- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-27
- Bylos Nr.
- I-199-342/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Atsakovas
- Klaipedos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Suinteresuotas asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos del tarnybines
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipedos apygardos administracinio teismo teiseja Aurele Ma˛rimiene, sekretoriaujant Jurgitai ˇvilauskienei, dalyvaujant pareikejui R. A., jo atstovui advokatui Viaceslavui ˇarkovui (Viaceslav ˇarkov), atsakovo atstovui Sigitui Jonikaiciui, vieame teismo posedyje inagrinejo administracine byla pagal pareikejo R. A. prayma atsakovui Klaipedos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (buves Klaipedos miesto vyriausiasis policijos komisariatas), treciajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos del tarnybines ivados panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustate:
pareikejas praymu prao: 1) panaikinti Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2008-05-15 tarnybinio patikrinimo ivada Nr. 30-IS-68 „Del R. A. traumos“ dalyje, ir pripa˛inti, kad 2008-03-27 Klaipedos apskrities policijos komisariato ONTB vyresniojo tyrejo R. A. sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ir patirtos traumos atsiradimo aplinkybes sietina su kompensacijos mokejimu“; 2) ipareigoti Klaipedos apskrities vyriausiaji policijos komisariata iduoti R. A. siuntima i Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Medicinos centro Centrines medicinines ekspertizes komisija del sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo.
Nurodo, kad 2008-03-27 vykdydamas tarnybines pareigas kartu su Klaipedos miesto vyriausiojo policijos komisariato KP ONTT vyriausiuoju tyreju S. O. ir tyreju G. S. prie Baltijos pr. 20 namo, Klaipedos mieste sulaike neteisetu narkotiniu ir psichotropiniu med˛iagu disponavimu itariama asmeni ir pastarajam bandant u˛deti antrankius griuvo ant ˛emes ir patyre deines rankos 5- ojo pirto inirima. Del patirtu su˛alojimu pareikejas gydesi ir buvo nedarbingas nuo 2008-03-27 iki 2008-04-18, su˛alojimu diagnoze pagal TLK koda – S 63 (rieo ir platakos sanariu ir raiciu inirimai bei patempimai).
Klaipedos miesto vyriausiojo policijos komisariato virininkas 2008-05-15 patvirtino tarnybinio patikrinimo ivada Nr. 30-IS-68 „Del R. A. traumos“, kurioje konstatuota, kad vyresniojo tyrejo R. A. nelaimingas atsitikimas susijes su tarnybiniu pareigu vykdymu ir tai vertintina kaip draudiminis ivykis; taip pat nutarta R. A. del tarnybos metu patirtos su˛alojimo kompensacijos nemoketi. Pareikejas nesutinka su ivados antraja dalimi, nes ji neteiseta ir nepagrista, todel turi buti naikinama.
Nurodo, kad kompensacijos mokejimas yra siejamas su prie˛astinio ryio tarp pareiguno patirto su˛alojimo ir tarnybiniu pareigu atlikimo ar jo tarnybos nustatymo (Statuto 40 straispnio 5 dalis), todel buvo atliktas dar vienas tarnybinis patikrinimas, kur 2008-04-28 ivadoje Nr. 30-IS-57 konstatuotas prie˛astinio ryio buvimas, nurodyto ivykio teisine kvalifikacija kaip nelaimingas atsitikimas bei patvirtinta pareikejo teise gauti socialinio draudimo imoka del nelaimingo atsitikimo. Mano, kad abiejuose ivadose teisingai konstatuota, kad tarp traumos atsiradimo aplinkybes ir R. A. pareigu vykdymo yra prie˛astinis ryys, todel klausimas del prie˛astinio ryio yra isprestas istatymo nustatyta tvarka (Statuto 40 straispnio 5 dalis).
Pa˛ymi, kad atsakovas skirtingai supranta Statuto 40 straispnio 3 dalyje itvirtinta norma, kuri numato, kad kompensacijos del pareiguno su˛alojimo, susi˛alojimo ar ne˛ymaus sveikatos sutrikdymo mokejimui iskirtos trys salygos, kuriu trecioji yra prie˛astinis ryys tarp sveikatos sutrikdymo ir tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. Pa˛ymi, kad trecioji salyga nesieja tarnybiniu pareigu ar pareiguno statuso su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, kaip klaidingai nurodyta tarnybinio patikrinimo ivadoje.
