Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto N. B. atstovo advokato Algimanto Šindeikio apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. N. B., 2018 m. rugpjūčio 25 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 25 d., apie 11.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo keturratį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

2. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. spalio 4 d. nutarimu N. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį paskyrė 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog byloje įrodyta, kad būtent N. B. vairavo keturratį administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje. Dėl pranešimo nepilnamečio tėvams apie padarytą nusižengimą, teismas nurodė, kad pareigūnams nebuvo tikslinga pranešti nepilnamečio tėvams apie jo sulaikymą, nes bylos medžiaga patvirtinta, jog tai padarė liudytojai dar prieš tai, kai pažeidėjas pareigūnams nurodė savo amžių. Teismas vertino, jog tokiu atveju pareigūnų pranešimas N. B. tėvams iš esmės būtų perteklinis, daugiau procedūrinio reikalavimo atlikimas, kuris nepakeistų padaryto nusižengimo esmės. Anot teismo, esant duomenims, kad N. B. tėvui buvo pranešta apie jo sūnaus N. B. sulaikymą, nutraukti bylą nėra pagrindo.

2.1. Teismas, įvertinęs pažeidėjo N. B. padaryto nusižengimo pobūdį, jo asmenybę – anksčiau administracine tvarka nebaustas, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, sprendė, kad yra pagrindas N. B. paskirti minimalią nuobaudą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu pažeidėjo atstovas advokatas A. Šindeikis prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundu nesutinka su nutarimu dėl šių motyvų:

3.1. Apelianto atstovo įsitikinimu, dėl neteisėto pažeidėjo administracinio sulaikymo ir neteisėto administracinio nusižengimo protokolo surašymo, teismas privalėjo administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Mano, kad teismas nepagrįstai aplinkybę, jog vadovaujantis ANK 607 straipsnio 1 dalimi nebuvo apskųsta administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonė – administracinis sulaikymas, vertino svarbia sprendžiant administracinio sulaikymo ir surašyto administracinio protokolo teisėtumo klausimą. Nurodo, kad byla, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas nepilnametis asmuo, su administracinio nusižengimo protokolu teismui persiųsta kitą dieną po protokolo surašymo dienos, todėl vadovaujantis ANK 607 straipsnio 1 dalimi, apskųsti neteisėtą administracinį sulaikymą aukštesniam pareigūnui, nebuvo prasmės. Atkreipia dėmesį, jog skundas dėl neteisėto administracinio sulaikymo buvo pateiktas Tauragės apylinkės teismui teismo posėdžio metu – tai užfiksuota 2018-09-10 Tauragės apylinkės teismo informacinėje pažymoje, todėl nutarime nepagrįstai nurodyta, kad toks skundas nebuvo pateiktas. Apylinkės teismas šio skundo net nevertino, todėl buvo pažeista teisė į gynybą, nes pripažinus, jog administracinis sulaikymas buvo neteisėtas, tai ir administracinio protokolo surašymas yra neteisėtas, o nesant jam, negali būti ir administracinio nusižengimo bylos.

3.2. Nurodo, kad vadovaujantis ANK 597 straipsnio 7 dalimi turėjo būti surašytas sulaikymo protokolas, o vadovaujantis ANK 597 straipsnio 8 dalimi apie nepilnamečio sulaikymą būtina nedelsiant pranešti jo tėvams. Tačiau šiuo atveju policijos pareigūnai nors ir patvirtino sulaikę apeliantą, tačiau apie tai jo tėvams nepranešė, nors tokia pareiga jiems numatyta imperatyviai, jokių išimčių nėra. Nesutinka su teismo pozicija, jog policijos pareigūnų pranešimas apie apelianto sulaikymą jo tėvams būtų buvęs perteklinis, nes apie jo sulaikymą pranešė liudytojas M. J.. Kadangi apelianto tėvams nebuvo išaiškinta kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių buvo sulaikytas apeliantas, jo tėvai prarado galimybę įvertinti ar apeliantas apskritai galėjo būti sulaikytas. Dėl nurodytų priežasčių teismo išvada, jog šiuo atveju buvo padarytas tik smulkus procedūrinis pažeidimas, visiškai nepagrįsta. Mano, kad buvo esmingai pažeistos tiek apelianto, tiek apelianto tėvų teisės gintis nuo neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų. Kadangi sulaikius apeliantą buvo surašytas administracinio pažeidimo protokolas, kuriame buvo fiksuojami įrodymai, šiais įrodymais administracinio nusižengimo byloje negalima remtis (ANK 607 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismas, anot apelianto atstovo, privalėjo panaikinti administracinę atsakomybę nustatantį aktą - administracinio nusižengimo protokolą, ir nutraukti administracinę teiseną vadovaujantis ANK 591 straipsnio 6 punktu, nes nustatytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. Pažymi, kad teismų praktikoje nepranešimas tėvams apie nepilnamečio sulaikymą yra laikomas grubiu pažeidimu ir šiuo pagrindu yra nutraukiama administracinio nusižengimo teisena.

