- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-02-12
- Bylos Nr.
- A2.6.-56-271/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-12100-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- M. K.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. K., jo atstovui advokatui M.Dūdai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. spalio 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas R. Š. surašė M. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.10P-3064677-13 už tai, kad jis 2013-10-19 23.30 val. Vilniuje, Trakų Vokėje, Bražuolės g. vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis 0,50 promilių. Protokole nurodoma, kad vairuotojas M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste-KET) 14 p. Tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje (b.l.2).
M. K. pažeidimo padarymo fakto nepripažino ir teismo proceso metu paaiškino, kad 2013 m. spalio 19 d. su žmona buvo svečiuose Vilniuje. Žmona vartojo vyną, jis išgėrė 0,5 litro alaus, svečiuose buvo nuo 17 val. iki 21 val. Grįžęs namo po išgerto kiekio alaus jautėsi blaivus. Praėjo apie dvi valandos, paaiškėjo, kad baigėsi cigaretės. Su žmona nutarė nuvažiuoti cigarečių į degalinę. Kadangi vartojo alų, prieš išvykdamas namuose turimu alkotesteriu pasitikrino blaivumą ir nustatė, kad buvo 0,1 promilių alkoholio. Degalinė nuo namų yra apie 1,5 km atstumu, išvažiavo apie 23 val. Grįždamas namo matė, kad iš paskos važiuoja policijos pareigūnų automobilis. Nestojo, nes jo nestabdė - švyturėliai įjungti nebuvo, garsinių signalų taip pat nebuvo. Įvažiavo į nuosavo namo kiemą, po to – į garažą, o pareigūnai iš paskos. Kieme matė jau įjungtas tarnybinio automobilio švyturėlių šviesas. Pareigūnai pribėgo prie automobilio, o kuomet jis išlipo iš automobilio, užlaužė jam rankas, aiškindami, jog jis bėgo nuo jų. Galiausiai paaiškino jiems, kad jie yra jo namo valdoje ir tuomet buvo ištrauktas už tvoros, kur jam buvo liepta pūsti į alkotesterį. Darė tai tris kartus. Kiek įpūtė, nežino. Girdėjo, kad pareigūnai nervinasi, kalba apie užšalusį alkotesterį. Po to jam buvo paaiškinta, kad turės važiuoti su jais į komisariatą. Nesutiko, prašėsi, kad pareigūnai paleistų jį, ėjo link namų, tačiau buvo sulaikytas, jam buvo uždėti antrankiai. Įsodino į tarnybinį automobilį, važiavo į miestą. Pakeliui pareigūnai sustojo ties degaline, liepė jam pūsti dar kartą, matė, kad įpūtė 0,19 promilės. Vėliau pareigūnas atsinešė kitą alkotesterį iš bagažinės. Vėl pūtė, matė rezultatą - įpūtė 0,41 promilės. Pūtė ir dar, pareigūnas, atrodo jo pavardė Š., parodė, kad alkotesteris rodo 0,50 promilės. Pareigūnė visa tai fotografavo. Po to jam policijos darbuotojai paaiškino, kad kadangi putė tris kartus, jie išvedė vidurkį - 0,50 promilės alkoholio. Norėjo, kad būtų nuimti antrankiai, pasirašė ant pateikto jam kvito. Buvo streso būsenoje, atsisakė vykti su pareigūnais į miestą bei narkologiniame centre pasitikrinti blaivumą. Pasirašė ir ant jam paruošto protokolo. Nesupranta, kodėl į du skirtingus pareigūnų turimus alkoholio matuoklius turėjo pūsti 7 kartus: 6 kartus į pailgą, pilkos spalvos matuoklį ir vieną kartą į kitą, kodėl policijos pareigūnė fotografavo, tačiau nuotraukose nefiksavo alkotesterio parodymų, kuomet buvo 0,19 promilių (b.l.76-79).
