- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-05
- Bylos Nr.
- 2-1-633/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus
- Atsakovas
- P. M., R. M.
- Advokatai
- Tomas Palijanskas
dalyvaujant : ieškovo – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, atstovams S. K. ir L. V. , atsakovams P. M. ir R. M. , atsakovės P. M. atstovui pagal pavedimą advokato padėjėjui Tomui Palijanskui, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje R. P. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo teismą – leisti ir įpareigoti atsakovus P. M. ir R. M. , teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą jiems priklausančiame 0,0530 ha žemės sklype sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini)., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytam sodo namui parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Jeigu šis teismo reikalavimas per nustatytą terminą nebus įvykdytas, - įpareigoti atsakovus šį namą savo, atsakovų, lėšomis nugriauti.
Ieškovo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad ginčo sodo namas yra atsakovų žemėje, gavus informaciją apie šio pastato savavališką statybą, ieškovo specialistas, ištyręs faktinę padėtį vietoje, 2009-09-02 surašė savavališkos statybos aktą Nr. 9-1, kuriuo konstatavo, kad atsakovų žemėje stovintis ginčo sodo namas yra pastatytas neturint teisės aktų nustatyta tvarka atlikto ir suderinto techninio projekto bei išduoto statybos leidimo, t.y. jo statyba yra savavališka. Ieškovas iš žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių turinio ir viešojo Nekilnojamo turto registro oficialių dokumentų sprendžia, jog ginčo namo statytoju (-iais) yra būtent atsakovai. Kadangi tokio pobūdžio kaip ginčo sodo namas statyba atsakovų sodo žemės sklype pagal teisės aktus yra galima, ieškovas ir prašantis savavališkos statybos padarinius šalinti švelniausiu iš įstatymu numatytų kaip galimų būdu, - įteisinant esamą padėtį (namo statybą).
Atsiliepimas
Atsakovė P. M. paaiškino, jog nuo 1998-03-06 yra santuokoje su bendraatsakoviu R. M. , sodo žemės sklypas nuo 1998-05-04 yra jų bendra nuosavybė, prieš tai šią žemė savo nuosavybėn bendraatsakovis R. M. įgijo iš trečiojo asmens R. P. , - jau šio sandorio metu ginčo namas žemės sklype buvo baigtas pastatyti, t.y. nei ji, nei sutuoktinis nebuvo jo faktiniai statytojai, kada ir kas pastatė ginčo namą, jai nežinoma. Sudarydama žemės pirkimo-pardavimo sandorį, ji matė ir todėl žinojo, jog ginčo namas žemėje yra neregistruotas, kad Nekilnojamo turto registro dokumentuose pažymėta, jog jokių statinių sklype nėra, tačiau tikėjosi šią statybą įteisinti ateityje. Žemė abiejų sandorių metu buvo perkamą tokia faktine kaina, kokia yra pažymėta notarinėse sutartyse. Prašanti teismą leisti ir tokiu atveju įsipareigojanti parengti visus reikalingus šios statybos įteisinimo dokumentus.
Atsakovas R. M. paaiškino, kad sodo žemės sklypą jis iš trečiojo asmens – R. P. , pirmiausiai pirko savo nuosavybėn dar iki santuokos su bendraatsakove P. M. , ginčo namas sklype jau buvo pastatytas, t.y. žemę jis pirko jau su ginčo namu ir už tokią faktinę kainą, kokia nurodyta notarinėje sutartyje. Kada buvo pastatytas sodo namas ir kas buvo faktinis jo statytojas, jam nežinoma. Po kurio laiko, jau susituokęs su P. M. , sodo žemės sklypą jis „aprašė jai“ ir tokiu būdu tai tapo bendru jų abiejų turtu, tame tarpe ir ginčo namas. Jis taip pat pripažįsta matęs dokumentuose ir todėl žinojęs, kad ginčo namas sklype neregistruotas, ar jam buvo perduoti kokie nors jo projektavimo, kt. statybos dokumentai, nepamenantis, šiuo metu tokių jis neturįs. Jis taip pat prašantis leisti ir tokiu atveju įsipareigojantis parengti reikalingus dokumentus šio namo statybos įteisinimui.
