- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-12
- Bylos Nr.
- ATP-576-300/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00328-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. D. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo A. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį 2200 Lt (dviejų tūkstančių dviejų šimtų litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. nubaustas už tai, kad 2014 m. birželio 13 d. 14.20 val. (duomenys neskelbtini) r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) km, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1,60 promilės girtumo laipsnis) ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui A. D. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą ir administracinės teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant pažeidimo sudėties.
Skunde nurodo, kad teismo sprendimu buvo pripažinta, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau, pasak apelianto, byloje nebuvo nė vieno įrodymo, patvirtinančio šį faktą. Pažeidėjo teigimu, teismas, priimdamas tokį nutarimą neįsigilino į bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai atmetė jo parodymus ir priėmė sprendimą, pagrįstą prielaidomis. Grįsdamas savo skundo reikalavimą nurodo, kad jo kaltė formaliai pagrįsta faktais, kad jis įvykio vietoje pasirašė ant administracinio teisės pažeidimo protokolo, buvo rastas sėdintis vairuotojo vietoje, o kitų asmenų šalia nebuvo. Atkreipia dėmesį, kad protokolas buvo surašytas neteisingai, tai, pasak apelianto, teismo posėdyje nurodė ir jį surašęs liudytojas M. J., o jis tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl negalėjo adekvačiai suprasti visų aplinkybių. Apelianto teigimu, policijos pareigūnas padavė protokolą, o jis į jį neįsigilinęs pasirašė. Todėl pažeidėjo įsitikinimu, remtis protokolu kaip tiesioginiu įrodymu, kuris yra pirminio šaltinio – pareigūnų teiginių – atspindys, negalima. Nurodo ir tai, kad protokolas neatitinka jį surašiusio policijos pareigūno M. J. paaiškinimų, o teismas ir policija neįvykdė įrodinėjimo pareigos, nes nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, betarpiškai patvirtinančių ginčytinas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima daryti aiškią išvadą apie buvusią situaciją – kad būtent jis, o ne kuris nors kitas asmuo vairavo automobilį. Pabrėžia, kad šioje byloje niekur nebuvo užfiksuotas automobilio judėjimo faktas, jis nebuvo rastas užvestu varikliu, o sėdėjimas vairuotojo vietoje, pasak apelianto, savaime neleidžia konstatuoti, kad šis asmuo automobilį valdė. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliantas daro išvadą, kad vieninteliai įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys vieną ar kitą faktinę aplinkybę, tėra policijos pareigūno prielaidos, kad jis miegojo vairuotojo vietoje, todėl jis galėjo vairuoti automobilį, ir nubaustojo asmens parodymai, neigiantys pažeidimo faktą. Vertindamas nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į principą, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, pažeidėjas daro išvadą, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį buvo nubaustas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nubaustojo asmens apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatas prašo palikti galioti Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimą ir A. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Administracine tvarka nubaustas asmuo – A. D., apeliaciniu skundu nesutikdamas su jo pripažinimu kaltu ir nubaudimu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms – apeliantas neginčija jam nustatyto girtumo laipsnio, tačiau teigia, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, betarpiškai patvirtinančių, kad būtent jis, o ne kuris nors kitas asmuo vairavo automobilį. Vis dėlto aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas išvadas dėl jų, ir dėl to pagrįstai apeliantą pripažino kaltu ir nubaudė pagal jam inkriminuotą pažeidimą.
ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756?450/2010, Nr. N63-992/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neįsigilino į bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai atmetė jo parodymus ir priėmė sprendimą, pagrįstą prielaidomis. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu sutinka su Akmenės rajono apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir juo remiantis padarytomis išvadomis. Skundžiamo nutarimo turinys tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Šios aplinkybės ir apeliacinio skundo turinys rodo, kad apeliantas tik jam palankų įrodymų vertinimą laikytų tinkamu ir teisingu. Nepaisant to, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kad A. D. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Daryti kitokias išvadas apygardos teismas neturi pagrindo, o tai, kad byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų apeliantas, dar nereiškia, kad į jas nebuvo atsižvelgta.
Pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, vengė neblaivumo patikrinimo, taip pat vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Tai, kad A. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis – 1,60 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis, įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio turinio matyti, kad A. D. ne tik pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokole (kaip teigia skunde), tačiau ir nurodė tai, kad jis sutinka su pažeidimu ir nuoširdžiai gailisi (1–2 b. l.); alkoholio matuoklio šaknelė, iš kurios matyti, kad A. D. 2014 m. birželio 13 d. 14.29 val. buvo nustatytas 1,60 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis (5 b. l.); policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio turinio matyti, kad A. D. su padarytu pažeidimu sutiko ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo (3 b. l.); apylinkės teismo posėdžio metu duoti liudytojo M. J. parodymai, kai jis parodė, kad pagal gautą pranešimą nuvyko į įvykio vietą, kur pamatė skersai kelio stovintį automobilį, kuriame buvo pažeidėjas, o daugiau jokių asmenų šalia nebuvo. Vairuotojas sakė alkoholį vartojęs iš vakaro ir su pažeidimu sutiko, vairavimo faktą pripažino pats (23–24 b. l.); liudytojo E. N. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis paaiškino, kad pagal gautą pranešimą, kad galbūt neblaivus vairuotojas yra pastatęs automobilį ant važiuojamosios dalies, nuvyko į įvykio vietą, kur vairuotojo paklausus kodėl jis sustojo, jis atsakė: „Suskaudo krūtinę ir sustojau“. Vairuotojui buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairuotojas prisipažino, kad iš vakar yra gėręs iki paryčių (24 b. l.); liudytojos D. R. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai ji nurodė, kad pagal iškvietimą vyko į įvykio vietą, kur pamatė kelio viduryje stovintį automobilį, o jame miegantį vyriškį, kurį pažadinus, pastarasis paaiškino, kad važiavo iš mamos, o iš vakaro buvo šventęs vardadienį, tuomet ji iškvietė policijos pareigūnus (38–39 b. l.).
Taigi pažeidėjas teigdamas, kad nėra jokių įrodymų, betarpiškai patvirtinančių ginčytinas aplinkybes, kad būtent jis, o ne kuris nors kitas asmuo vairavo automobilį, yra visiškai neteisus. Šioje situacijoje pažymima tai, kad A. D. ne tik buvo rastas sėdintis vairuotojo vietoje, tačiau ir į įvykio vietą atvykusiems greitosios pagalbos darbuotojams, o vėliau ir policijos pareigūnams, jis pripažino iki paryčių gėręs, o sustojęs nurodė todėl, kad suskaudo krūtinę. Tuo tarpu apie tai, kad jis būtų alkoholį vartojęs įvykio vietoje, nei atvykusiems policijos pareigūnams, nei greitosios pagalbos darbuotojams, įvykio dieną jis nieko nenurodė ir tokia apelianto versija iškilo tik teisme.
Tai reiškia, kad anksčiau išdėstyti liudytojų M. J. (23–24 b. l.), E. N. (24 b. l.), D. R. (38–39 b. l.) parodymai, paties pažeidėjo įvykio dieną administraciniame teisės pažeidimo protokole rašytas paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad jis sutinka su pažeidimu ir nuoširdžiai gailisi (1–2 b. l.), yra tie objektyvūs duomenys, kurie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, bei pagrindžia, kad A. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,60 promilės girtumo laipsnis.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymima, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ir nors pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius, tačiau tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Vadinasi, tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas.
Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Akmenės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti šį teismo nutarimą, kaip to prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą nepakeistą ir A. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.