3.3. Apeliaciniame skunde dėl administracinio nusižengimo padarymo nurodoma, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent N. B. vairavo keturratį. Anot apelianto atstovo, remtis pareigūnų parodymais nebuvo jokio pagrindo, nes jie melagingi. Pareigūnas A. Č. nors nurodė, kad girdėjo keturračio keleivį bešaukiant „Nagli, suk į kairę“, tačiau iš teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad šis pareigūnas negalėjo girdėti šių žodžių, nes automobilyje garsiai grojo muzika ir įraše nėra girdėti žodžiai „Nagli, suk į kairę“. Atkreipia dėmesį, kad vaizdo įraše nesigirdi ir važiuojančio keturračio garsas. Iš policijos pareigūno reakcijos taip pat galima teigti, kad jis ir nematė važiuojančio keturračio. Anot apelianto atstovo, pareigūnas A. Č. akivaizdžiai teismui davė melagingus parodymus, o tai atitinka BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

3.4. Mano, kad nebuvo pagrindo pasitikėti ir kitų pareigūnų parodymais, nes iš vaizdo įrašo nėra matoma, kaip stovėjo kiti policijos pareigūnai. Neaišku, ar jie iš 80 m atstumo galėjo matyti kas konkrečiai vairuoja keturratį ir girdėti jų pokalbį. Atkreipia dėmesį, jog M. G. melagingai nurodė, jog tuo metu kai važiavo keturratis motociklas, iš automobilio buvo išlipę visi policijos pareigūnai. Tą patį teigė ir E. J.. Be to, tiek E. J., tiek M. G. melagingai teigė, jog apeliantas jo sulaikymo metu telefonu kalbėjosi su tėvu. Kadangi visi policijos pareigūnai davė akivaizdžiai melagingus parodymus, nėra jokio pagrindo jais vadovautis ir juo labiau šių melagingų parodymų pagrindu apeliantą patraukti administracinėn atsakomybėn.

3.5. Teismas visiškai nepagrįstai ignoravo liudytojų A. J., A. U. ir M. J. parodymus, kurie visi nuosekliai neigė, jog apeliantas vairavo keturratį motociklą. Tokiu būdu teismas akivaizdžiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – visus įrodymus vertindamas apelianto nenaudai. Pirmosios instancijos teismas nepateikė aiškių motyvų, kodėl jis neanalizavo Institucijos į bylą pateiktos vaizdo ir garso medžiagos.

3.6. Apelianto atstovo įsitikinimu, apylinkės teismo nutarimas yra paremtas tik prielaidomis. Teismas pažymėjo, kad nesvarbu kur transporto priemone yra važiuojama, ar laukuose, ar keliu, asmuo neturintis teisės vairuoti transporto priemonės, neturi teisės jos vairuoti apskritai. Taigi teismas padarė išvadą, jog tuo atveju, jeigu apeliantas vairavo keturratį motociklą laukuose, tai sąlygoja, jog jį vairavo ir policijos pareigūnų akivaizdoje. Teismas remdamasis tokiu pažeidėjo paaiškinimu, nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas neva iš dalies pripažino savo kaltę. Nurodoma kad pažeidėjas nuosekliai neigė, jog vairavo keturratį motociklą policijos pareigūnų akivaizdoje ir šiuo atveju jokios kaltės nėra pripažinęs. Aplinkybė, kad apeliantas bet kokiu atveju padarė administracinį nusižengimą vairuodamas keturratį motociklą laukuose, yra nepagrįsta, kadangi protokole yra konkrečiai užfiksuota kurioje vietoje ir kuriuo laiku apeliantas padarė tariamą administracinį pažeidimą. Apeliantui nebuvo surašytas joks protokolas už keturračio motociklo vairavimą laukuose. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai skundžiamo nutarimo motyvuose nurodo, kad apeliantas iš dalies pripažino savo kaltę.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo nutarimą. Nurodo, kad N. B. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, todėl priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniu skundu pašoma nutraukti administracinio nusižengimo teiseną iš esmės dėl dviejų priežasčių: pirma, kad iš esmės buvo pažeistos administracinio nusižengimo kodekso normos, reglamentuojančios nepilnamečio asmens administracinį sulaikymą, todėl byla vadovaujantis ANK 591 straipsnio 6 punktu turi būti nutraukta. Antra, byloje nėra neginčijamai įrodyta, kad būtent N. B. vairavo keturratį, o nesant duomenų apie visus nusižengimo sudėties požymius, byla turi būti nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Dėl bylos nutraukimo pagal ANK 591 straipsnio 6 punktą.

8. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ANK 597 straipsnio pažeidimo. Nurodoma, jog nepilnamečiam asmeniui buvo taikytas administracinis sulaikymas, tačiau buvo pažeista jo taikymo tvarka: nesurašytas administracinio sulaikymo protokolas ir apie sulaikymą nepranešta nepilnamečio asmens tėvams. Mano, kad toks pažeidimas suponuoja išvadą, kad neteisėtai surašytas ir administracinio nusižengimo protokolas, kuris turi būti naikintinas, o byla vadovaujantis ANK 591 straipsnio 6 punkto pagrindu nutraukta. Taigi, anot apelianto atstovo, byla turi būti nutraukta nustačius esminius ANK 597 straipsnio taikymo pažeidimus.

9. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama administracinio sulaikymo teisėtumui, nes manoma, kad nustačius ANK 597 straipsnio pažeidimus, byla turi būti nutraukta. Tačiau pažymėtina, kad ANK 597 numatyto administracinio sulaikymo teisėtumo klausimas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, administracinio sulaikymo neteisėtas taikymas ar taikymo tvarkos pažeidimas, nėra pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo bylą.

10. Nagrinėjamu atveju teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, buvo pateiktas skundas–prašymas, kuriuo prašė panaikinti administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo priemonę – administracinį sulaikymą ir dėl to panaikinti ir surašytą administracinio nusižengimo protokolą. Panaikinus administracinio nusižengimo protokolą, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 6 punktu, bylą nutraukti. Apelianto manymu, skundas buvo pateiktas taip, kaip numatyta ANK 607 straipsnio 1 dalyje. Tačiau su tuo nesutiktina.

11. Skundai dėl administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių gali būti paduoti ANK 607 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal minėtą įstatymo nuostatą, asmuo, kuriam taikomos šiame skyriuje nustatytos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės, turi teisę jas apskųsti aukštesniajai institucijai (pareigūnui) ar apylinkės teismui. Ši institucija (pareigūnas) ar teismas skundą turi išnagrinėti per penkias darbo dienas nuo skundo gavimo ir priimti vieną 1-2 punktuose numatytų nutarimų. Įvertinus ANK 607 straipsnio 1 dalies dispoziciją, darytina išvada, kad skundas dėl administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių turi būti pateikiamas ne teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą dėl nusižengimo padarymo, o atskira tvarka. Nagrinėjamu atveju skundas ANK 607 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo pateiktas, o teismas, nagrinėjantis bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, neturėjo pagrindo vadovaudamasis ANK 607 straipsniu iš esmės vertinti administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių taikymo pagrįstumą ir dėl to išsamiai pasisakyti ir priimti atitinkamą nutarimą, nes tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Kita vertus matyti, kad apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, atsižvelgė į pateiktą skundą–prašymą ir konstatavo, kad dėl jame nurodytų motyvų nutraukti bylą nėra pagrindo.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisės normas, reglamentuojančias administracinio sulaikymo tvarką, administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių apskundimą bei bylos nutraukimo atvejus, nurodo, kad net ir nustačius administracinio sulaikymo tvarkos pažeidimus, tai nesudarytų pagrindo panaikinti administracinio nusižengimo protokolą ir nutraukti bylą, nes toks teisinis pagrindas nėra numatytas ANK 591 straipsnyje.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byla turėtų būti nutraukta ANK 591 straipsnio 6 punkto pagrindu, t. y. kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokolas yra neteisėtas, nes surašytas be nepilnamečio tėvų žinios. Be to, vadovaujantis ANK 607 straipsnio 2 dalies 3 punktu, negalima remtis įrodymais, surašytais administracinio nusižengimo protokole, nes jis surašytas neteisėtai taikius administracinį sulaikymą. Taigi apelianto atstovo įsitikinimu, administracinio nusižengimo protokolas yra aktas, nustatantis administracinę atsakomybę, todėl jį pripažinus neteisėtu ir panaikinus, byla turi būti nutraukta.