Tretysis asmuo – R. P. , paaiškino, jog sodo žemės sklypą ji dovanojimo būdu buvo įgijusi iš sūnaus A. A. Pauliaus, savo nuosavybėje turėjo apie 2 m. laiko, po to per savo įgaliotinį (sūnų A.A. P. ) jį pardavė atsakovui R. M. . Ginčo sodo namo jos parduotame sodo sklype sandorio metu nebuvo, kas ir kada jį po to pastatė, jai nežinoma, - atsakovai meluojantys, jog žemę įsigijo jau su namu.
Šiuos trečiojo asmens parodymus teisme visiškai patvirtino liudytojas A. A. P., papildomai pareikšdamas, jog statyti namą šiame sode jis ir neketino, todėl neužsakinėjo ir nebuvo paruošęs, derinęs statinio projekto, nebuvo kreipęsis ir nebuvo gavęs statybos leidimo jokiai statybai šiame sodo žemės sklype, todėl tokie galimos statybos dokumentai nebuvo ir negalėjo būti paruošti iki tol, kol žemės sklypas buvo perleistas atsakovui R. M. .
Išklausęs teismo posėdyje ginčo šalis ir tretįjį asmenį, apklausęs atsakovų pakviestus liudytojus bei ištyręs šios bylos rašytinius įrodymus (žemės pirkimo-pardavimo sutartis, VĮ Registrų centras oficialius dokumentus ir kt.), teismas nustatė tokias faktines ginčo (bylos) aplinkybes :
1998-02-04 notarine pirkimo-pardavimo sutartimi, registro Nr. I-378, tretysis asmuo R. P. pardavė, o atsakovas R. M. nupirko 530 kv.m. žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilkaviškio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sandorio kaina – 500 litų (oficiali nominali indeksuota vertė – 534 lt.), duomenų apie statinio buvimą žemės sklype nėra. 1998-05-04 notarine pirkimo-pardavimo sutartimi, registro Nr. I-2807, atsakovas R. M. pardavė, o atsakovė P. M. (buvusi V.) nupirko tą patį žemės sklypą, sandorio kaina – 200 lt. (oficiali nominali indeksuota vertė – 534 lt.), duomenų apie statinio buvimą žemės sklype nėra, įrašų apie tokius faktus ar kitas daiktines teises, susijusias su šiuo žemės sklypu, nėra ir VĮ Registrų centras centriniame duomenų banke, - 1998-05-04 registruojant atsakovės P. M. (buvusi V.) daiktines teises į sodo žemės sklypą pagal tos pačios dienos jo pirkimo-pardavimo sutartį, šios įstaigos pažymėjime apie žemės sklypą ir teises į jį (oficialus rašytinis įrodymas), jo 10-ajame punkte „Duomenys apie žemės sklype esančius statinius“ pažymėta, jog statinių sklype nėra (b.l. 116). 1998-03-06 atsakovai sudarė santuoką, kuri iki šiol nėra nutraukta, bendras turtas nepadalintas. Preziumuojama įstatymu sodo žemės sklypo priklausomybė bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise abiem atsakovams buvo konstatuota ir jiems įstatymo galią turinčiu 2009-08-17 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-409-831/2009, kurioje P. M. ir R. M. dalyvavo taip pat bendraatsakoviais. Vilkaviškio r. savivaldybės, Marijampolės apskrities archyviniuose fonduose ir ieškovo Statybos valstybinės priežiūros dokumentacijoje nuo 1987 m. iki bylos iškėlimo 2010-01-28 nėra duomenų apie ginčo sodo namo statybos registravimą, dokumentų jai užsakymą ar išdavimą. 2009-09-02 ieškovo surašytu savavališkos statybos aktu Nr. 9-1 oficialiai konstatuotas savavališkai pastatyto ginčo sodo namo (aukštis - 8,35 m., užstatytas plotas – 67,95 kv.m., apdengtas skardos stogu) buvimas atsakovų žemės sklype.
Teismo išvados dėl faktų, taikytina ginčui spręsti teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.