Atsakovas taip pat neatsi˛velge i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojama teismu praktika. LVAT administracineje byloje Nr. A15-327/2005 nurode, kad „eidamas tarnybines pareigas“ reikia, kad kompensacija pareigunui turi buti mokama, kai jis su˛alojamas, susi˛aloja ar sutrikdoma jo sveikata tuo metu, kai pareigunas ejo tarnybines pareigas arba, kad pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta del tarnybos, tai yra butina nustatyti, jog egzistavo prie˛astinis ryys tarp pareiguno tarnyboje atliktu ar atliekamu pareigu ir su˛alojimo, susi˛alojimo ar sveikatos sutrikdymo.
Pareikejas R. A. ir jo atstovas advokatas Viaceslavas ˇarkovas prao prayma tenkinti jame idestytu motyvu pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipedos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu i prayma prao jo reikalavimu netenkinti. Nurodo, kad buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad R. A. nelaimingas atsitikinimas susijes su tarnybiniu pareigu vykdymu ir vertinamas kaip draudiminis ivykis. I bylos aplinkybiu matyti, kad pareikejas kartu su policijos pareigunais S. O. ir G. S. turejo tiksla sulaikyti itariama asmeni ir u˛deti jam antrankius. Tuo metu R. A. kartu su itariamuoju griuvo ant ˛emes ir patyre deines rankos 5-ojo pirto inirima. Jokio pasiprieinimo policijos pareigunams sulaikymo metu nustatyta nebuvo ir todel negalima teigti, kad tarnybiniu pareigu vykdymas buvo susijes su padidejusiu pavojumi pareigunu gyvybei ar sveikatai (LVAT administracine byla Nr. A9-1123/2007). Atsakovas tarnybinio patikrinimo ivadoje teisingai ivertino nelaiminga atsitikima kaip draudimini ivyki ir todel patirtos traumos atsiradimo aplinkybes nesiejamos su salygomis kompensacijos mokejimui.
Atsakovo atstovas Sigitas Jonikaitis prao praymo netenkinti atsiliepime idestytu motyvu pagrindu.
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos atsiliepime idestes tuos pacius motyvus kaip ir atsakovas, prao praymo netenkinti ir byla nagrineti ju atstovui nedalyvaujant.
Praymas tenkintinas i dalies ( Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 88 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).
Klaipedos miesto (dabar apskrities) vyriausiojo policijos komisariato 2008 04 28 tarnybinio patikrinimo ivada del R. A. traumos pasiulyta pripa˛inti, kad R. A. nelaimingas atsitikimas susijes su tarnybiniu pareigu vykdymu, del io nelaimingo atsitikimo surayti tyrimo akta, tarnybinio patikrinimo ivada pateikti VSDF Klaipedos valdybai del draudimo imoku imokejimo ir siekiant nustatyti ar R. A. su˛alojimas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, ar tarnybiniu pareigu atlikimas susijes su padidejusiu pavojumi ar rizika gyvybei ar sveikatai, atlikti tarnybini patikrinima (b.l. 55-58). 2008 04 28 suraytas nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas 30-AR-7, kuriame konstatuota, kad 2008 03 27 apie 19.50 val., tarnybos metu, pagal ikiteisminio tyrimo byla 30-1-00122-08, Klaipedos mieste VPK KP ONTT vyriausias tyrejas S. O., vyresnysis tyrejas R. A. ir tyrejas G. S. prie Baltijos pr. 20 namo sulaike neteisetu narkotiniu bei psichotropiniu med˛iagu disponavimu itariama asmeni, sulaikymo metu, u˛dedant antrankius R. A. kartu su itariamuoju griuvo ant ˛emes ir patyre deines rankos trauma (b.l. 59-60). Akte nurodytos nelaimingo atsitikimo prie˛astys – vykde tarnybines pareigas (b.l. 60). Atsakovo 2008 05 15 tarnybinio patikrinimo ivadoje del R. A. traumos nurodyta, kad Klaipedos miesto VPK KP ONTT vyresniajam tyrejui R. A. del tarnybos metu patirto su˛alojimo kompensacijos nemoketi (b.l.8-10).
Klaipedos miesto vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio patikrinimo 2008-05-15 ivada Nr. 30-IS-68 laikytina individualiu administraciniu aktu. Ji atitinka individualaus administracinio akto po˛ymius, numatytus Lietuvos Respublikos vieojo administravimo istatymo 8 straipsnyje ir ABTI 2 straipsnio 14 dalyje. Klaipedos miesto vyriausiojo policijos komisariato ivada sukelia pareikejui R. A. teisines pasekmes, nes pareikejui nepaskirta kompensacija.
Pareikejas nesutinka, kad jo su˛alojimas nera susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika jo gyvybei ar sveikatai arba jo statusu ir jam nepriklauso kompensacija , todel prao ivada panaikinti, pripa˛inti, kad sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ir patirtos traumos atsiradimo aplinkybes sietinos su kompensacijos mokejimu, ipareigoti atsakova iduoti jai siuntima i Sveikatos prie˛iuros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Centrine medicinos ekspertizes komisija patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui.