14. ANK 591 straipsnyje yra nurodytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. Viena iš jų, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas (ANK 591 str. 6 p.). Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai administracinio nusižengimo protokolas sutapatinamas su administracinę atsakomybę nustatančiu aktu. Administracinę atsakomybę nustatantis aktas yra teisės aktas. Pagrindinis teisės aktas, skirtas administracinės atsakomybės reglamentavimui, yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Tik panaikinus konkretų įstatymą, ar atitinkamą įstatymo nuostatą, nustatančią atsakomybę už konkretų administracinį nusižengimą, vadovaujantis ANK 591 straipsniu 6 punktu bylą būtų galima nutraukti.

15. Administracinio nusižengimo protokolas nėra aktas, kuris numato administracinę atsakomybę. Administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. ANK 608 straipsnyje yra reglamentuojama kada ir kokia tvarka surašomas administracinio nusižengimo protokolas. ANK 609 straipsnyje nustatyti administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliami reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo protokolu, nenustatė jokių jo priėmimo tvarkos ar turinio pažeidimų. Apelianto atstovo manymas, kad administracinio nusižengimo protokolą neteisėtu daro vien faktas, kad jis surašytas be nepilnamečio asmens tėvų žinios, yra visiškai nepagrįstas.

17.1. ANK straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki administracinio nusižengimo padarymo buvo sukakę šešiolika metų. N. B. administracinio nusižengimo padarymo metu buvo 17 metų amžiaus. Nepilnamečiams taikomos administracinės atsakomybės ypatumai numatyti ANK VII skyriuje. Jame nėra nurodyta, kad norint administracinėn atsakomybėn patraukti nepilnametį asmenį, kuriama yra suėję 16 metų, yra būtinas jo tėvų dalyvavimas. ANK 608 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo surašymą, taip pat nėra nurodyta, kad jį surašant nepilnamečiam asmeniui, apie tai būtinai turi būti informuoti tėvai. Taigi šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolo surašymas atitiko ANK 608 straipsnyje bei 609 straipsnyje keliamus reikalavimus ir nebuvo pažeistos nepilnamečio asmens teisės.

17.2. Antra vertus, vadovaujantis ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punktu, byla buvo nagrinėjama teisme, kur dalyvavo pats pažeidėjas, jo įstatyminis atstovas bei advokatas. Taigi nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš esmės, buvo užtikrintos visos nepilnamečio asmens teisės.

2. Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą administracinio sulaikymo faktas yra reikšmingas tik tuo atveju, jei teismo nutarimu jis panaikintas ir jo metu buvo renkami įrodymai. Analizuojamu atveju nutarimo panaikinti administracinį sulaikymą, nėra. Taigi ANK 607 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata neaktuali. Be kita ko, apelianto atstovas, vadovaudamasis minėta įstatymo nuostata, prašo nesivadovauti ne administracinio sulaikymo taikymo protokole fiksuotais įrodymais, o administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis. Tačiau minėta, kad administracinio protokolo surašymo ir jo turinį reglamentuoja kitos ANK nuostatos, kurios, kaip konstatuota, nebuvo pažeistos. Taigi šiuo atveju nevertinti administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių vadovaujantis ANK 607 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad teismas įrodymus administracinio nusižengimo byloje vertina vadovaudamasis ANK 569 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš esmės vertinti administracinio sulaikymo teisėtumą ir pagrįstumą ir dėl to priimti procesinį sprendimą, nėra pagrindo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl aplinkybės, susijusios su administracinio sulaikymo teisėtumu, nevertintinos. Be to, minėta, kad net ir esant nutarimui, kuriuo būtų panaikinta minima administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonė, nebūtų pagrindo bylą nutraukti. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinio skundo argumentai dėl bylos nutraukimo ANK 591 straipsnio 6 punkto pagrindu, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir pasisakytina dėl administracinio nusižengimo padarymo iš esmės.

Dėl ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo.