Liudytoja S. K., sutikusi duoti parodymus, teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną su vyru, M. K., buvo svečiuose, kur ji išgėrė vyno. Kad būtų gėręs vyras, ji nematė. Namo grįžo apie 20.30 val. Pritrūko cigarečių, todėl kartu su vyru nuvažiavo į degalinę ir apie 23.05 val. grįžinėjo namo. Atsisukusi matė važiuojančius iš paskos tarnybiniu automobiliu pareigūnus. Švyturėlių šviesos nematė, garsinio signalo nebuvo. Kokiu greičiu važiavo vyras, pasakyti negali. Vyras įvažiavo į kiemą, po to į garažą. Matė, kad pareigūnai įjungė švyturėlius ir važiuoja iš paskos. Automobilis užsirakina automatiškai, todėl reikėjo palaukti porą sekundžių, nors pareigūnai norėjo iš karto atidaryti dureles. Ištempė vyrą iš automobilio. Su juo pareigūnai pasišalino iš kiemo, o ten pradėjo alkotesteriu matuoti vyro blaivumą. Matė tris kartus, kaip jis pūtė. Vienus parodymus jai pavyko pamatyti - tai buvo 0,18 ar 0,19 promilės. Kaimynai išėjo iš pirties ir taip pat stebėjo, kas vyksta. Po ko vyras atsisakė daugiau pūsti ir norėjo eiti namo, tačiau buvo pareigūnų sulaikytas, įsodintas į tarnybinį automobilį. Jai buvo paaiškinta, kad vyras bus pristatytas į policijos įstaigą Giraitės gatvėje. Išsikvietė taksi ir važiavo iš paskos, tačiau vyras paskambino jai ir pranešė, kad pareigūnai jį paleido ir jis namuose, todėl ji turi grįžti (b.l.79-81).
Liudytoja A. D., policijos pareigūnė, parodė, kad įvykio 2013 m. spalio 19 d. vakarą dirbo kartu su pareigūnais R. Š. ir Ž. J.. Patruliavo tarnybiniu automobiliu, priemonė buvo skirta neblaiviems vairuotojams ir pėstiesiems nustatyti. Apie 23.10 val. Trakų Vokėje buvo pastebėtas automobilis „Audi“, kurio vairuotojas, išvydęs juos, padidino greitį ir bėgo. Automobilio greitis buvo apie 130 km/h. Pareigūnai vijosi automobilį, buvo įjungti švyturėliai. Vairuotojas (vėliau paaiškėjo jo duomenys - M. K.) įvažiavo į namo kiemą, garažą, bandė uždaryti vartus. Vairuotojas ir šalia sėdinti moteris nenorėjo išlipti iš automobilio. Vėliau išlipęs vairuotojas buvo piktas, matėsi, kad jis ir ponia, vardu Silvija, yra neblaivūs. Pareigūnai pasiūlė vairuotojui pasitikrinti blaivumą, jis nesutiko. Moteris siūlėsi pūsti į alkotesterį vietoje vyro, pastarasis atsisakinėjo. Ji negali pasakyti, ar vairuotojas pūtė. M. K. priešinosi, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Pareigūnui Ž. J. buvo sužalota ranka. M. K. buvo aiškinama, kad atsisakymas pasitikrinti blaivumą prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui, jam buvo pasiūlyta važiuoti į policijos komisariatą. Važiuodamas vairuotojas apsiramino. Jie sustojo degalinėje. Kadangi vietos automobilyje buvo nedaug, ji išlipo. M. K. sutiko pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Ji paties pūtimo nematė, tačiau matė rezultatą - alkotesteris rodė 0,50 promilės, ką ji nufotografavo nuosavu fotoaparatu. Nuotraukų prie medžiagos nepridėjo, nes tai jos asmeninės nuotraukos, kurias naudos savo darbe ateityje (b.l. 84). Iš tikrųjų vairuotojas atrodė labiau apsvaigęs, nuo jo jautėsi ir alkoholio kvapas. Alkotesterio modelio pasakyti negali, atsimena, kad jis buvo pilkos spalvos. Pareigūnai iš karto atspausdino kvitą, tai buvo 23.30 val. Ji rašė tarnybinį pranešimą, pildė dokumentus, pareigūnas R. Š. rašė elektroninį protokolą. Ant kvito buvo taisomas laikas, nes dėl techninio nesklandumo buvo rodomas kitas laikas. Buvo ištaisytas laikas ir parašytas tikras: 23.30 val. Ji nematė, kad būtų panaudotas dar kitas alkotesteris. Pildė žurnalą ir jame ji nurodė tikslų piliečio blaivumo patikrinimo laiką. Pildė žurnale duomenis apie 0,50 promilės neblaivumą. Apie tai, kad M. K. buvo nustatytas 0,41 promilės neblaivumas, nieko pasakyti negali, tokių duomenų į žurnalą ji neįrašinėjo, matė tik vieną patikrinimą - prie degalinės, kurio metu vairuotojam nustatytas 0,50 promilės girtumas (b.l. 82, 83). Atsakyti į klausimą, ar panaudotas alkoholio matuoklis „Drager 7410“ turi vidinę atmintį, ar jo spausdintuvas rodo visus tikrinimo duomenis, ar tik tuos, kurių duomenys buvo perduoti spausdintuvui atspausdinti, liudytoja negali, kadangi nedirba su alkoholio matuokliu, prie aparatūros nelenda (b.l. 82, 83). Be to, jos nuomone, alkoholio kiekio matuoklis turi turėti vidinę atmintį. Atsakydama į klausimą, kodėl vieniems asmenims, kurie buvo tikrinami alkotesteriu Drager 7410 laikas sutapo ir žurnale, ir alkotesteryje, o M. K. atveju - nesutapo (kvite atspausdintas laikas „21.59“ val., ranka pataisytas į „23.30“ val. ir žurnale nurodomas laikas „23.30“ val.), liudytoja parodė mananti, jog pareigūnai iš pradžių neįvertino, kad aparatas netinkamai veikia (b.l.83-84).
