- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- II-286-946/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00276-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės Anos Vasiukevičienės 2021 m. sausio 19 d. priimto nutarimo Nr. 10-ANR_N-1779-2021 administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio (toliau – ir Institucija) specialistės Anos Vasiukevičienės 2021 m. sausio 19 d. nutarimu A. B. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, skirta 470 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 1 mėnesiui.
Šalies argumentai
A. B., nesutikdamas su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės jam paskirta nuobauda, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas, atsižvelgiant į tai, kad: 1) važiuojant Kaišiadorių r sav., Rumšiškių mstl., Topolių g. 19, nepastebėjo ženklų, nurodančių ribojamą greitį; 2) nebuvo jokių įspėjamųjų kelio ženklų, identifikuojančių mobilųjį greičio matuoklį; 3) gyvena Jonavoje, o jo darbo vieta yra Vilniuje, dėl darbo specifikos privalo dažnai vairuoti automobilį; 4) yra uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), kuri įsikūrusi Klaipėdoje ir Kaune bei uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), kuri įsikūrusi Vilniuje, valdybos narys ir pagal darbo specifiką turi dažnai būti minėtose įmonėse; 5) turi dažnai lankyti savo mamą, kuri yra garbaus amžiaus ir viena gyvena Marijampolėje; 6) skirta nuobauda neproporcingai apsunkina jo galimybes dirbti ir palaikyti socialinius ryšius su globos reikalaujančiais artimaisiais; 7) jo padarytas nusižengimas nesukėlė jokios avarinės situacijos; 8) dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi, pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą – netaikyti administracinio poveikio priemonės ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonę, sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą pritaikant 50 proc. paskirtos sumos nuobaudą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į A. B. skundą nurodė, kad byloje nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ANK 625 straipsnio nuostatų, sutikti su skundu ir panaikinti 2021 m. sausio 19 d. priimtą nutarimą.
A. B. teismo posėdžio metu skundą palaikė jame nurodytais motyvais, prašė sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą – baudą sumažinti perpus ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – atėmimo teisės vairuoti transporto priemonę. Papildomai paaiškino, kad važinėti visuomeniniu transportu jam būtų sudėtinga, taip pat jis neturi galimybės būti vežiojamas kitų asmenų. Tiek dėl darbinių funkcijų tinkamo atlikimo, tiek dėl vienišos motinos priežiūros jam yra būtinas vairuotojo pažymėjimas. Mano, kad už tokį nusižengimą jam paskirta nuobauda – bauda, yra per didelė bei neadekvati padaryto nusižengimo pavojingumui. Šiuo metu stengiasi važinėti mažesniu greičiu.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
A. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės Anos Vasiukevičienės 2021 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1779-2021 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 416 straipsnio 6 dalyje ir jam paskirta 470,00 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 1 mėnesiui. už tai, kad jis 2020 m. birželio 2 d. 11.01 val. Kaišiadorių r. sav., Rumšiškių mstl., Topolių g. 19, vairuodamas automobilį „Audi Q7, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas 105 km/h greičiu, viršijo 50 km/h greitį (b. l. 6-7). Analogiškos aplinkybės nurodomos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės Jolantos Kopač 2020 m. lapkričio 27 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole (b. l. 8).
Lietuvos Respublikos ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Lietuvos Respublikos ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių <...>.
Iš 2020 m. birželio 2 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo nustatyta, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir aplinkybėmis leistinas 50 km/h greitis buvo viršytas transporto priemone - automobiliu „Audi Q7, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), priklausančiu uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), kuriuo 2020 m. birželio 2 d. 11.01 val. naudojosi A. B. (b. l. 20). A. B. tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje (b. l. 9), tiek teikdamas paaiškinimus teisme pripažino, jog 2020 m. birželio 2 d. 11.01 val. Kaišiadorių r. sav., Rumšiškių mstl., Topolių g. 19, vairavo automobilį „Audi Q7, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir važiavo 105 km/h greičiu, t. y. viršijo leistiną 50 km/h greitį. Tiek Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole (b. l. 10), tiek administracinio nusižengimo protokole (b. l. 8) nurodyta, kad nagrinėjamu atveju automobilio greitis buvo nustatytas mobiliuoju greičio matuokliu PS-955076. Minėta techninė priemonė įvykio metu buvo galiojanti, metrologiškai patikrinta (patikros sertifikatas Nr. E19-1351/05), pažeidimo duomenys buvo užfiksuoti automatiškai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šiuo greičio matuokliu užfiksuotų duomenų objektyvumu ir tuo, kad 2020 m. birželio 2 d. 11.01 val. A. B. vairuojamu automobiliu viršytas leistinas greitis užfiksuotas tinkamai. Todėl teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus sprendžia, jog šioje byloje A. B. kaltė pažeidus Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus ir padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 416 straipsnio 6 dalyje, yra visiškai įrodyta.
Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas,.
A. B. tiek skunde, tiek posėdžio metu prašė taikyti Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti jam paskirtą baudą per pusę bei neskirti jam administracinio poveikio priemonės. Prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog teisė vairuoti jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti, taip pat pasirūpinti savo artimu giminaičiu. Taigi, A. B. prašymas skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje grindžiamas nepatogumais, kuriuos patiria netekęs teisės vairuoti transporto priemones.