4. N. B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad vairavo keturratį neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Apeliaciniu skundu nesutinkama su nusižengimu ir tvirtinama, jog byloje nėra įrodyta, kad keturratį vairavo būtent N. B.. Be to, nesutinka su apylinkės teismu, kad pažeidėjas iš dalies pripažino padaręs nusižengimą. Anot apelianto atstovo, teismo išvada dėl šio nusižengimo padarymo nėra pagrįsta išsamiais, objektyviais ir teisingais įrodymais. Tvirtinama, jog nesant duomenų apie tai, kad keturratį vairavo N. B., byla turi būti nutraukta neįrodžius, kad padaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 p.). Taigi keliamas klausimas dėl įrodymų vertinimo.

5. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pažeidėjas, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, visiškai nepripažino padaręs administracinį nusižengimą, tačiau byloje yra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog N. B. padarė ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, t. y. byloje neginčijamai įrodyti visi minimo nusižengimo požymiai.

7. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad ne N. B. vairavo automobilį, o jo draugas, tačiau šis faktas yra paneigtas bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismu, jog nusižengimo padarymo faktą įrodo liudytojų pareigūnų M. G., E. J. parodymai, vaizdo įrašu užfiksuota medžiaga, kurioje girdėti paties pažeidėjo bei liudytojo M. J. pareigūnams nurodytos aplinkybės, patvirtinančios, kad būtent N. B. vairavo keturratį administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje.

8. Vaizdo medžiagoje užfiksuota, kad liudytojas M. J., pareigūno paklaustas, kodėl leido vairuoti nepilnamečiam asmeniui, nurodė „nežinau“. N. B. taip pat neneigė vairavęs keturratį ir bandė su pareigūnais „susitarti“, kad vairavo ne jis, nurodė, kad vairavęs tėvui priklausantį keturratį ir pareigūnams žadėjo, kad daugiau jo nevairuos. Teismo posėdžio metu N. B. nurodyta aplinkybė, kad jis manė, kad jį nori patraukti administracinėn atsakomybėn už tai, kad tą pačią dieną važinėjo su keturračiu laukuose, vertintina tik kaip gynybinė pozicija, kuri neparemta jokiais objektyviais duomenimis. Pareigūnai patvirtino, kad nematė keturračio tą pačią dieną važinėjančio kažkur laukuose, o pamatė jį važiuojantį keliu ir staiga pasukantį į kiemą, dėl to greitai reagavo. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad pareigūnai greitai sėda į automobilį ir važiuoja, po to sustoja kieme kuriame stovėjo ką tik į jį įvažiavęs keturratis. Ginčo, kad keturratis ką tik buvo įsukęs į kiemą, nėra. Tą patvirtino ne tik pareigūnai, bet ir liudytojas M. J., A. J. bei A. U.. Taigi manyti, kad norima nubausti už tai, kad vairavo kažkur laukuose, kur pareigūnai nematė, nebuvo pagrindo.

9. Pareigūnai M. G., E. J. aiškiai nurodė, kad matė keturratį vairuojantį būtent N. B., jį atpažino iš aprangos, ūgio, be to, nurodė, kad abu jaunuoliai buvo be šalmų, o keleivis su gobtuvu. Abu girdėjo keturračio keleivį šaukiantį „Nagli, suk į kairę, suk į kairę“. Vaizdo įraše matyti, kad pareigūnai staiga įsiėda į automobilį ir privažiuoja prie kiemo, kuriame jau stovėjo keturratis be vairuotojo. Pareigūnai, nors prie keturračio stovėjo M. J., tačiau nuėjo prie namo, kur buvo N. B.. Tokie pareigūnų veiksmai akivaizdžiai rodo, kad jie matė kuris iš jaunuolių vairavo, ir siekė būtent su juo aiškintis situaciją. Teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad aiškiai matė, jog keturratį vairavo N. B.. Apeliaciniame skunde nurodomas atstumas nuo vietos, kur stovėjo automobilis ir vietos, kur pamatė važiuojantį keturratį, esminės reikšmės vertinant pareigūnų parodymų pagrįstumą, neturi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareigūnų (apie 50 m.) ir apelianto nurodytas atstumas (80 m.) tarp šių vietų, kardinaliai nesiskiria, todėl pagrįstų abejonių dėl galimybės iš tokio atstumo dienos metu pamatyti vairuojantį asmenį ir girdėti jų sakytus žodžius, teismui nekyla. Abejoti tokiais pareigūnų parodymais, kurie sutampa su objektyviais įrodymais, ir buvo nuoseklūs, teismas neturi pagrindo. Tokio pagrindo nesudaro ir apeliaciniame skunde išreiškiamos abejonės dėl pareigūnų parodymų patikimumo.