Liudytojas R. Š., policijos pareigūnas, parodė, kad įvykio vakarą dirbo pagal prevencinių priemonių planą su kuopos vadu Ž. J. ir vyr.specialiste A. D.. Trakų Vokėje apie 23.10 val. buvo pastebėtas dideliu greičiu važiuojantis automobilis, kuris pamatęs jų tarnybinį automobilį, staigiai pasuko į kairę ir padidino greitį. Įjungė švyturėlius (neatsimena, ar buvo naudojamas garso signalas) ir vijosi automobilį, kuris įvažiavo į nuosavo namo kiemą, adresu Bražuolės g. 55. Vairuotojas akivaizdžiai matė jų tarnybinį automobilį. Apie šį automobilį buvo pranešta budėtojui, tačiau negali pasakyti, kokiu momentu tai buvo padaryta. Vairuotojas įvažiavo į garažą, uždarė kiemo vartus, norėjo uždaryti ir garažo vartus. Jie išlipo iš automobilio, kuris atsidūrė kieme už uždarų vartų, neleido vairuotojui užrakinti garažo vartų. Šalia jo sėdėjo moteris, abu nesutiko išlipti iš automobilio. Po įkalbinėjimų vairuotojas paliko automobilį. Nuo vairuotojo (M. K.) sklido alkoholio kvapas, matėsi, kad jis yra apsvaigęs. Norėjo trauktis į kiemą, tuomet vairuotojas pradėjo bėgti link namų. Su Ž. J. sulaikė jį, sulaikymo metu vairuotojas priešinosi. Buvo išvestas į lauką, kur jam buvo siūloma pasitikrinti alkotesteriu blaivumą. Moteris įkalbinėjo vyrą nedaryti to, siūlėsi pati pūsti į alkotesterį. M. K. buvo paaiškintos atsisakymo pasekmės, kad tai prilyginama sunkiam apsvaigimo laipsniui. Jis išsigando, vėl bėgo per garažą link namų. Ž. J. panaudojo kovinius imtynių veiksmus, parvertė bėglį ant žemės, po ko vairuotojui teko uždėti antrankius. Kovinių imtynių metu pareigūnui Ž. J. buvo sužalota ranka, pasirodė kraujas. Važiuojant į Vilnių vairuotojas nusiramino, pradėjo aiškinti, kad prisipažįsta ir yra kaltas, paprašė nuimti antrankius, sutiko pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Sustojo ties degaline „EMSI“. Tačiau M. K. pradėjo žaisti su alkotesteriu, tai pūtė, tai nepakankamai pūtė į alkotesterį. Pirmą kartą jis įpūtė 0,41 promilių. Pareigūnams buvo šokas, nes vairuotojas atrodė, lyg turėtų būti 2 promilės. Tuomet buvo duota pūsti į kitą alkotesterį,įpūtė 0,50 promilės, tarpas tarp pūtimo buvo apie 5 minutės. Pilietis su rezultatais sutiko, buvo nuspręsta parvežti jį į namus. Ekipažas tą dieną turėjo du alkotesterius: vienas (Drager 6810), kuriuo nustatytas 0,41 promilės neblaivumas, buvo išduotas jam, kitu (Drager 7410) naudojosi Ž. J., nes pareigūnas turi tikrinti pamainą. Kvitas su 0,41 promilės patikrinimo rezultatu buvo atspausdintas ir rezultatai įrašyti žurnale. Dėl skubėjimo ant kvito nėra vairuotojo parašo. Pirmas tikrinimas įvyko 23.26 val., antrasis - 23.30 val., nors kvitas atspausdino laiką 21.59 val. ir ranka reikėjo koreguoti laiką, greičiausiai tai padarė pareigūnas Ž. J..