Pagal Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kaip ne kartą nurodyta teismų praktikoje, pagal Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti.
Teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų A. B. taikyti Lietuvos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. A. B. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusižengimą, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykdant darbinę veiklą bei rūpinantis bei lankant garbaus amžiaus vieniša motina, nėra tiek jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, kad galėtų lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 1 dalis), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskiriant kiek didesnę nei minimalaus dydžio baudą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 416 straipsnio 6 dalyje bei nustatant minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės terminą. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo artimųjų gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus pirmiausiai privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Nagrinėjamu atveju nors A. B. nurodo, jog dažnai dėl darbo specifikos vyksta darbo reikalais į kitus miestus ir netekęs teisės vairuoti transporto priemones neturės galimybės tinkamai atlikti darbinių funkcijų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galimybės apskritai dirbti, be to, teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog nėra jokių objektyvių galimybių pasiekti darbo vietas, esančias kituose, nei A. B. pagrindinė darbo vieta gyvenamojoje vietoje, viešuoju transportu ar kitais būdais (pvz. naudojantis pavežėjų paslaugomis ar pan.). Todėl nėra pagrindo panaikinti ar švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę.
Sutiktina, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bus apsunkintos galimybės atlikti darbines pareigas, sunkiau ir nepatogiau vykdyti pareigas artimiesiems giminaičiams ir kt., tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina tiek dėl asmeninių, tiek dėl šeimos poreikių tenkinimo, darbo pobūdžio ir kt., turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Šiuo atveju A. B., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, kad galėtų užtikrinti savo atliekamų darbo funkcijų vykdymą, pasirūpinti savo artimuoju giminaičiu, šia teise naudojosi neatsakingai – viršijo nustatytą greitį, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, jog A. B. ir iki nusižengimo padarymo žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti ir rūpintis motina, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo darymo. Teismo vertinimu, asmuo, norėdamas tinkamai pasirūpinti savimi ir kitais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti.
Nors A. B. teigia, jog jo padarytas nusižengimas nesukėlė jokio avarinės situacijos, tačiau šiuo atveju nusižengimo didesnį pavojingumą apibūdina būtent viršytas greitis – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo greitį viršijo 55 km/h kelyje, kuriame leistinas greitis yra tik 50 km/h, t. y. važiavo tokiu greičiu, kuris artimas greitkelių greičiui. Šis nusižengimas eismo saugumo kontekste netoleruotinas ir negali būti pateisintas jokiomis aplinkybėmis. Taip pat nors skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog nebuvo jokių įspėjamųjų kelių ženklų, identifikuojančių mobilųjį greičio matuoklį, tačiau pastebėtina, jog pagal Kelių eismo taisyklių 636 punktą informacinis kelio ženklas „Automatinė eismo kontrolė“ yra privalomas tik kelio ruožams, kuriuose yra įrengti (stacionarūs) nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai ir tokio įspėjamojo ženklo nebuvimas neatleidžia vairuotojo nuo pareigos neviršyti leistino tame kelio ruože važiavimo greičio, tai yra laikytis Kelių eismo taisyklių 127 punkte nurodyto reikalavimo ir greičio matavimo prietaiso užfiksuoti duomenys yra leistini įrodymai taikant administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą. Taip pat A. B., prašydamas švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, nurodė, kad jis važiuodamas keliu nepastebėjo ženklų, nurodančių ribojamą greitį, tačiau šiame kontekste pažymėtina, jog padidinto pavojaus šaltinio (automobilio) valdytojų atidumas turi būti itin išlavintas, o vien tik kelio ženklo nepamatymas negali suponuoti A. B. kaltės nebuvimo ar konstatuoti nusižengimo mažesnio pavojingumo - net jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš tikrųjų nepamatė kelio ženklo „Gyvenvietės pradžia“, tai nereiškia, kad jis jo negalėjo ir neturėjo pamatyti. Priešingas aiškinimas leistų susiformuoti ydingai teismų praktikai, pagal kurią, esą, automobilių vairuotojai, nepamatę kelio ženklų, galėtų būti laikomi nekaltais dėl administracinių nusižengimų padarymo.
Vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad A. B. už įvairius KET pažeidimus baustas net 22 kartus, 13 kartų baustas už nustatyto greičio viršijimą (b. l. 11–18). Teismo nuomone, aplinkybės apie A. B. anksčiau padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, taip pat ir analogiškus, neigiamai charakterizuoja jį kaip vairuotoją ir leidžia pagrįstai teigti, kad ankstesnės nuobaudos savo tikslų nubaustojo atžvilgiu nepasiekė. Pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek kitiems asmenims dar prieš darydamas pažeidimą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. B. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, byloje jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės A. B. paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, nenustatyta. Todėl teigti, kad A. B. paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga padarytam nusižengimui, netinkamai administracinės nuobaudos tikslams pasiekti ir prieštarauja teisingumo principui, nėra pagrindo, o dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės patiriami praradimai ir nepatogumai yra logiška ir neišvengiama teisinės atsakomybės pasekmė. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o A. B. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, teismas
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės Anos Vasiukevičienės 2021 m. sausio 19 d. priimto nutarimo Nr. 10-ANR_N-1779-2021 palikti nepakeistą ir A. B. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.