Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovei T. G., ieškovės atstovui advokatui G. Daugėlai, atsakovės AB „Šilutės baldai“ atstovei J. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. G. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-69-750/2010 pagal ieškovės T. G. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Šilutės baldai“ dėl įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo panaikinimo, neišmokėto vidutinio darbo užmokesčio skirtumo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: panaikinti atsakovės AB „Šilutės baldai“ 2009-05-22 įsakymą (potvarkį) dėl darbo sutarties su ieškove nutraukimo Nr. P52 ir 2009-05-22 įsakymą Nr. 47-K dėl ieškovės atleidimo iš darbo; priteisti iš atsakovės jai priklausančią išeitinę išmoką, numatytą Lietuvos Respublikos DK 140 str. 1 d., ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovės 1763,01 Lt neišmokėto vidutinio darbo užmokesčio skirtumą, perkėlus ieškovę į mažiau apmokamą darbo vietą; priteisti iš atsakovės 113,04 Lt patirtą turtinę žalą, nesuteikus galimybės dirbti iki atleidimo iš darbo; priteisti 25000 Lt patirtą neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji nuo 2000-11-08 dirbo pas atsakovę AB „Šilutės baldai“ medienos apdailininke – mokine. Nuo 2004 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. liepos mėn. ji dirbo medienos apdailininke prie UV linijos. Nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009-05-26 ji atliko tarpinio šlifavimo operaciją. 2008-06-26 Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų konsultacinė komisija jai išdavė medicininį pažymėjimą, kuriame buvo nurodyta, kad ji negali dirbti sunkaus fizinio darbo, susijusio su lankstymusi, ir ją reikia perkelti į lengvesnį darbą. Pateikus šią pažymą savo tiesioginiam viršininkui, jis iš karto jai liepė atlikti tarpinio šlifavimo darbus ir šį darbą ieškovė dirbo iki pat atleidimo iš darbo, t. y. 2009-05-26. Dirbant šioje darbo vietoje jos sveikatos būklė toliau blogėjo, todėl ji buvo pasiųsta į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos pirmąjį teritorinį skyrių (toliau Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) dėl darbingumo lygio nustatymo. 2009-11-27 ieškovė į atsakovės kadrų skyrių pristatė 2008-11-18 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Pagal pateiktą pavyzdį ir ant darbdavio paruošto blanko ieškovė parašė, kad prašo leisti dirbti turint prarasto darbingumo pažymą ir darbinį apribojimą. Atsakovė atliko įrašą ant ieškovės prašymo, kad ji pagal 2008-11-18 gydytojo rekomendaciją perkelta į lengvesnį darbą atlikti tarpinį šlifavimą, tai patvirtino savo parašais pamainos meistras A. P. bei cecho vadovas G. G. Ant dokumento, po žyma suderinta nėra parašyta datų, kada suderinta ir nuo kurios dienos ji perkeliama į lengvesnį darbą, taip pat ji nebuvo supažindinta apie tokį perkėlimą. Neaišku, nuo kada darbdavys laiko ją perkelta į darbo vietą atlikti tarpinį šlifavimą. Faktiškai ji ten dirbo nuo 2008 m. liepos mėn., o atsakovė nepateikė dokumentų, nuo kurios konkrečios datos ji perkeliama atlikti tarpinio šlifavimo darbus bei pažeidė DK 95 str. reikalavimus dėl privalomų darbo sutarties sąlygų pakeitimo. 2009-04-01 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba pripažino jai netektą darbingumą dėl profesinės ligos 25 proc. ir darbingumo lygį 55 proc. tai reiškia, kad ieškovė yra neįgali ir iš dalies darbinga. Su šiomis išvadomis ieškovė kreipėsi į atsakovės atstovę J. M.. 2009-05-19 ji buvo pakviesta į komisijos posėdį, kuriame neleido dalyvauti ieškovės atstovui ir vertėjui, nors ieškovė yra rusų tautybės ir ne viską supranta. Posėdyje ieškovei tik žodžiu buvo pasiūlytas furnitūros komplektuotojos darbas, tačiau pateiktame pasiūlyme raštu buvo įrašytas komplektuotojos darbas. Šis darbas nėra lengvesnis darbas lyginant su darbu atliekant tarpinį šlifavimą, tai yra sunkus darbas, nes atvežtas įvairaus dydžio baldų detales reikia supakuoti, sukomplektuoti, reikia daug lankstytis. Kadangi pateiktame raštiškame pasiūlyme buvo siūlyta dirbti tik komplektuotojos darbą, tai yra sunkų darbą, todėl ji atsisakė ir savo nesutikimą išreiškė pasirašydama. 2009-05-22 AB „Šilutės baldai“ Kadrų skyriuje ji buvo supažindinta su įsakymu apie jos atleidimą iš darbo nuo 2009-05-26. Iš jos paimti įmonės leidimas, darbo rūbai ir raktai nuo persirengimo spintelės. 2009-05-26 buvo ieškovės paskutinė darbo diena ir tą dieną pagal darbo grafiką ji turėjo dirbti AB „Šilutės baldai“ nuo 6 val., kadangi iš jos buvo paimtas leidimas bei kiti nurodyti daiktai, todėl negalėjo atvykti į darbą ir dirbti. Dėl to padaryta 113,04 litų turtinė žala. 2009-05-25 ieškovė nešė į AB „Šilutės baldai“ prašymą leisti dirbti 4 valandų darbo dieną. Kadangi buvo apie 17 val., t. y. baigėsi darbas, todėl apsaugos darbuotojai jos neįleido į įmonės teritoriją ir nesutiko šio prašymo perduoti administracijai. 2009-05-26 ji AB „Šilutės baldai“ pateikė prašymą, kad sutinka dirbti pasiūlytą darbą su ta sąlyga, jei bus leista dirbti sutrumpintą darbo laiką po 4 val. pamainoje, tačiau šis jos prašymas liko nenagrinėtas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba jai nustatė dalinį 55 proc. darbingumą, todėl ji gali dirbti esant tam tikromis sąlygomis ir apribojimams. Remiantis DK 136 str. 4 d., kai darbuotojas pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo, galima atleisti tik tuo atveju, jei komisija pripažįsta asmenį visiškai nedarbingu. Taip pat pagal DK 212 str. 2d. nuostatas darbuotoją perkėlus į mažau apmokamą darbą mokamas darbo užmokesčio skirtumas tarp ankstesnio vidutinio darbo užmokesčio ir gaunamo uždarbio pagal atliekamą darbą. Ieškovė susirgo profesine liga ir tapo iš dalies nedarbinga, dirbdama pas atsakovę medienos apdailininke. Dirbant prie UV linijos jai buvo mokamas didesnis atlyginimas, o atliekant tarpinį šlifavimą mažesnis. Už tarpinio šlifavimo darbus nuo 2008 metų liepos mėnesio iki 2009 metų gegužės 26 d. jai buvo išmokėta 9492,39 litai. Tuo laikotarpiu dirbant prie UV linijos jai būtų buvę išmokėta daugiau, t. y. 11255,40 Lt. Tokiu būdu atsakovė jai neišmokėjo 1763,01 Lt vidutinio darbo užmokesčio skirtumo. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovė patyrė 25000 litų neturtinę žalą. Dirbdama prarado sveikatą, yra bedarbė, neturi lėšų pragyventi ir 16 metų vaikui išlaikyti. Nors 2009-05-27 užsiregistravo Darbo biržoje, tačiau iki šiol yra bedarbė, negavo darbo pasiūlymų bei pati darbo neranda. Dėl to išgyvena, kankina nemiga, vartoja raminamuosius ir migdomuosius vaistus. Prarado galimybę gauti atlygį už darbą, kurį brangino. Šiuo metu per mėnesį ji gauna tik 277,58 Lt netekto darbingumo pensiją, o sutuoktinis S. G. – 540,77 Lt pensiją bei 832 Lt atlyginimą, už paskolą bankui kas mėnesį moka apie 450 Lt, todėl šeimos turtinė padėtis sunki.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2010-04-14 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei T. G., atsižvelgiant į pablogėjusią jos sveikatos būklę, buvo pasiūlytas lengvesnis furnitūros komplektuotojos darbas. Tai nesunkus, sėdimas darbas ir ieškovė buvo išsamiai supažindinta su naujo darbo pasiūlymu raštu, tačiau ji atsisakė dirbti. Tai, kad ieškovei raštiškame pasiūlyme nebuvo įrašyta furnitūros komplektuotoja, neturi esminės reikšmės, nes iš minėto pasiūlymo turinio (b. l. 27) matyti, kad nurodyti jai siūlomo darbo požymiai atitinka furnitūros komplektuotojos darbo požymius, jai buvo išaiškinta žodžiu jai siūloma darbo vieta, funkcijos ir apmokėjimo sąlygos. Ieškovė teigia, kad jai nebuvo siūloma 4-5 valandų darbo diena, tačiau šį aiškinimą paneigė atsakovės atstovė bei liudytoja R. G., teigdamos, kad ieškovė atsisakė dirbti ne visą darbo laiką. Be to, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvada dėl sutrumpinto darbo laiko nustatymo ieškovei yra tik rekomendacinio pobūdžio, tai minėta institucija patvirtino 2009-06-02 rašte Nr. R-293 (b. l. 30). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atleisdama ieškovę iš darbo DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu atsakovė nepažeidė taip pat ir DK 273 straipsnio reikalavimų, dėl to ieškovės atleidimas iš darbo yra teisėtas ir pagrįstas. Nutraukusi darbo sutartį minėtu pagrindu, kai nėra ieškovės (darbuotojo) kaltės, atsakovė, remdamasi DK 140 str. 2 d., ieškovei teisėtai išmokėjo jos dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Byloje atsakovės veikimo arba neveikimo neteisėtumas ir kaltė nenustatyti, todėl atsakovei civilinė atsakomybė už tariamai padarytą žalą ieškovei neatsiranda, ir dėl to nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atlyginimo sumažėjimą dirbant tarpinio šlifavimo darbus lėmė tuo metu sumažėjusios darbo apimtys sumažėjus užsakymams ir teismas padarė išvadą, kad nebuvo pakeistos ieškovės sudarytos su atsakove AB „Šilutės baldai“ būtinosios darbo sutarties sąlygos, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnyje, todėl atmetė ieškovės prašymą priteisti 1763,01 Lt neišmokėto vidutinio darbo užmokesčio skirtumą. Taip pat nustatė, kad ieškovė pagal grafiką nurodytu laiku galėjo atvykti į darbo vietą ir būtų buvusios jai sudarytos darbo sąlygos atlikti darbo funkcijas, tačiau ši į darbą neatvyko bei atmetė ieškovės prašymą priteisti 113,04 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-04-14 sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pagal DK 136 str. 1 d. 4 p. darbuotojas gali būti atleistas iš darbo tik esant teisės aktų nustatytos formos medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvadai, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad darbuotojas negali dirbti darbo sutartyje nurodyto darbo ar eiti nurodytų pareigų. Jeigu medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvadoje tokios nuorodos nėra, tai darbuotojas negali būti atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Tokiu atveju darbdavys gali prašyti darbuotoją papildomai pasitikrinti sveikatą arba pats kreiptis į medicininę ar invalidumą nustatančią komisiją, kad ši patikslintų savo išvadą. Pirmosios instancijos teismas pagrįsdamas atsakovės veiksmų teisėtumą, atleidžiant ieškovę iš darbo, pripažino, kad nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 273 straipsnis, tačiau neatsižvelgė į tai, kad DK 273 straipsnio 2 dalis taikoma, išskyrus atvejį, nustatytą Kodekso 212 straipsnyje, kai darbuotojo sveikata pablogėjo dėl darbo įmonėje ar šis susirgo profesine liga. Sveikata ieškovei pablogėjo būtent dėl darbo atsakovės įmonėje ir nustatytas profesinis susirgimas, kurio priežastimi pripažintas netinkamas darbo organizavimas AB „Šilutės baldai“. Pirmosios instancijos teismas įvairiapusiškai tyrinėjo lengvesnio darbo pasiūlymo aplinkybes, tačiau nesigilino į tai, kad lengvesnis darbas buvo pasiūlytas formaliai, neišnaudotos visos galimybės siūlant esančias įmonėje darbo vietas ir niekaip nevertino aplinkybės, kad po ieškovės atleidimo praėjus mėnesiui buvo priimta dvidešimt naujų darbuotojų lengvam ir nesudėtingam darbui. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad į pasiūlymo tekstą neįrašytas žodis „furnitūros“ nėra esminis, nes teismo posėdyje liudytojai patvirtino, kad „furnitūros komplektuotojas“ ir „komplektuotojas“ yra skirtingos darbo vietos, skirtingos darbo funkcijos ir tai yra esminė aplinkybė. Pasirašiusi tokį sutikimą, ieškovė faktiškai sutiko dirbti ne lengvesnį darbą, nei dirbo. Atsakovė, įrodinėdama savo veiksmų teisėtumą, pateikė išrašus iš 2007-11-14 AB „Šilutės baldai“ kolektyvinės sutarties, kurios V skyriaus „Darbuotojų sauga ir sveikata“ 3 straipsniu vadovavosi atleisdamas ieškovę iš darbo, tačiau nepateikė duomenų, kad ji buvo supažindinta su šia sutartimi. Ieškovė buvo supažindinta su kolektyvine sutartimi tik priimant į darbą, apie kolektyvines sutarties keitimus jai nebuvo žinoma. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė paviršutiniškai tirdamas faktines aplinkybes, rėmėsi suinteresuotų liudytojų parodymais, pateiktus dokumentus vertino šališkai ir nepagrįstai palaikydamas atsakovės poziciją, vadovavosi nepagrįstais atsakovės atstovo teiginiais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti bei priimti naują – ieškinį tenkinti. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad atsakovė negalėjo atleisti ieškovės, vadovaudamasi DK 136 str. 1 d. 4 p.