Liudytojas Ž. J., policijos pareigūnas, parodė, kad automobilio Audi A6 vairuotojas (M. K.), pastebėjęs jų tarnybinį automobilį, padidino greitį. Pamatęs švyturėlius jis privalėjo sustoti, tačiau to nepadarė. Jo automobilio greitis viršijo 100 km/h. Bražuolės gt. 55 vairuotojas įvažiavo į namo kiemą, po to į garažą. Jis bei keleivė neatidarinėjo automobilių durų. Specialistė A. D. fotografavo įvykius. Po kurio laiko keleivė ir vairuotojas, o tai buvo M. K., išlipo. Vairuotojas buvo neblaivus, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Jis bandė pasišalinti, tačiau buvo sulaikytas. Sulaikant vairuotoją panaudoti koviniai veiksmai. Kieme, tarnybiniam automobiliui pasišalinus iš namo teritorijos, M. K. buvo pasiūlyta alkotesteriu pasitikrinti blaivumą. Jis keletą kartų imitavo pūtimą, moteris pastoviai aiškino jam, kad jis nepūstų, nes yra išgėręs. Siūlėsi pūsti į alkotesterį pati. M. K. buvo paaiškintos atsisakymo pasitikrinti blaivumą pasekmės. Pokalbio metu pasirodė kaimynai iš gretimo namo. Vairuotojas vėl nutarė bėgti į namus, tačiau ir vėl buvo sulaikytas ir jam buvo uždėti antrankiai. Vairuotojas buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. Pasipriešinimo metu vairuotojas sužalojo jam ranką, bėgo kraujas. Pakeliui į policijos komisariatą M. K. nusiramino, atsiprašė, aiškino, kad gailisi, kad name du vaikai. Sutiko patikrinti blaivumą, todėl jie sustojo netoli degalinės. M. K. pripūtė lengvą girtumo laipsnį, tačiau parodymai alkotesterio buvo nežymūs (0,41 promilės). Tokiu tikrinimo rezultatu buvo suabejota (jiems atrodė, kad vairuotojo neblaivumas siekia apie 2 promiles). Pagalvojo, kad alkotesteris yra sugedęs. Vairuotojas pripūtė į antrą alkotesterį lengvo girtumo normą, kuri buvo didesnė negu pirmuoju kartu, o būtent: 0,50 promilės. Pirmuoju atveju buvo naudojamas R. Š. išduotas alkotesteris Drager 6810, antruoju – jam tarnyboje išduotas alkotesteris Drager 7410, paklaida pirmojo alkotesterio yra mažesnė negu antrojo. Laiko skirtumas tarp pūtimų buvo apie 4 minutės. Po antrojo patikrinimo vairuotojas su rezultatais sutiko, apie tai pasirašė. Jam buvo pasiūlyta važiuoti pasitikrinti į narkologijos centrą, tačiau vairuotojas atsisakė, nors jam buvo aiškinama, kad po patikrinimo jis bus parvežtas namo. Kadangi abejonės dėl jo neblaivumo buvo pašalintos, M. K. buvo parvežtas namo. Tokiu būdu su juo buvo pasielgta humaniškai, nors jis pažeidė keletą KET punktų reikalavimų: pavojingai vairavo, viršijo greitį, nesustojo kelkraštyje, vairavo neblaivus. Neatsimena momento, tačiau mano, kad budėtojui apie įvykį buvo pranešta jau po vairuotojo sulaikymo. Teismui yra pateiktas vaizdo įrašas, kuris buvo padarytas. Išliko ne visas įrašas ir buvo pateikta tiek prie bylos, kiek reikia įrodant vairuotojo įvykdytą pažeidimą. Daugiau vaizdo įrašų neišliko, be to jis mano, kad videoregistratorius galėjo būti išjungtas, kuomet į pridegiklį buvo įjungiamas alkotesteris. Alkotesteris Drager Alcotest 7410 buvo išduotas jam ir naudojamas tarnyboje, jis yra leidžiamas naudoti, metrologiškai patikrintas. Šį alkotesterį jis naudoja retai, nes gatvėse patruliuoja nedažnai. Alkotesteris rezervinis, skirtas patikrinti pamainą. Gali būti, kad išduotas jam jis buvo dar 2010-07-19. Kai baigiasi metrologinė patikra, jis šį aparatą atiduoda specialistui patikrinti, atidavimo žurnale nefiksuoja, atiduoda pasitikėjimo pagrindu. Specialistas padaro patikrą ir alkotesterį vėl grąžina jam. Negali pasakyti, kada iki M. K. patikrinimo alkotesteris 7410 buvo naudojamas. Su alkotesteriu 7410 visus to vakaro matavimus atliko tik jis, jei kvite yra A. D. parašas, tai yra klaida - ji tiesiog rašė. Alkotesterio kvito laiko ištaisymas ranka į „23.30 val.“ buvo padarytas pareigūnės A. D.. Užfiksavus alkotesteriu Drager 7410 pūtimo (patikrinimo) rezultatus ir neatspausdinus kvito apie tokį rezultatą, yra galimybė į alkotesterį pūsti antrą kartą. Alkotesteris priskiriamas prie prietaisų, turinčių vidinę atmintį (b.l.132-139).
