvertina ankstesnio patyrimo bei galimų neigiamų pasekmių, yra naudojęs smurtą prieš kitą nuteistąjį, trūksta empatijos jausmo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados, priešingai nei tai suvokia pats nuteistasis, neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai dėl jo galimybės toliau gyventi Lietuvoje, gauti savo šalies asmens pasą, taipogi nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam I. E. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo I. E. (I. E.) skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.