- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-22
- Bylos Nr.
- I-5170-484/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05918-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Bronius Januška, Violeta Petkevičienė
- Atsakovas
- S. K.
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 1.6.6.2Pašalpos ir kitos išmokos
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Violetos Petkevičienės, dalyvaujant atsakovui S. K., vertėjai I. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui S. K. dėl permokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo S. K. dėl jo kaltės susidariusios išmokos vaikui permokos sumą – 239,35 Eur.
Paaiškino, kad atsakovas S. K. 2012-01-12 kreipėsi į Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrių (toliau – ir Socialinių išmokų skyrius) dėl socialinės pašalpos teikimo nuo 2012-01-04. Socialinių išmokų skyrius 2012-01-26 sprendimu Nr. 6051 atsakovui paskyrė socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-04-01 ir apie tai informavo atsakovą 2012-01-26 pranešimu Nr. 7330, kuriame be kita ko, išaiškino piniginės socialinės paramos gaunančio asmens pareigas, taip pat ir apie pareigą per mėnesį informuoti apie materialinės padėties pasikeitimą ar aplinkybes, turinčias įtakos skiriamai socialinei paramai ar jos dydžiui. Pažymėjo, kad atsakovui socialinė pašalpa paskirta, kadangi jis atitiko Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlygą: asmuo yra įsiregistravęs Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje.
Pareiškėjas nurodė, kad vadovaudamasis Įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse jam suteikta teise, kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, kuri 2012-04-26 pateikė duomenis, kad atsakovas nuo 2012-01-31 dirba. Atsakovas Socialinių išmokų skyrių apie naujai paaiškėjusias aplinkybes neinformavo Įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatytais terminais, todėl 2012-05-25 buvo priimtas sprendimas Nr. 17-38/350 „Dėl permokos nustatymo“, kuriame pareiškėjui nustatyta 826,42 Lt (239,35Eur) dydžio socialinės pašalpos permoka laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2012-04-01. Apie nustatytą permoką Socialinių išmokų skyrius 2012-06-05 raštu Nr. A740-3715-(2.11.4.1-SR7), 2013-05-13 raštu Nr. A740-3268-(2.11.4.1-SR7) ir 2015-05-29 raštu Nr. A740-2698/15-(2.11.4.1-SR7), informavo atsakovą. Kartotinai atsakovas apie negrąžintą permoką buvo informuotas 2014-01-16 raštu. Pažymėjo, kad atsakovas 2014-02-06 Socialinių išmokų skyriuje pasirašė sutikimą, kuriuo įsipareigojo permoką grąžinti dalimis po 50 Lt iki 2015-07-30, taip pat patvirtino suprantantis, kad jam nevykdant sutikimo sąlygų ilgiau nei 2 mėnesius, Socialinių išmokų skyrius turi teisę kreiptis į teismą dėl neteisėtai gautų lėšų išieškojimo. Tačiau atsakovas įsipareigojimo permoką grąžinti dalimis nevykdė, permokos negrąžino (b. l. 2–4).
Atsiliepimas
Atsakovas S. K. teismo posėdyje patvirtino atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas S. K. 2012-01-12 Socialinių išmokų skyriui pateikė prašymą piniginei socialinei paramai gauti nuo 2012-01-04 (b. l. 9-13).
Socialinių išmokų skyrius 2012-01-26 sprendimu Nr. 6051 atsakovui skyrė socialinę pašalpą nuo 2012-01-01 iki 2012-04-01, kurios dydis mėnesiui 630 Lt (b. l. 14). Atsakovas apie paskirtą socialinę pašalpą informuotas 2012-01-26 pranešimu Nr. 7330 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“ (b. l. 15).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (SODRA) 2014-04-26 pateikė duomenis, kad atsakovas S. K. nuo 2012-01-31 dirba UAB „Vilniaus Zunda“ (b. l. 16).