Liudytojas M. R. parodė, kad yra M. K. kaimynas. Įvykio vakarą jis su draugais buvo pirtyje, kuomet draugas D. U. pakvietė jį į kiemą, nes pas kaimynus kažkas vyksta. Kieme, už tvoros, apie 15-20 m atstumu matė policijos automobilį su įjungtais švyturėliais, o kaimynas M. K. keletą kartų pūtė į alkotesterį, po ko pareigūnai išvedė jį link automobilio (b.l.88-89).
Analogiškus parodymus teismo proceso metu davė liudytojas D. U. (b.l.89).
Prie teismui pateiktos administracinės teisės pažeidimo medžiagos pridėtas kvitas, kuriuo nustatoma, kad alkotesteriu Drager 7410 2013-10-19 21.59 (ranka laikas ištaisytas į „23.30“) K. M. nustatytas 0,50 promilių girtumas, tikrino Ž. J.. Yra parašas ir žodis „sutinku“ (b.l.4).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus rašytinius įrodymus (protokolą, pareigūnų tarnybinius pranešimus, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagą Nr.10-AT-00595-13, alkotesterio kvitus, žurnalų išrašus, įsakymų nuorašus, alkotesterių naudojimo instrukcijas, vaizdo medžiagą), M. K. paaiškinimus, liudytojų S. K., R. Š., A. D., Ž. J., M. R., D. U. parodymus, daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog M. K. įvykdė LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str.1d.1p.).
Šiame kontekste teismas pažymi, kad nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, jog traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumą įrodinėja bylą iškėlusi (protokolą surašiusi) institucija (pareigūnas). Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neįpareigotas įrodinėti savo nekaltumo, nors tokia teisė jam ir yra suteikta.
Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).
Taigi, šioje byloje nagrinėtinos ir vertintinos dvi esminės faktinės aplinkybės, t.y. vairavimo faktas bei vairuotojo alkoholinio apsvaigimo ir jo masto nustatymo faktas.
Dėl pirmos aplinkybės (automobilio vairavimo 2013-10-19d.) ginčo nėra: M. K. pripažįsta, kad 2013 m. spalio 19 d. apie 23.10 val. jis važiavo iš degalinės „EMSI“ namo, adresu Trakų Vokė, Bražuolės g. 55, Vilnius. Jis vairavo automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šalia jo buvo keleivė S. K., kuri taip pat nurodė, jog automobilį vairavo vyras M. K.. Vairavimo faktą patvirtino pareigūnai R. Š., A. D. ir Ž. J.. Jie teigia, kad automobilio judėjimas Bražuolės gatve buvo filmuojamas, kad vairuotojo jie iš akiračio nebuvo pametę, o iš garaže pastatyto automobilio vairuotojo vietos išlipo būtent M. K.. Prie bylos yra pridėtas įvykių vaizdo įrašas, iš kuriuo matyti, kaip gatve juda automobilis Audi A6, iš paskos važiuoja policijos pareigūnai. Teismas, remdamasis bylos įrodymais, konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokole vairavimo fakto laikas nurodytas ne visai tiksliai - 23.30 val. (b.l.2). Akivaizdu, kad vairavimas buvo anksčiau, pagal byloje esamus įrodymus - apie 23.10 val., nes alkotesterio Drager 6810 naudojimo laikas tikrinant M. K. blaivumą yra 23.26 val. ( b.l. 62, 94), o iki to vairuotojas važiavo gatve, įvažiavo į garažą, kalbėjo su pareigūnais.
Nagrinėjamojoje byloje kyla klausimas dėl to, ar M. K. automobilį vairavo tą vakarą neblaivus ir koks jo neblaivumo (girtumo) laipsnis. Ar nustatytas laipsnis užtraukia jam administracinę atsakomybę.
Pats M. K. pripažįsta, kad laikotarpiu nuo 17 val. iki 21 val. svečiuose išgėrė 0,5 litro alaus. Grįžo namo ir apie 23 val. išvažiavo į degalinę cigarečių. Turimu alkotesteriu namuose pasitikrino blaivumą, buvo 0,1 promilės.