Atsakovai į ieškinį atsikerta jų tvirtinamomis aplinkybėmis, jog ginčo sodo namo jie patys nestatė ir kad šis jau toks stovėjo sodo žemės sklype, kai pastarąjį įsigijo iš trečiojo asmens, namą jau buvo pastatę kiti asmenys, jie patys jį kartu su žeme įgijo sąžiningai, nežinodami savavališkos jo statybos fakto. Lietuvos Respublikos CPK 178 str. imperatyviai įpareigoja bylos šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis kiekviena remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose. Teismui tenka pripažinti, jog atsakovai, be savo paaiškinimų, jokių įrodymų tokioms aplinkybėms byloje įrodyti nepateikė, jų pačių pareiškimus teismas vertina nepakankamu aplinkybių įrodymu, todėl konstatuoja, jog atsakovai aptariamų aplinkybių byloje neįrodė, ir sprendžia, jog jos, kaip tokios, byloje nenustatytos. Kita vertus, teismas, šioje byloje vertindamas kaip oficialius rašytinius įrodymus dvi notarines ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir Valstybės įmonės Registrų centras tvarkomų Nekilnojamo turto registro ir kadastro registrų duomenis, turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.193 str. įtvirtintomis sutarčių sąžiningo aiškinimo taisyklėmis, bei taikyti įrodymų, tame tarpe paminėtų oficialių rašytinių įrodymų, dalyvaujančių byloje ir tiesiogiai suinteresuotų jos išsprendimu asmenų, parodymų, kitų bylos duomenų vertinime tikimybių pusiausvyros principą. Tai reiškia, kad teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Čia įrodinėjimas turi tam tikrą specifiką, - įstatymu nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tuomet, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių, kaip pvz. vykstant baudžiamajam procesui. Išvadą apie tam tikrų faktinių aplinkybių (tiek objektyvaus pobūdžio, tiek ir subjektyvaus) buvimą teismas šiuo atveju gali daryti ir tada, kuomet tam tikrų abejonių dėl konkrečios aplinkybės buvimo vis dėlto išlieka, tačiau byloje esamų duomenų visetas leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą aplinkybę buvus, nei jos nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2008 m. kovo 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-156/2008 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į sutarčių formą (abi notarinės), jų turinio logiškumą, oficialiai įrašytų duomenų Nekilnojamo turto kadastre ir registre teisingumo įstatyminę prezumpciją, šalių pripažintas aplinkybes (faktus), - jog žemės sklypą jie įgijo žinodami faktinę padėtį jame (jį apžiūrėję), jog iš pašalinio atsakovams trečiojo asmens jis buvo įgytas tik už 500 lt. faktinę kainą, matė dokumentuose ir dėl to žinojo, jog oficialiais registro duomenimis žemės sklype jokių statinių nėra, kad ginčo sodo namas faktiškai yra (stovi) jų žemės sklype ir taip pat yra jų bendra nuosavybė (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 5 p., 187 str. 1 ir 2 d.d.), sprendžia nustatęs tokią ieškovo tvirtinamą faktinę aplinkybę, jog ginčo sodo namas atsakovams bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype vis dėlto buvo faktiškai pastatytas tarp 1998-02-04 ir 2009-09-02, jo statytojais LR Statybos įstatymo nuostatų prasme buvo ir tebėra būtent bendraturčiai atsakovai, iš esmės baigtos statybos namas fiziškai tebestovi atsakovų žemės sklype. Ginčo sodo namo pastatymas ir fizinis buvimas atsakovų sodo sklype kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, aplinkos nedarko, - stovi privačioje tik vienų atsakovų žemėje kolektyvinių sodų bendrijos masyve panašioje aplinkoje, nekelia ir realios tiesioginės grėsmės įstatymais saugomiems bendriems visuomenės interesams (viešajam interesui), ginčo pastato, kaip pakankamai didelės vertės daikto, nugriovimas (visiškas objekto sunaikinimas), atsižvelgiant į paminėtas aukščiau aplinkybes, būtų neadekvati (neproporcinga) šiuo atveju tik formalaus pobūdžio teisės pažeidimui valstybės prievarta.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymo) 2 str. 71 –oje ir 92 – oje dalyse (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija) įstatymų leidėjas nustatęs, jog be kita ko, naujo statinio statyba be galiojančių statybą leidžiančių dokumentų, šiuo atveju – statinio projekto, kuriam raštu turi būti pritaręs įgaliotas valstybės tarnautojas, ir leidimo statyti, yra savavališka statyba. Būtent tokia teismas ir kvalifikuoja ginčo sodo namo pastatymą.
Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 3 d. įtvirtinta bendro pobūdžio blanketinė (nukreipianti į kitą specialų teisės aktą) norma, jog teismas savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą byloje išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.
Specialios tam normos yra nustatytos Statybos įstatymo 28 str.1 d. 1 p., 3, 7, 8 ir 9 dalyse (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija). Šiomis normomis teismui yra suteikta diskrecija, atsižvelgiant į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį bei įpareigotinų šalinti jos pasekmes asmenų sąžiningumą, nustatyti (taikyti) vieną iš keturių įstatyme alternatyviai numatytų savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą.
Šalies argumentai
Ieškovas šioje konkrečioje byloje patikslintu ieškiniu prašo taikyti patį švelniausią savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą, - leisti ir kartu įpareigoti atsakovus minimo įstatymo nustatyta tvarka įteisinti šią savavališką statybą, - parengti pastato projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p.). Atsakovai savo ruožtu, nors ir atsikirsdami daliai teismo aukščiau nustatytų šio ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, taip pat prašo leisti jiems įteisinti ginčo namo statybą būtent ieškovo patikslintu ieškiniu prašomu būdu. Todėl teismas sprendžia, jog atsakovai, nors formaliai ir atsikirsdami (iš dalies) šiam ieškiniui (jo faktiniam pagrindui), ginčo dėl patikslinto ieškinio dalyko, - pareikštų galutinių ieškovo reikalavimų, nekelia, tai yra praktiškai jį pripažįsta, - ginčo dėl to, kokį sprendimą byloje turėtų priimti teismas, juridiniu požiūriu tarp bylos šalių nėra, o tai byloje šalims sukelia procesines pasekmes, numatytas Lietuvos Respublikos CPK 187 str. 1 ir 2 d.d, 140 str. 2 d. Kadangi byloje pareikšti valstybės vardu ir ne privataus ginčo, bet viešo pobūdžio reikalavimai, teismas nėra griežtai saistomas pareikštojo reikalavimo ribomis. Tačiau šiuo atveju, atsižvelgdamas į jau aukščiau padarytas, vertinant faktinius bylos duomenis, savo išvadas, teismas sprendžia neišeiti iš pareikšto byloje reikalavimo ribų ir taikyti (nustatyti) ieškovo prašomą savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą, numatytą Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. Teismo vertinimu, taip bus tinkamiausiu būdu ir greičiausiai atkurta teisinė taika tarp valstybės ir atsakovų, formalaus pobūdžio teisės pažeidimų padariniai bus pašalinti su mažiausiomis sąnaudomis (nuostoliais), tik toks sprendimas geriausiai atitiks teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principus šios bylos procese.
Tokiu būdu ieškovo teismo posėdyje patikslintas (paskutinis) reikalavimas pripažįstamas pareikštu teisėtai, pakankamai pagrįstu ir įrodytu teisme, todėl patikslintas ieškinys patenkintinas visiškai.
Teismas taip pat laiko reikalingu pažymėti, jog analogiškas teismo sprendimas turėtų būti priimtas ir tokiu atveju, jeigu vertinant bylos faktas, būtų padaryta išvada, jog ginčo sodo namas buvo pastatytas ne atsakovų, o kitų asmenų (jeigu faktiniai statytojai būtų buvę kt. asmenys), ir atsakovai žemės sklypą būtų įgiję jau su baigtos savavališkos statybos padariniais. Mat tokiu atveju atsakovų atžvilgiu pagal kitas bylos aplinkybes tektų taikyti Lietuvos Respublikos CK 6.395 str. 1 d. nuostatas ir laikyti, jog jie tiek de facto, tiek de jure yra savavališkos statybos objekto, - sodo namo, savininkai, kaip ir savininkai žemės, ant kurios šis stovi. Preziumuojant, kad atsakovai tokiu atveju veikė kaip pakankamai atidūs ir rūpestingi asmenys, tektų spręsti ir tai, kad jie ne tik įgijo paskui daiktą visuomet einančias daiktines teises į savavališkos statybos rezultatą (sodo namą), bet ir žinotinai, sąmoningai bei išskirtinai savo rizika prisiėmė šiuo atveju nuo jų (daiktinių teisių) neatsiejamą viešo pobūdžio prievolę pašalinti ateityje akivaizdžios savavališkos statybos padarinius.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Bylos duomenimis ieškovas šioje byloje bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, todėl tokių atlyginimo priteisimo klausimas teismo toliau nesprendžiamas.