Byloje nustatyta, kad ieškovė T. G. 2000-11-08 sudarė darbo sutartį Nr. 1420 su atsakove AB „Šilutės baldai“, kuria remdamasi ieškovė priimta dirbti trečiame ceche apdailininke – mokine pagal terminuotą darbo sutartį. Iš VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro medicininio pažymėjimo, išduoto 2008-06-26, matyti, kad medikai rekomendavo perkelti T. G. į lengvesnį darbą, nurodė, kad ji negali dirbti sunkaus fizinio darbo, susieto su dideliu lankstymusi (b. l. 42). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2008-11-18 išvadoje Nr. DPS-1689 nurodė, kad ieškovei T. G. darbingumo lygis – 50 proc. – galioja nuo 2008-11-18 iki 2009-11-17 (b. l. 7). Atsakovės atstovė J. M. paaiškino ir liudytoja R. G. patvirtino, kad 2008-11-27 J. M. siūlė ieškovei T. G. dirbti nepilną darbo dieną, tačiau ieškovė atsisakė. T. G. tada jau dirbo lengvesnį darbą kitoje darbo vietoje.

Ieškovė T. G. 2008-11-27 raštu atsakovei pateikė prašymą leisti jai dirbti turint prarasto darbingumo pažymą ir darbinį apribojimą. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjo 2008-12-18 potvarkiu Nr. 3VK-118 sudaryta Profesinės ligos tyrimo komisija, remdamasi 2008-12-17 pranešimu apie profesinę ligą (įtariamą) atliko profesinės ligos tyrimą ir nustatė T. G. profesinę ligą nuo 2009-02-12 (2009-02-03 aktas Nr. S-172 (0424-09) (b. l. 43-49).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2009-04-01 išduotoje Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje DLN-2 Nr. 0007934 nurodyta, kad ieškovei T. G. pagal pirminį darbingumo lygio vertinimą nustatytas 75 proc. darbingumo lygis, 25 proc. netekto darbingumo dėl profesinės ligos (b. l. 17). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2009-04-01 Darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 0370672 konstatuota, kad ieškovei T. G. pagal pakartotinį darbingumo lygio vertinimą nustatytas darbingumas: iš dalies darbinga, darbingumo lygis 55 proc., netektas darbingumas 45 proc. (b. l. 18).