M. K. nurodo, kad jo blaivumą naudojant alkotesterį policijos pareigūnai tikrino 7 kartus, iš kurių šešis kartus vienu alkotesteriu ir vieną kartą kitu alkotesteriu. Jis matė, kad po patikrinimo alkotesteris rodė rezultatą - 0,19 promilės. Minėtą aplinkybę patvirtina liudytoja, tikrinto asmens žmona S. K., teigdama, kad vyras ne kartą pūtė į alkotesterį ir ji matė rezultatą – 0,18 ar 0,19 promilės. Tą aplinkybę, kad M. K. keletą kartų pūtė į alkotesterį, nurodė liudytojai M. R. ir D. U.. Pareigūnas R. Š. paaiškina šią aplinkybę tuo, kad M. K. netinkamai atlikinėjo veiksmus su alkotesteriu, t.y. nepūtė pakankamo patikrinimui oro mėginio.
Byloje objektyvių ir pakankamų atitinkamai išvadai duomenų apie tai, kad M. K. patikrinimo vienas ir rezultatų buvo 0,19 promilės, nėra. Apie tokį alkotesteriu nustatyto M. K. neblaivumo (girtumo) kiekį (promiles) nėra duomenų nei alkotesterio Drager Alcotest 6810 Nr.ARBL-0762 vidinėje atmintyje ( b.l.96), nei asmenų blaivumo tikrinimo žurnale (b.l.62). Kaip ir nėra įrodymų, patvirtinančių pareigūnų teiginius apie tai, kad vairuotojas buvo apsvaigęs ir jo apsvaigimo laipsnis buvo didesnis negu 0,41 ar 0,50 promilės ir galėjo siekti 2 promiles. Apie tai jie daro išvadą, kaip patys nurodo teismui, iš savo praktikos bendraujant su neblaiviais vairuotojais, ko aiškiai nepakanka išvadai apie asmens girtumo laipsnį daryti.
Byloje yra du vairuotojo M. K. blaivumo naudojant matavimo prietaisus (alkotesterius) rezultatai, atvaizduoti kvituose :
1) alkotesterio Drager Alcotest 6810 Nr. ARBL-0762 panaudojimo, tikrinant blaivumą, rezultatas yra 0,41 promilės etilo alkoholio (b.l.94) ;
2) alkotesterio Drager Alcotest 7410 Nr. ARUF-0156 panaudojimo, tikrinant blaivumą, rezultatas yra 0,50 promilės etilo alkoholio (b.l.4).
Kadangi M. K. nebuvo siunčiamas ir policijos pareigūnų pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir objektyviai nustatyti jo neblaivumo (girtumo) laipsnį (LR Vyriausybės 2006-05-12 Nutarimo Nr.452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo(girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 10 p.), įrodymų patikimumo prasme teismas vertina du išvardintus vairuotojo patikrinimo, naudojant prietaisus, rezultatus.
Šiame kontekste teismas pažymi, kad minėtoje situacijoje pareigūnų aiškinimas, jog jie nesinaudojo kitais būdais (pristatymu į medicinos įstaigą) pašalinti prieštaravimus tarp prietaisų parodymų, nes M. K. pasirašė ant alkotesterio kvito bei protokolo, pažymėdamas, kad jis sutinka, savaime nepaneigia pareigūnų pareigos pašalinti šiuos prieštaravimus bei objektyviai nustatyti vairuotojo neblaivumo (girtumo) faktą, jo laipsnį. Kita vertus, visi prietaisų naudojimo rezultatai turi būti parodomi tikrinamam asmeniui, jis turi teisę pasirašyti apie tai arba atsisakyti, nurodydamas ar nenurodydamas atsisakymo motyvus. Pabrėžtina ir tai, kad ant alkotesterio Drager 6810 naudojimo rezultatų kvito nėra M. K. parašo, nėra jo parašo ir žurnale, aplamai šis kvitas, kaip įrodymas teismui su protokolu M. K. pateiktas nebuvo ir teismas gavo jį pagal pareikalavimą (b.l. 62, 94). Tuo tarpu pagal administracinių teisės pažeidimų teisenos uždavinius ir principus institucijai, nagrinėjančiai teisės pažeidimo bylas, turi būti teikiami vertinimui visi įstatymo nustatyta tvarka surinkti apie veiką įrodymai. Kita vertus, šis kvitas kaip įrodymų šaltinis (dokumentas) ir be M. K. parašo neprarado savo įrodomosios reikšmės, ir jis yra vertinamas teismo kitų įrodymų visumoje.
Nagrinėjamoje byloje, vertinant įrodymus ir jų patikimumą, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl M. K. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu Drager 7410. Jis yra vienintelis bylos dokumentas, kurio pagrindu galėtų asmeniui kilti administracinė atsakomybė, todėl tikrintina, ar jis gali būti pripažintas tinkamu įrodymu, ar nebuvo pažeista alkotesterio Drager 7410 naudojimo bei rezultatų fiksavimo tvarka.