Byloje atsakovė P. M. reiškė prašymą priteisti jai iš ieškovo patirtųjų bylinėjimosi išlaidų, - atlyginimo advokato padėjėjui už procesinių dokumentų byloje rengimą, už jo keliones iš Kauno m. į teismo posėdžius Vilkaviškio m. bei atstovavimą teisme, viso – 2107,91 lt. Šį prašymą teismas vertina reiškiamu be teisėto tam pagrindo ir sprendžia jį atmesti kaip nepagrįstą. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d. taisyklę bylinėjimosi išlaidos atsakovui atlyginamos proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas sprendžia, jog ieškovo pareikštas pradedant bylą (2010-01-28) reikalavimas nėra jokia dalimi atmetamas, - ieškovas pirminį savo reikalavimą teisme patikslino ne dėl to, kad pirmasis jo pareiškimo momentu būtų buvęs kokia tai dalimi reikštas neteisėtai ar nebūtų pakankamai pagrįstas įrodymais, o tik dėl to, kad per bylos nagrinėjimo laiką pasikeitė savavališkos statybos padarinių šalinimo, kaip civilinės teisės instituto, teisinis reguliavimas, - byloje taikytina teisė (2010-10-01 įsigaliojo naujoji, paskutinė Statybos įstatymo, o 2011-01-01 – Lietuvos Respublikos CK 4.103 str., redakcijos).
Bylinėjimosi išlaidos valstybei šioje byloje sudaro : a) 130,80 lt. žyminis mokestis, ir b) 16,23 lt. bylos nagrinėjimo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 147,03 lt. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. nuostatas, šiuo atveju visiškai tenkinant nuo tokių išlaidų mokėjimo įstatymu atleisto ieškovo reikalavimą, aptariamų išlaidų atlyginimas priteistinas iš abiejų atsakovų, kaip solidarių bendraskolių išnagrinėtoje viešoje prievolėje, lygiomis dalimis, t.y. po 73,51 lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 305 ir 307 str.str., teismas
nusprendė:
Patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.
Leisti ir įpareigoti solidariai atsakovus – P. M. , asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir R. M. , asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka per 6 (šešių) mėnesių nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą, 0,0530 ha žemės sklype, esančiame sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – žemės ūkio (sodų), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., savavališkai pastatytam sodo namui parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (nustatomas terminas gali būti teismo pratęsiamas dėl svarbių priežasčių suinteresuotų asmenų prašymu Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (2010-07-02 redakcija Nr. XI-992) 28 str. 3 d. nustatyta tvarka).
Nustatyti, kad, jeigu per šiuo teismo sprendimu nustatytą (pratęstą) terminą teismo įpareigojimas (reikalavimas) nebus įvykdytas, atsakovai - P. M. , asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini), ir R. M. , asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), be jokio papildomo teismo sprendimo įpareigojami solidariai ir savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą sodo namą, esantį 0,0530 ha žemės sklype, esančiame sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – žemės ūkio (sodų), registro Nr. 39/3036, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės P. M. , asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), septyniasdešimt tris litus 51 ct. (73,51 lt.) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , banke AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660).
Priteisti iš atsakovo R. M. , asmens kodas - asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), septyniasdešimt tris litus 51 ct. (73,51 lt.) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , banke AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660).
Atsakovės P. M. prašymą dėl 2107, 91 lt. bylinėjimosi išlaidų jai iš ieškovo – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, priteisimo netenkinti ir atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.