Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. M.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenamoji vieta deklaruota Vokietijoje, teistas:

1) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2000 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 ir 2 dalis – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 200 Lt turto konfiskavimu;

3) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, pakeistu 2003 m. lapkričio 26 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme su 150 Lt turto konfiskavimu;

5) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos) – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

6) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu 2009 m. vasario 24 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

8) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 nusikalstamos veikos) – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos) – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 mėnesių laisvės atėmimo pataisos namuose, bausmę atlikęs 2018 m. vasario 15 d., teistumas neišnykęs,

11) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 159 straipsnį, 24 straipsnio 5 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metai 3 mėnesiai (į bausmę įskaityta sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018-09-17). Nuosprendis neįsiteisėjęs, 2019-08-07 paskirtas posėdis Kauno apygardos teisme- apeliacinio skundo nagrinėjimas

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L. laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 25 d. 19.30 val. iki 2018 m. birželio 26 d. 7.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, išdaužęs 150 eurų vertės priekinį lango stiklą, įsibrovė į E. M. priklausantį automobilį „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie namo, esančio J. Basanavičiaus g. 75, Kėdainiuose, iš kur slapta pagrobė svetimą, E. M. priklausantį 105,32 Eur bendros vertės turtą: 70 eurų vertės automagnetolą „TFT MP5 Player 9601G“, 35,32 eurų vertės automobilio užvedimo starterį „High Power Car Jump Starter GG-JS19“, bei apgadino automobilio salone buvusią 50 eurų vertės daiktadėžę.

Apklaustas teisme E. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos nepamena, bet galėjo būti kaip kaltinime nurodyta nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. birželio 26 d., naktį, akmeniu išdaužė automobiliui langą. Automobilis buvo „Peugeot“, tamsios spalvos, stovėjo J. Basanavičiaus gatvėje prie daugiabučio namo, kieme. Atsidarė automobilio dureles, bet kurias nepamena, ir pasiėmė daiktus: automagnetolą, automobilio užvedimo starterį, kuriuos vėliau pardavė. Išdaužęs langą, lyg susižalojo rankos pirštą ir bėgo kraujas. Gali būti, jog apgadino daiktadėžę. Buvo blaivus. Atsiprašė nukentėjusiojo. Prieš tai į tą automobilį buvo įsėdęs „grybaudamas“, per klaidą, nes laukė draugo, kurio „Peugeot“ automobilis žalios spalvos. Po įvykio nukentėjusysis vežė jį į Kauną. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, jog nukentėjusysis pateikė transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją ir du lapus su pavogtų daiktų vaizdais (1 t. b. l. 65-69).

Valstybės įmonės „Regitra“ pažyma nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas yra E. M.. (1 t. b. l. 100)

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, kitais rašytiniais įrodymais teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. L. laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 25 d. 19.30 val. iki 2018 m. birželio 26 d. 7.30 val., išdaužęs priekinį lango stiklą, įsibrovė į E. M. priklausantį automobilį „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie namo, esančio J. Basanavičiaus g. 75, Kėdainiuose, iš kur slapta pagrobė svetimą, E. M. priklausantį turtą: automagnetolą „TFT MP5 Player 9601G“, ir automobilio užvedimo starterį „High Power Car Jump Starter GG-JS19“, bei apgadino automobilio salone buvusią daiktadėžę.

Taigi, vertindamas teismui pateiktus ir ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu teismas nustatė, kad E. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Bausmės skyrimas.

Kaltinamojo E. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę E. L., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baigtą nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Nustatyta E. L. viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis E. L. teisiamas dvyliktą kartą, teistumas neišnykęs, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas teistumą (2 t., b. l. 21-33), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 69-72), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, yra VšĮ Kėdainių Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos kabineto konsultacinėje grupėje, diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, gyvenamosios vietos nedeklaravęs (2 t., b. l. 73, 74, 77, 80). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas E. L. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarys. Iš kaltinamojo asmenybės matyti, kad jis jau buvo teistas realia laisvės atėmimo bausme, tačiau išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią, yra linkęs nusikalsti. Be to, BK 56 straipsnis nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus už BK 178 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą tik griežčiausią - terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis) ir pastarąją individualizavus, jam skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Už BK 187 straipsnio 3 dalyje padarytą baudžiamąjį nusižengimą sankcijoje numatytą griežčiausią – arešto bausmę. Kaltinamojo įvykdytos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl skiriamos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas). Bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

2019 m. kovo 4 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu E. L. nuteistas pagal BK 159 straipsnį, 24 straipsnio 5 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams (į bausmę įskaityta sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018-09-17). Tačiau šio nuosprendžio priėmimo dienai nuosprendis neįsiteisėjęs, 2019-08-07 d. paskirtas posėdis Kauno apygardos teisme - apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl bausmės nebendrinamos (2 t., b. l. 34-45).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas ir nukentėjusysis E. M., pareiškė 305,32 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 62).

Kaltinamasis E. L. civilinį ieškinį pripažįsta.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis E. L. padarė nusikalstamas veikas, kurios priežastiniu ryšiu susijusios su nukentėjusiajam E. M. padaryta turtine žala. Nors byloje nėra pateikta įrodymų patvirtinančių ieškinio pagrįstumą, pažymėtina, jog nurodyta ieškinio suma yra protinga savo apimtimi, laikant jog tokia turtinė žala padaryta nukentėjusiajam, kadangi įsibraunat išdaužtas automobilio stiklas, apgadinta automobilio daiktadėžė, pavogta magnetola ir automobilio užvedimo starteris, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas, kaltinamasis su ieškiniu sutiko visiškai, jo dydžio neginčijo. Ši turtinė žala atsidaro dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis E. L..

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b. l. 12-13). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti kartu su bylos medžiaga (1 t., b. l. 42).

E. L. seilių lyginamąjį pavyzdį bei tamponą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (1 t., b. l. 95-96).

Laikinas nuosavybės apribojimas netaikytas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, neturi jokių pajamų, iš kaltinamojo nepriteistinos bylinėjimosi (pašto) išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti:

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (turto pagrobimas įsibraunant) padarymą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje (nedidelės vertės turto sugadinimo) padarymą 30 (trisdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei apimant švelnesnę, ir paskirti E. L. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. L. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo E. M., civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 305,32 Eur (tris šimtus penkis eurus 32 ct) turtinės žalos atlyginimui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vieną skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti kartu su bylos medžiaga. E. L. seilių lyginamąjį pavyzdį bei tamponą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.