Vidaus tarnybos sistemos pareigunu socialines ir kitas garantijas reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. baland˛io 29 d. istatymu Nr. IX-1538, su velesniais pakeitimais (toliau – Statutas). I bylos matyti, kad pareikejas siekia gauti Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija del sveikatos sutrikdymo.
Motyvuojamoji dalis
Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atitinkama kompensacija imokama pareigunui, kuris buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareigunu gyvybei ar sveikatai, arba kai jo su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. Ar pareiguno sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar jo tarnyba nustatoma vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis), t.y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2004 m. baland˛io 23 d. isakymu Nr. 1V-138 patvirtintomis Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisyklemis (toliau - Taisykles). Taisykliu 5 – 10 punktuose yra pateiktas tarnybiniu patikrinimu del galimo (mineto) prie˛astinio ryio nustatymo reglamentavimas. Pagal Taisykliu 5 punkta, nukentejes pareigunas arba pareigunas, buves kito pareiguno sveikatos sutrikdymo liudininku, privalo nedelsdamas apie tai tarnybiniu praneimu informuoti tiesiogini virininka ar vidaus reikalu statutines istaigos vadova (toliau - istaigos vadova). Aikinant ia Taisykliu nuostata, pa˛ymetina, kad joje nurodytas tarnybinis praneimas yra skirtas u˛fiksuoti gauto (galimai susijusio su tarnyba) sveikatos sutrikdymo (su˛alojimo) fakta. Todel informacija apie pareiguno patirta sveikatos sutrikdyma (su˛alojima) turi sudaryti tokio (iame Taisykliu punkte) nurodyto tarnybinio praneimo esme, t. y. is tarnybinis praneimas turi buti skirtas pateikti butent ia informacija. Taikant i kriteriju pa˛ymetina, kad pareikejas 2008-03-28 tarnybiniu praneimu pranee apie 2008 03 27 19.50 val. itariamojo sulaikyma, kurio metu patyre trauma ir del kurios kreipesi i medicinos istaiga (b.l. 61). Apie i ivyki tarnybiniais praneimais vyriausiojo policijos komisariato vadova informavo ir kiti pareigunai G. S., S. O., kurie kartu su R. A. dalyvavo 2008 03 27 sulaikant itariamaji bei mate kaip R. A. patyre trauma (b.l. 63-64). iuo pagrindu pradetas tarnybinis patikrinimas bei suraytas nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas (b.l. 55-60).
Klaipedos miesto vyriausiojo policijos komisariato 2008-04-28 tarnybinio patikrinimo ivadoje pasiulyta pripa˛inti, kad R. A. nelaimingas atsitikimas susijes su tarnybiniu pareigu vykdymu ir atlikti tarnybini patikrinima ar tarnybiniu pareigu atlikimas, susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika gyvybei ar sveikatai (b.l. 11-14). 2008 05 15 ivadoje konstatuota, kad nagrinejamu atveju nera aplinkybiu, leid˛ianciu teigti, kad pareikejo patirtos traumos prie˛astis buvo jo tarnybiniu pareigu vykdymas, susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, ar jo statusu, todel kompensacija del tarnybos metu patirto su˛alojimo nemoketina (b.l. 8-10).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra iaikines, kad kompensacijos imokejimas yra siejamas su prie˛astinio ryio tarp pareiguno gauto su˛alojimo ir tarnybiniu pareigu atlikimo ar jo tarnybos nustatymu. Tai reikia, kad aplinkybes, kurioms esant su˛alojimas buvo patirtas, atsirado ne del pareiguno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru budu, o del to, kad jis turejo taip elgtis vykdydamas atitinkamus institucijos (kurioje jis tarnauja) vadovybes nurodymus arba patvarkymus (LVAT 2006 m. bir˛elio 2 d. sprendimas adm. byloje Nr. A5-986/2006). Teismas konstatuoja, kad pareikejas patyre trauma tarnybos metu, vykdydamas tiesiogines tarnybos pareigas – sulaikydamas itariamaji.
Ianalizavus skund˛iamos 2008 05 15 ivados ir 2008 04 28 ivados turinius, darytina ivada, kad jose akcentuojama, jog nelaimingas atsitikimas susijes su tarnyba, taciau nesusijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno sveikatai ar gyvybei, todel esa kompensacija pareikejui nemoketina.