Iš atsakovės AB „Šilutės baldai“ darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto posėdžio, vykusio 2009-05-19, protokolo Nr. 5 turinio matyti, kad buvo svarstytas klausimas dėl ieškovės T. G. darbo pobūdžio ir darbo sąlygų pakeitimo bei nutarta minėtai darbuotojai pakeisti darbo sąlygas ir darbo pobūdį iš medienos apdailininkės į komplektuotojos pareigybes. Komplektuotojos darbo vietoje nėra visą kūną veikiančios vibracijos, keliamo krovinio svoris neviršija 10 kg, darbas nesusijęs su priverstiniais liemens palenkimais, stovėjimu, vaikščiojimu, nereikalinga naudoti rankinę pastūmą. 2 cecho vadovas G. G. pritarė ir sutiko su saugos ir sveikatos komiteto nutarimu (b. l. 28–29).

Iš atsakovės AB „Šilutės baldai“ 2009-05-18 Pasiūlymo Nr. 176 turinio matyti, kad atsakovė, atsižvelgdama į 2009-04-01 Nr. DPS-751 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, pasiūlė ieškovei T. G. komplektuotojos darbą antrame gamybos ceche, dirbant pamainomis po 8,5 val. Darbas sėdimas, nesusijęs su vibracija, priverstiniu liemens palenkimu, ilgu vaikščiojimu. Ieškovė pasiūlyme 2009-05-19 pasirašė, kad susipažino ir nesutinka (b. l. 19).