Nustatyta, kad šis matavimo prietaisas (alkotesteris Drager 7410) buvo išduotas policijos pareigūnui Ž. J. dar 2010-07-19d. ( b.l.63). Kaip paaiškino pareigūnas, dažniausiai jis naudoja šį prietaisą tarnybiniams reikalams, t.y. pamainai tikrinti. Reiduose jis naudojamas itin retai, paskutinį kartą iki 2013-10-19 šis alkotesteris buvo naudojamas 2012 metais. Vidinės atminties pats aparatas neturi, jo naudojimo rezultatų atmintis yra spausdintuve, kuris metrologiškai nėra tikrinamas, atliekama tik pačio aparato patikra. Pažymėtina, kad paskutiniai spausdintuvo atminties įrašai yra datuoti 2012-06-02, o kiti net 2011 metų lapkričio mėn. Pagal 2010-01-12 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr.5-V-23 (toliau tekste –įsakymas) patvirtinto „Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų kontrolės tvarkos aprašo“ 2 punktą Teisės pažeidimams nustatyti gali būti naudojami tik tokie matavimo prietaisai, kurie turi galimybę atmintyje kaupti atliktų matavimų duomenis arba jei teisės pažeidimas yra užfiksuotas vaizdo formatu. Alkotesteris Drager 7410 vidinės atminties neturi. Teisės pažeidimas vaizdo formatu fiksuojamas nebuvo.
Alkotesterio Drager 7410 panaudojimo kvite ranka yra ištaisytas laikas iš 21.59 į 23.30 val. Minėto prietaiso patikra atlikta 2013-05-03, taigi jau po to, kai valstybėje buvo keičiamas laikas vienos valandos intervalu. Kita vertus, iš byloje esamų kvitų ir laiko ištaisymų matyti, kad spausdinamas kvituose laikas ranka buvo keičiamas į kitą, tačiau laiko paklaidos yra skirtingo dydžio (b.l. 4, 95). Liudytojas Ž. J. pripažino, kad alkotesteris Drager 7410 spausdintuvo atminties išrašas rodo tik tuos matavimus, kurie buvo perduoti spausdintuvui, o ne visus atliktus matavimus, apie tai yra kalbama ir 2010-05-12 Policijos generalinio komisaro pavaduotojo S. S. rašte Nr.5-S-2783 „Dėl alkoholio kiekio matavimo prietaisų Alcotester 7410“, kuomet yra nurodoma, kad “<...> minėtas matavimo prietaisas priskiriamas prie turinčių duomenų kaupimui ir gali būti naudojamas nustatyta tvarka, tačiau kiekvieną šiuo prietaisu atliktą matavimą būtina atspausdinti prietaiso spausdintuvu“ (b.l.130). Taigi, darytina išvada, kad spausdintuvas išsaugos atmintyje matavimą, jei jo rezultatai bus atspausdinti. Todėl kiek kartų jis buvo naudojamas, kokie jo naudojimo rezultatai buvo, pasakyti negalima, jei tikrinimo rezultatai nebuvo atspausdinami.
Alkoholio matavimo prietaisai turi būti išduodami pareigūnams ir priimami iš jų įrašant ir pažymint apie tai žurnale (įsakymo 7 punktas). Kaip pripažino liudytojas Ž. J., alkotesteriu Drager 7410 naudojosi tik jis, todėl žurnale atžymų nebuvo daroma. Tačiau objektyviai, kas ir kada naudojosi šiuo matavimo prietaisu, nustatyti negalima. Žurnale nebuvo fiksuojama ir to, kada šis matavimo prietaisas buvo atiduodamas metrologinei patikrai atlikti. Kaip teigia pareigūnas Ž. J., tai darė jis, t.y. perduodavo alkotesterį patikrai, neformalizuodamas to momento. Jis gi teigia, kad šiuo prietaisu naudojosi tik jis vienas, tuo tarpu bylai yra pateikti kvitai, kuriuose yra nurodyta, kad alkoholio kiekį ir ne kartą šiuo prietaisu matavo pareigūnė A. D. (b.l.95). Pastaroji pasirašydavo ant prietaiso kvitų, nors ji nėra išlaikiusi įskaitos, patvirtinančio susipažinimą su alkoholio kiekio matavimo prietaisų naudojimu (b.l. 55-56).