10. Dėl liudytojo A. Č. parodymų sutiktina su apelianto atstovu, kad iš vaizdo įrašo galima manyti, kad galbūt A. Č. nematė kas vairavo keturratį ir negirdėjo keleivio šaukiant „Nagli, suk į kairę“, tačiau vertinant tik jo reakciją, negalima neginčijamai tvirtinti, kad jis tikrai nematė ir negirdėjo. Be to, jo parodymai iš esmės sutampa su kitų pareigūnų duotais parodymais. Kita vertus, matyti, kad apylinkės teismas, jo parodymų neišskyrė ir juos vertino kartu su kitų pareigūnų parodymais, todėl net ir nesivadovaujant jo parodymais, teigti, kad nėra įrodytas nusižengimo padarymo faktas, negalima.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai ignoravo liudytojų A. J., A. U. ir M. J. parodymus, neanalizavo vaizdo įrašų, tačiau ši argumentai neatitinka tikrovės. Priešingai, apylinkės teismas įvertino visus įrodymus, taip pat ir minėtų liudytojų ir aiškiai pasisakė, kokia apimti jais vadovaujasi ir kodėl dalį jų atmeta kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokiu apylinkės teismo šių liudytojų parodymų vertinimu ir sutinka su išvada, kad jie yra prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl jais remtis kaip patikimais, nėra pagrindo. Vaizdo įrašą teismas taip pat detaliai išanalizavo, tai akivaizdžiai matyti iš nutarimo turinio, kuriame yra cituojami vaizdo įraše užfiksuoti pokalbiai. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių argumentų, dėl ko teismas turėtų vadovautis šiais parodymai kaip visiškai patikimais ir paneigiančiais administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, užfiksuotas administracinio nusižengimo protokole.

12. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teismo vertinimas, jog N. B. bet kokiu atveju padarė administracinį nusižengimą, nes pripažino vairavęs laukuose, yra neatitinkantis administracinio nusižengimo protokole nurodytoms aplinkybėms. Sutiktina su apelianto atstovu, kad byloje buvo būtina nustatyti, kad N. B. vairavo ne laukuose, o administracinio nusižengimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku. Tačiau nagrinėjamu atveju apylinkės teismas būtent tai ir nustatė, t. y. įvertinęs įrodymus konstatavo, kad N. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, nes N. B., 2018-08-25 11.55 val., (duomenys neskelbtini) sav., vairavo transporto priemonę (keturratį) neturėdamas teisės jos vairuoti.

13. Pastebėtina, kad abejones dėl teismo aplinkybių konstatavimo sukėlė teismo nurodymas, kad <<N. B. kaltės pripažinimą iš dalies grindžia tuo, kad vairavo keturratį tik ne protokole nurodytu laiku, o laukuose, kur šėrė žvėris.>> ir nurodymas, kad <<...nesvarbu kur transporto priemone yra važiuojama, ar laukuose, ar keliu, asmuo neturintis teisės vairuoti transporto priemonės, neturi teisės jos vairuoti apskritai. ANK 424 straipsnio 2 dalyje yra neišskirta vieta, kurioje vairavimas transporto priemonės neturint teisės užtraukia administracinę atsakomybę...>>. Visiškai sutiktina su apelianto atstovu, kad teismas, remdamasis paties pažeidėjo nurodyta aplinkybe, jog jis anksčiau vairavo keturratį laukuose, neturėjo pagrindo teigti, kad jis kaltę iš dalies pripažino ir kad vien dėl to jis galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tačiau nepaisant to, matyti, kad konstatuojant administracinio nusižengimo protokole nurodytą nusižengimo padarymą, esminės reikšmės N. B. nurodyta aplinkybė, jog anksčiau vairavo laukuose, jo nubaudimui pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį pagal administraciniame protokole nurodytas aplinkybes neturėjo.

14. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog skundžiamą nutarimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas administracinio nusižengimo padarymą, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Analizuojamu atveju, teismas, sutikdamas su visais apylinkės teismo motyvais, susijusiais su administracinio nusižengimo padarymu, ir jų visų nekartodamas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jį naikinti apeliacinio skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto N. B. atstovo advokato Algimanto Šindeikio apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.