Lietuvos vyriausiais administracinis teismas savo praktikoje apibre˛ia, kad Statuto 3 straipsnyje itvirtinti pagrindiniai vidaus tarnybos principai. io straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pagal vidaus tarnybos ypatumu kompensavimo principa vienas i pareigunu tarnybos ypatumu yra padidejes pavojus gyvybei ar sveikatai (LVAT 2007 m. gegu˛es 24 d. nutartis adm. byloje Nr. AS6-244/2007). ie ypatumai kompensuojami Statute (iuo atveju - Statuto 40 str.) nustatytomis papildomomis socialinemis garantijomis pareigunams, kurios yra didesnes u˛ numatytas privalomojo valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojanciuose teises aktuose.
Tarp aliu nera ginco del pareikejo su˛alojimo patyrimo faktiniu aplinkybiu ir tai, kad su˛alojimas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu. aliu pozicijos skiriasi klausimu, ar is su˛alojimas Statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo prasme buvo susijes su pareikejo tarnybiniu pareigu atlikimu, susijusiu su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno sveikatai ar gyvybei ar jo statusu, t. y. kilusio ginco esme yra ios istatymo normos skirtingas aliu aikinimas.
Statuto 40 straipsnio 3 dalyje kompensacijos del pareiguno su˛alojimo, susi˛alojimo ar ne˛ymaus sveikatos sutrikdymo mokejimui iskirtos trys salygos, kuriu trecioji yra prie˛astinis ryys tarp sveikatos sutrikdymo ir tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. Pa˛ymetina, jog i trecioji salyga, skirtingai nei pirmosios, nesieja tarnybiniu pareigu ar pareiguno statuso su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai. Pripa˛intini nepagristais Klaipedos miesto vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos teiginiai, jog kompensacija pareigunui del su˛alojimo, susi˛alojimo ar ne˛ymaus sveikatos sutrikdymo imokama iskirtinai tik tuo atveju, kai tai ivyko del padidejusio pavojaus ar rizikos pareiguno sveikatai ar gyvybei.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. kovo 23 d. sprendime administracineje byloje Nr. A15 - 327 / 2005 konstatavo, jog savoka „eidamas tarnybines pareigas“ reikia, kad kompensacija pareigunui turi buti mokama, kai jis su˛alojamas, susi˛aloja ar sutrikdoma jo sveikata tuo metu, kai pareigunas ejo tarnybines pareigas arba, kad pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta del tarnybos, tai yra butina nustatyti, jog egzistavo prie˛astinis ryys tarp pareiguno tarnyboje atliktu ar atliekamu pareigu ir su˛alojimo, susi˛alojimo ar sveikatos sutrikdymo.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. vasario 1 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A15 – 740 / 2006 nurode ,, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies savokos „su˛alotas“ turini sudaro ir nelaimingi atsitikimai, kuriu metu pareigunai patiria su˛alojimus. Laikytina, jog aplinkybes, kurioms esant su˛alojimas buvo patirtas, t.y. sulaikant itariamaji, atsirado ne del pareiguno R. A. laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru budu, o del to, kad jis turejo taip elgtis vykdydamas savo funkcijas.
I nustatytu faktiniu bylos aplinkybiu matyti, kad pareikejas patyre trauma tarnybos metu, vykdydamas tarnybines pareigas. Atsi˛velgiant i aukciau aptartus argumentus, Statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo prasme pastaroji aplinkybe nulemia gautos traumos (patirto su˛alojimo) priskyrima su˛alojimo del tarnybos kategorijai. Byloje nera duomenu, leid˛ianciu manyti, kad R. A. nesilaike atsargaus elgesio taisykliu, todel kritimo ir patirto su˛alojimo negalima vertinti kaip jo pacio didelio neatsargumo pasekmes.
Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatuojama, jog pareikejo R. A. sveikata buvo sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo, nes susi˛alojo vykdydamas tarnybines pareigas. Gincijamas administracinis aktas naikintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTI 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, todel, kad jis neteisetas i esmes, nes savo turiniu prietarauja auktesnes galios teises aktui Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 daliai.
Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalimi, pareigunams imokamu kompensaciju dydis tiesiogiai priklauso nuo invalidumo (netekto darbingumo) ar sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio. Sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsni nustato Centrines medicinines ekspertizes komisija Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka (Vidaus tarnybos statuto 40 str. 8 d.). i tvarka nustatyta Vidaus tarnybos sistemos pareiguno ar vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklese, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. rugsejo 2 d. nutarimu Nr. 1130 (toliau – ir Sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisykles), kuriu 4 punkte, be kita ko, nustatyta, kad pareigunas siunciamas i Centrine medicinos ekspertizes komisija, kai vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad pareiguno sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar tarnyba. Sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsni Centrine medicinos ekspertizes komisija nustato vadovaudamasi ivykio tarnyboje tyrimo dokumentais, analizuodama medicininius dokumentus, atlikdama fizines ir psichikos sveikatos bukles medicinini, psichologini tyrima, o prireikus – pagal kitus dokumentus. Ivykio tarnyboje tyrimo ir kitus dokumentus Centrinei medicinos ekspertizes komisijai pateikia pareiguna ar kursanta siuncianti istaiga (Sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisykliu 7, 8 p.). I esmes analogikos nuostatos yra nustatytos ir Asmens su˛eidimo (suluoinimo), susijusio su tarnyba, sunkumo laipsnio nustatymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 27 d. isakymu Nr. V-87, reglamentuojancioje asmens su˛eidimo (suluoinimo) jam vykdant profesine veikla reglamentuojanciuose teises aktuose nustatytas pareigas sunkumo laipsnio ir, jei su˛eidimas (suluoinimas) sukelia invaliduma, invalidumo grupes nustatyma. ios instrukcijos 7 punktas nustato, jog sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnis nustatomas remiantis dokumentais, patvirtinanciais, kad su˛eidimas (suluoinimas) susijes su tarnyba, medicininiais dokumentais, prireikus – ir kitu dokumentu pagrindu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstataves, kad tiek Statutas, tiek Taisykles grie˛tai atribojo atskiru instituciju funkcijas nustatant, ar pareigunui priklauso kompensacija u˛ sveikatos sutrikdyma: istaiga, kurioje dirba su˛alotas pareigunas, sprend˛ia, ar yra prie˛astinis ryys tarp sveikatos sutrikdymo ir tarnybos, o CMEK – koks pareiguno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnis (LVAT 2008 m. bir˛elio 25 d. nutartis adm. byloje Nr. A63–980/2008).
Kompensacijos dydis tiesiogiai priklauso nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo masto, kuri nustatyti pavesta Centrinei medicinos ekspertizes komisijai (Statuto 40 straipsnio 3, 8 dalys). Vidaus tarnybos sistemos pareiguno ar vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisykliu, patvirtintu Lietuvos respublikos Vyriausybes 2004 m. rugsejo 22 d. nutarimu Nr. 1130, 4 punktas numato, kad pareigunas siunciamas i Centrine medicinos ekspertizes komisija, kai vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad pareiguno sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar tarnyba. Pagal iu taisykliu 5 punkta pareiguna i Centrine medicinos ekspertizes komisija siuncia vidaus reikalu statutine istaiga, todel atsakovas ipareigotinas iduoti pareikejui siuntima i Sveikatos prie˛iuros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Centrine medicinos ekspertizes komisija patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti (Statuto 40 straipsnio 8 dalis).
Pareikejo praymas del reikalavimu, 2008 05 15 tarnybinio patikrinimo ivados panaikinimo bei pripa˛inimo, kad R. A. sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ir pareikejo siuntimo i CMEK, tenkintinas (Lietuvos Respublikos ABTI 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismu praktikoje pripa˛istama, jog tarnybinio patikrinimo ivada nera teises aktas, ipareigojantis moketi kompensacija, ar teises aktas, kuriuo moketi kompensacija atsisakoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys A5-764/2006, A10-871/2006, A502-778/2008), o tik kompensacijos mokejimo proceduros dalis. Panaikinus skund˛iama ivada, sudaromos prielaidos toliau vykti kompensacijos mokejimo procedurai, todel patirtos traumos atsiradimo aplinkybes susieti su kompensacijos mokejimu, kaip pareikejas suformulavo skundo reikalavime, nera pagrindo. ioje dalyje praymas atmestinas kaip nepagristas (ABTI 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 88 straipsnio 2 dalimi, 85–89 straipsniais,
pareikejo R. A. prayma patenkinti i dalies.
Panaikinti Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2008 m. gegu˛es 15 d. tarnybinio patikrinimo ivada Nr. 30-IS-68 „Del R. A. traumos“.
Pripa˛inti, kad pareikejo R. A. sveikata buvo sutrikdyta tarnyboje atliekant tarnybines pareigas.
Ipareigoti atsakova Klaipedos apskrities vyriausiaji policijos komisariata siusti pareikeja R. A. i Sveikatos prie˛iuros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu Centrine medicinos ekspertizes komisija sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti per deimt dienu nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos.
Kitoje dalyje prayma atmesti kaip nepagrista.
Sprendimas gali buti skund˛iamas apeliacine tvarka per keturiolika dienu nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teiseja Aurele Ma˛rimiene