Esant nustatytiems alkoholio matuoklio Drager 7410 naudojimo tvarkos pažeidimams, kvito įrašo (laiko) ištaisymams, vidinės atminties pačiame alkotesteryje nebuvimui, perdavimui metrologinei patikrai be šio fakto registravimo žurnale, didelei jo naudojimo rezultatų paklaidai – 0,05 promilės, teismas neturi pagrindo remtis M. K. blaivumo patikrinimo rezultatais (0,5 promilių etilo alkoholio, su paklaida - 0,45 promilių), ir vertinant šį įrodymą kartu su visetu kitų byloje esamų įrodymų laikyti jį patikimu ir leidžiančiu daryti neabejotiną išvadą apie tai, kad vairuotojui M. K. tikrai buvo nustatytas lengvas (0,45 promilių) neblaivumo laipsnis. Pareigūnams tikrinimo metu turėjo kilti abejonių, koks yra vairuotojo girtumo laipsnis, dviem prietaisais 4 minučių laiko skirtumu nustačius du girtumo dydžius - vieną, kuris atleidžia asmenį nuo atsakomybės, ir kitą, kuris sudaro pagrindą patraukti jį administracinėn atsakomybėn, tačiau jie tų abejonių pašalinti nebandė.
Alkotesteris Drager 6810, kuriuo M. K. 23.26 val. 2013-10-19 buvo nustatytas 0,41 (su paklaida 0.393 promilių) neblaivumas turi vidinę atmintį, kurioje išliko jo veikimo (b.l.96), alkotesteris išduotas pareigūnui R. Š. griežtai remiantis normatyviais aktais nustatyta tvarka - apie tai yra padarytos atžymos registracijos žurnale (b.l.61), apie jo panaudojimo rezultatą padarytas atitinkamas įrašas žurnale (b.l.62), kvite yra atspausdintas patikrinimo laikas, nurodomas partikrinimo numeris bei spausdintuvo numeris (b.l.94). Pareigūnas R. Š. apmokytas dirbti šiuo alkotesteriu, išlaikė įskaitą (b.l.55). Vien tai, kad pareigūnams pasirodė, jog vairuotojo apsvaigimo laipsnis yra žymiai didesnis, negu alkotesteriu nustatytas dydis, neduoda teismui pagrindo abejoti šio prietaiso rezultatų patikimumu. Pažymėtina, kad nustačius M. K. 0,41 promilės neblaivumą, pakartotiniam tikrinimui R. Š. išduotas tarnyboje ir metrologiškai patikrintas, su vidine atmintimi, alkotesteris Drager 6810 naudojamas nebuvo, o buvo pasinaudota kitu alkotesteriu, kuris neturi atminties, retai naudojamas, turi didelę paklaidą, metrologinei patikrai atiduodamas be įrašų apie tai, kada paskutinį kartą buvo naudojamas (kaip matyti iš spausdintuvo - 2012 metais) ir kuriuo naudojosi ne tik pareigūnas Ž. J., bet ir kiti.
Alkotesteris Drager 6810 yra žymiai tikslesnis, jo paklaida (0,01 iki 1,00 promilės) yra 0,017 promilės, tuo tarpu alkotesterio Drager 7410 paklaida yra žymiai didesnė, o būtent 0,05 promilės.
Vertindamas alkotesterių rezultatų patikimumo laipsnį, teismas pažymi ne vien tą aplinkybę, kad alkotesteris Drager 7410 buvo priduodamas metrologinei patikrai be atžymų apie tai atitinkamuose žurnaluose, tačiau ir tai, kad pagal esamus patikros sertifikatus darytina išvada, jog patikimesnis šiuo atveju alkotesteris Drager 6810, kadangi jo patikros termino galiojimo pabaiga nustatyta 2014-01-09, o alkotesterio Drager 7410 - po dviejų savaičių, t.y. 2013-11-02, kas irgi galėjo lemti duomenų iškraipymą (b.l.57-58).
Alkotesteriu Drager 6810 M. K. 2013-10-19 23.26 val. nustatytas 0,41 promilės girtumas, su paklaida – 0,393 girtumas, kas pagal galiojančius įstatymus neužtraukia administracinės atsakomybės.
Atsižvelgdamas į išdėstytų vertinimų visumą bei įstatymo nuostatą, kad visos abejonės turi būti vertinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai, teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta patikimų įrodymų, jog M. K. 2013-10-19 vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (nuo 0,41 iki 1,5 promilės etilo alkoholio) neblaivumas. Pagal ATPK 126 str.1d. normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis jo neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamoje byloje kilo pagrįstų abejonių dėl alkotesterio Drager 7410 panaudojimo tvarkos ir atitinkamai jo rezultatų, pagaliau policijos pareigūnai nepaneigė vairuotoją reabilituojančio ir sertifikuotu ir tinkamai naudojamu alkotesteriu nustatyto tikrinimo rezultato- 0,393 promilės girtumo, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1d. 1p., 287 str. 1d. 2p., teismas
NUTARĖ:
Administracinio teisės pažeidimo bylą M. K., nesant jo veikoje pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nutraukti.
Nutarimas 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.