Socialinių išmokų skyrius, atsižvelgdamas į iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktus duomenis, 2012-05-25 priėmė sprendimą dėl permokos nustatymo Nr. 17-38/350, kuriame nustatė, kad S. K. susidarė socialinės pašalpos permoka už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2012-04-01, kurios dydis – 826,42 Lt (239,35 Eur) (b. l.17). Socialinių išmokų skyrius 2012-06-05 raštu Nr. A740-3715-(2.11.4.1-SR7) informavo atsakovą, kad vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktu, socialinė pašalpa jam nuo 2012-04-01 iki 2012-07-01 neskirta, nes jis nevykdė Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos per mėnesį pranešti Socialinių išmokų skyriui, kad dirba nuo 2012-01-31. Atsakovui nurodė neteisėtai gautą 826,42 Lt permokos sumą per 30 kalendorinių dienų nuo šio rašto gavimo dienos grąžinti į Savivaldybės administracijos sąskaitą. Taip pat informavo, kad neteisėtai gautą sumą galima grąžinti visą arba dalimis. Pageidavimą dėl permokos grąžinimo būdo atsakovas turi pareikšti per 30 kalendorinių dienų nuo šio rašto gavimo dienos, atvykęs į Socialinių išmokų skyrių (b. l. 18-19). Socialinių išmokų skyrius 2014-01-16 raštu Nr. A740-299/14-(2.11.4.1-SR7) kartotinai informavo atsakovą dėl permokėtos socialinės pašalpos sumos grąžinimo (b. l. 20).
Atsakovas 2014-02-06 pasirašė sutikimą su nustatytos permokos suma bei įsipareigojo permokėtą išmokos sumą iki 2015-07-30 grąžinti dalimis: kiekvieną mėnesį iki to mėnesio 30 d. pervedant po 50 Lt dydžio sumą į Administracijos sąskaitą (b. l. 21).
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl socialinės pašalpos permokos grąžinimo.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 43 punkte įtvirtinta savarankiškoji savivaldybės funkcija – teikti socialines pašalpas ir kompensacijas, nustatytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. Įstatymas nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 3 straipsnis išskyrė dvi socialinės paramos rūšis: socialinę pašalpą bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 5 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y. 1) nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 12 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 15 ir 16 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų sąlygų. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Viena iš sąlygų – asmenys turi būti ne trumpiau kaip 6 mėnesius įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovas neįvykdė pareigos pranešti apie pasikeitusias aplinkybes. Įstatymo 25 straipsnyje nustatytos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos – viena iš jų, per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (Įstatymo 25 straipsnio 3 punktas).
Pažymėtina, kad S. K. pildydamas ir pasirašydamas nustatytos formos prašymą dėl socialinės pašalpos suteikimo, įsipareigojo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant ir (ar) mokant piniginę socialinę paramą (nurodyta informaciniame lapelyje) (b. l. 8). Atsakovas informacinį lapelį gavo. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nuo 2012-01-31 pareiškėjas pradėjo dirbti. Tai rodo, kad pasikeitė atsakovo materialinė padėtis ir atsirado Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte nustatyta pareiga apie tai pranešti Socialinių išmokų skyriui. Atsakovas teismo posėdyje neneigė, kad nevykdė nurodytos pareigos.
Įstatymo 26 straipsnis reglamentuoja dėl piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų kaltės neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos išieškojimą. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Socialinių pašalpų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 26 straipsnio nuostatomis, 2012-06-05 raštu atsakovui pateikė informaciją dėl permokėtos paramos grąžinimo ir nurodė permokėtą sumą 826,42 Lt (239,35 Eur) sumokėti į nurodytą sąskaitą. Apie pareigą grąžinti permokėta socialinės pašalpos sumą atsakovas kartotinai informuotas ir 2014-01-16 raštu. Be to, kaip matyti, atsakovas 2014-02-06 Socialinių išmokų skyriuje pasirašė sutikimą grąžinti permoką dalimis iki 2015-07-30, tačiau šio savo įpareigojimo neįvykdė. Atsakovas permokos dydžio neginčija. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti Socialinių išmokų skyriaus nurodytos permokos dydžiu.
Įstatymo 26 straipsnio 3 dalis pareiškėjui suteikia teisę neteisėtai gautą piniginę socialinę paramą išieškoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, konstatavo, jog Įstatymo 26 straipsnio 3 dalis nekeičia teisinio santykio prigimties ir toks reikalavimas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neįvykdė pareigos per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ir iki šiol negrąžino permokėtos pašalpos dalies, daro išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas yra pagrįstas. Pareiškėjui priteistina iš atsakovo S. K. 239,35 Eur piniginės socialinės pašalpos permoka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovo S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai 239,35Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus ir trisdešimt penkis euro centus) socialinės pašalpos permokos.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.