Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namų (toliau – Komisija) 2017 m. balandžio 11 d. nutarimą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., Norvegijos Karalystės Agder apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso (1902) 162 straipsnio 1 dalį, žr. trečios dalies pirmą punktą, 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, į bausmę įskaičiuojant 432 dienas, praleistas kardomajame suėmime. Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, pripažintas Norvegijos Karalystės Adger apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendis, nusikalstama veika prilyginta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 daliai, galutinė bausmė 3 metams ir 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Bausmės pradžia - 2016 m. balandžio 8 d., bausmės pabaiga - 2018-11-02. Nuteistasis yra atlikęs 1/2 paskirto bausmės laiko. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 metai 6 mėnesiai 21 diena (Komisijos nutarimo priėmimo dienai, t. y. 2017 m. balandžio 11 d.).Komisijos 2017 m. balandžio 11 d. nutarimu nutarta, taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą, tačiau Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė. Teismas padarė išvadą, kad nuteistasis A. B. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama ir reikšminga pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nėra visumos aplinkybių teigti, jog jis pakeitė nusikalstamo gyvenimo būdą, laikysis įstatymų ir nenusikalsNuteistasis A. B. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra diskriminacinė, priešinga oficialiai Konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, priešinga teismų praktikai, todėl privalo būti panaikinta.Skunde atkreipiamas dėmesys, jog bausmės atlikimui jis yra perduotas iš Norvegijos Karalystės. Šioje valstybėje galioja privalomoji lygtinio paleidimo sistema atlikus 2/3 dalis bausmės. Nuteistojo įsitikinimu, jo teisinė padėtis dėl perdavimo bausmės atlikimui į kitą valstybę negali būti pabloginta, todėl nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. lygtinį paleidimą jam taikyti bus privaloma, todėl tikslingumo aspektu skundžiama nutartis yra visiškai neracionali.Skunde taip pat pažymima, jog BVK 157 straipsnis numato vienintelį vertinamąjį kriterijų nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą - pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal aprobuotą OASys metodiką. Vertinimas pagal OASys metodiką A. B. atžvilgiu yra 53 balai, taigi yra vidutiniu, labai artimu žemam, todėl neabejotinai sudaro pagrindą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą BVK 157straipsnio 2 dalies pagrindu.Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas yra patvirtinęs visą eilę Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas pagal OASys metodiką buvo ženkliai didesniu nei A. B.. Todėl akivaizdu, kad skundžiamu nutarimu Vilkaviškio rajono apylinkės teismas nuteistąjį atvirai diskriminuoja atžvilgiu tų asmenų, kurių priimtus Komisijos nutarimus taikyti lygtinį paleidimą yra patvirtinęs.Atkreipiamas dėmesys, jog Kauno apygardos teismas analogiškoje byloje Nr.lS-1210-383/2013 suformulavo sekantį teisės aiškinimą: „Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad esant lygtinio paleidimo Komisijos nutarimui taikyti lygtinį nuteistojo paleidimą ir prokuroro pritarimą tokiam nutarimui, apylinkės teismai nepagrįstai atsisako tvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą paleisti nuteistąjį iš pataisos namų. Tik esant lygtinio paleidimo komisijos priimto nutarimo procedūriniams pažeidimams, bei toks lygtinis paleidimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, - tik toks apylinkės teismo sprendimas netvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimo būtų pagrįstas“. Taigi, nuteistojo nuomone, skundžiama nutartis naikintina dėl jos akivaizdaus priešingumo aukštesnės instancijos teismo suformuluotam precedentui.Nuteistojo pastebėjimu, teismas, nagrinėdamas lygtinio paleidimo klausimą, negali vertinti „ visų lygtinį paleidimo iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių“, nes įstatyme yra numatytas vienas vienintelis vertinamasis kriterijus - pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal aprobuotą OASys metodiką. Nei teistumų skaičius, nei kaltės pripažinimas, nei kaltės suvokimas nėra vertinamaisiais kriterijais lygtinio paleidimo klausimo sprendime. A. B. teigimu, lygtinis paleidimas būtent ir yra viena iš nuteistojo teisinę padėtį švelninančių procedūrų, tačiau lygtinis paleidimas nėra atleidimu nuo bausmės - lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka visą teismo paskirtą bausme, su nuteistiems asmenims taikomais atitinkamais elgesio apribojimais ir draudimais, t.y. atitinkamu bausmės atlikimo režimu. Nuteistojo A. B. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis A. B. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, mokosi Vilkaviškio r. Kybartų Suaugusiųjų mokykloje, nepažeidinėja įstaigoje nustatytos tvarkos, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko Bylos duomenys taip pat rodo, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 53 balai, iš kurių statiniai veiksniai yra 20 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir jo pažanga nusikalstamo elgesio riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti ir išlikę pagrindiniai nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai; psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos (alkoholis); pasidavimas aplinkinių įtakai, dėl noro išsaugoti savo statusą. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos įstaigoje mokosi, nepažeidinėja įstaigoje nustatytos tvarkos, palaiko socialinius ryšius. Minėtos aplinkybės rodo, jog A. B. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, ankščiau buvo teistas 3 kartus, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nuteistasis pakartotinai padarė nusikaltimus. Be to, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis savo nusikaltimus pateisina lygindamas su kitų nusikaltimais, žino ryšį tarp savo veiklos ir nusikalstamo elgesio, tačiau jį sumenkina manydamas, kad neturėjo kito pasirinkimo. Įvertinus visas šias aplinkybes manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Tai, kad nuteistasis A. B. dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, rodo ir jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis A. B. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai nesuvokia, teisme kaltę pripažino tik iš dalies. Savo nusikaltimus pateisina lygindamas su kitų nusikaltimais. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Taigi akivaizdu, jog savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįstantis ar iš dalies kaltę pripažįstantis asmuo, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, svarstyti sėkmingos probacijos galimybę A. B. atžvilgiu, nėra pagrindo. Pastebėtina ir tai, jog kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis iki suėmimo pragyvendavo iš atsitiktinio uždarbio bei iš neoficialių pajamų, pataisos namuose viso bausmės atlikimo metu taip pat nedirbo. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Aukštesniojo teismo vertinimu, vis dėlto A. B. požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį, verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.Nuteistasis skunde teigia, kad teismas nagrinėdamas lygtinio paleidimo klausimą, negali vertinti visų lygtinį paleidimo iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių, nes įstatyme yra numatytas vienas vienintelis vertinamasis kriterijus - pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal aprobuotą OASys metodiką, todėl nei teistumų skaičius, nei kaltės pripažinimas, nei kaltės suvokimas nėra vertinamaisiais kriterijais lygtinio paleidimo klausimo sprendime. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose, taip pat įvertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šiuo pagrindu kaip nepagrįsti atmestini nuteistojo skundo argumentai, kad teismas neturėjo teisės vertinti kitas aplinkybes, išskyrus įstatyme numatytas, t. y. BVK 157 straipsnyje išdėstytus formaliuosius pagrindus. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Labai svarbus materialaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto pagrindas yra neabejotinas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Kaip jau buvo paminėta, A. B. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo skundo argumentai, jog skundžiamu nutarimu Vilkaviškio rajono apylinkės teismas nuteistąjį atvirai diskriminuoja atžvilgiu tų asmenų, kurių priimtus Komisijos nutarimus taikyti lygtinį paleidimą teismas yra patvirtinęs ir kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką buvo ženkliai didesni nei A. B., be to, skundžiama nutartis prieštarauja aukštesnės instancijos teismo suformuluotam precedentui Kauno apygardos teismo analogiškoje byloje Nr.lS-1210-383/2013. Aukštesnysis teismas pažymi, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus. Nuteistasis skunde teigia, kad jis nuteistas Norvegijos karalystės nuosprendžiu, kur jam nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. turėtų būti taikomas privalomas lygtinis paleidimas. Tačiau pažymėtina, kad nepaisant to, jog A. B. nuteistas užsienio valstybės teismo, tačiau šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, todėl jam taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys bausmės vykdymą ir jo tvarką.Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą atmesti, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.