Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo nepilnamečiam vaikui, pareikšto atsakovams V. L. ir R. L., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog yra visiškai įsitikinęs, kad atsakovės dukters M. tėvas yra jis, kadangi su atsakove palaiko artimus ryšius nuo 2017 m. Prašo teismo sprendimu taip pat suteikti dukrai jo pavardę.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog sutinka su ieškiniu, kadangi atsakovas patikino, jog nuo 2017 m. kartu su ieškove negyvena ir artimų santykių nepalaiko, yra tikras, kad ne jis yra vaiko tėvas, to vaiko niekada nėra matęs ir apie jo gimimą sužinojo tik gavęs ieškinį. Atsakovas gyvena Latvijoje. Kadangi ieškovas yra įsitikinęs, kad yra vaiko tėvas, tai sutinka, kad DNR ekspertizė nebūtų skiriama. Sutinka, kad vaikui teismo sprendimu būtų suteikta biologinio tėvo pavardė.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad ieškinio tenkinimas nepažeis M. L. geriausių interesų.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog sutinka, kad ieškinys būtų patenkintas ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusios M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina yra atsakovė R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu įrašytas atsakovas V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), M. L. gyvenamojo vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Atsakovė R. L. ir atsakovas V. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri įregistruota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuri iki šiol nėra nutraukta.

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.161 straipsnio 2 dalis). Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo įrašas (CK 3.138 straipsnis). Vaikui gimus santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 1 dalis), tačiau ši tėvystės prezumpcija gali būti nuginčyta. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis). Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Esminis ir svarbiausiais vaikų interesas yra pažinti savo tėvus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės dukters gimimo įraše tėvu atsakovas įrašytas CK 3.140 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ieškovės dukra gimė atsakovei nenutraukus santuokos su atsakovu.

Ieškovo ir atsakovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė su atsakovu jokių artimų santykių nepalaikė nuo 2017 m., nes gyveno atskirai. Tai, kad atsakovė ir atsakovas apie tris metus iki atsakovės dukros M. dukros gimimo nepalaikė jokių artimų santykių ir kartu nebegyveno patvirtino ir atsakovas V. L. atsiliepime. Ieškovas ir atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neprašo skirti DNR ekspertizės, nes yra įsitikinę, kad būtent ieškovas yra M. biologinis tėvas, nes jau tris metus palaiko artimus santykius su ieškove. Tam neprieštaravo ir atsakovas atsiliepime bei jo atstovė teismo posėdžio metu. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo ir atsakovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nes juos iš esmės patvirtina ir atsakovo paaiškinimai. Vaiko motina žino tikrąjį dukros tėvą, ieškovas pripažįsta esantis biologinis ieškovės dukters M. tėvas ir neprašo skirti DNR ekspertizės, jie kartu gyvena kaip šeima, todėl atsakovo tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus, nepakenks vaiko teisėms ir interesams.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, taip pat šalių tvirtinimą, jog atsakovės dukters M. biologinis tėvas yra ieškovas, kuris nuo pat gimimo iki šiol rūpinasi dukterimi ir faktiškai jos atžvilgiu vykdo tėvo pareigas, taip pat į tai, kad atsakovas savęs nelaiko atsakovės dukters M. tėvu, jos nėra matęs, mergaite nesirūpino, neteikė jai išlaikymo, jos neauklėja ir neprižiūri, darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas nėra ieškovės dukters M. biologinis tėvas, neskiriant DNR ekspertizės dėl tėvystės nuginčijimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad, bylos duomenimis, atsakovo ir vaiko nesieja socialinis tėvystės ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalą vaiko interesams, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti reikalavimą dėl atsakovo tėvystės nuginčijimo ir nustatyti, kad atsakovės dukters M. biologinis tėvas yra ieškovas, pakeičiant vaiko gimimo dokumente įrašą apie tėvą, nustatant, kad S. V. yra M. L. tėvas, o M. L. yra S. V. dukra (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis), taip pat pakeičiant M. pavardę „L.“ į „V.“ (CK 3.148 straipsnio 1 dalis, 3.167 straipsnis, CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje faktinė situacija, dėl kurios ieškovas kreipėsi į teismą, susidarė ne dėl atsakovų veiksmų, įvertinęs bylos esmę, šalių procesinį elgesį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat įvertinęs tai, kad ieškovas nereiškė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų priteisimo, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nepriteisti iš atsakovų ieškovui jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 10,85 Eur, tačiau, įvertinus tai, kad šioje byloje faktinė situacija, dėl kurios ieškovas kreipėsi į teismą, susidarė ne dėl atsakovų kaltės, šios išlaidos, teismo vertinimu, lygiomis dalimis turėtų būti priteistos iš šalių – ieškovo ir atsakovų. Kadangi iš kiekvieno valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma neviršytų minimalios valstybei priteistinos sumos (5,00 Eur), išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas.

Nustatyti, kad S. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra S. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Pakeisti nepilnamečio vaiko M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę „L.“, į pavardę „V.“.

Šis sprendimas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai yra pagrindas pakeisti nepilnamečio vaiko M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą – pakeisti duomenis apie tėvą, bei pakeisti vaiko pavardę į „V.“.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.