Atsakovės AB „Šilutės baldai“ direktoriaus 2009-05-22 įsakyme dėl darbuotojo atleidimo Nr. 47-K nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad antro gamybos cecho darbuotojai T. G. nustatyta profesinė liga ir 2009-04-01 Nr. DPS-751 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pateikta išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nustatymo, jai siūlytas komplektuotojos darbas antrame gamybos ceche, atitinkantis reikalavimus, nurodytus šioje išvadoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos DK 273 str. T. G. 2009-05-19 šio darbo atsisakius, nuspręsta ją atleisti iš darbo nuo 2009-05-26 pagal DK 136 str. 1 d. 4 p., išmokant dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (b. l. 32).

Atsakovės AB „Šilutės baldai“ 2009-05-22 Įsakymu (potvarkiu) dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. P52 ieškovė T. G. atleista iš darbo nuo 2009-05-26 (b. l. 21).

Darbuotojas, kuris pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti sutarto darbo (eiti pareigų), nes tai pavojinga jo sveikatai, arba jo darbas gali būti pavojingas kitiems, jo sutikimu turi būti perkeltas į jo sveikatą ir esant galimybei kvalifikaciją atitinkantį darbą (CPK 273 str. 1 d.). Tuo tarpu, kai darbuotojo sveikata pablogėjo dėl darbo šioje darbovietėje (negali dirbti ankstesnio darbo dėl traumos, profesinės ligos, kitokio sveikatos pakenkimo) ir nėra galimybės jį perkelti į kitą darbą, atitinkantį jo sveikatą, ir, esant galimybei, kvalifikaciją, nes darbovietėje nėra darbo, kurį darbuotojas pagal savo sveikatą galėtų dirbti, jam mokama įstatymų nustatyto dydžio ligos pašalpa, kol bus gauta valstybinės socialinės medicininės ekspertizės komisijos išvada dėl darbuotojo darbingumo (DK 212 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad ieškovei pateikus atsakovei 2008-11-18 išduotą pažymą Nr. DPS 1689, ieškovė 2008-11-27 pateikė prašymą leisti jai dirbti toliau ir ji buvo perkelta dirbti lengvesnį darbą – atlikti tarpinio šlifavimo operaciją (b. l. 31). Pablogėjus ieškovės sveikatai, ji atsakovei pateikė 2009-04-01 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus pažymą Nr. DPS-751. Tarnyba pripažino jai netekus darbingumą dėl profesinės ligos 25 proc. ir darbingumo lygį 55 proc., tai reiškia, kad ieškovė yra neįgali ir darbinga tik iš dalies (b. l. 16). Konstatuotina, jog šiuo atveju, vadovaujantis DK 273 str., atsakovei atsirado pareiga dėl sveikatos būklės perkelti ieškovę į kitą darbą. Todėl 2009-05-19 ieškovei buvo pateiktas pasiūlymas dirbti komplektuotojos darbą antrame gamybos ceche, dirbant pamainomis po 8,5 val., darbas sėdimas, nesusijęs su vibracija, priverstiniu liemens palenkimu, ilgu vaikščiojimu, tačiau ieškovė atsisakė (b. l. 19).

DK 260 straipsnyje numatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 38 straipsnio 2 dalis numato, kad NDNT sprendimai dėl neįgaliojo darbo pobūdžio ir sąlygų privalomi darbdaviui ir darbuotojui. Iš byloje esančios furnitūros komplektuotojos darbo instrukcijos bei liudytojų parodymų teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei siūlomas komplektuotojos darbas atitiko reikalavimus, išdėstytus 2009-04-01 Nr.75l neįgalumo nustatymo pažymoje: darbas sėdimas, nesusijęs su vibracija, priverstiniu liemens palenkimu, krovinių kilojimu, ilgu vaikščiojimu.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai atleido ieškovę, vadovaudamasi DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame numatyta, jog darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama, kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo.

Atmestinas ir apeliantės prašymas priteisti neišmokėtą vidutinį darbo užmokestį perkėlus į lengvesnį darbą. Nustatyta, kad ieškovę nuo 2008 liepos mėnesio perkėlus iš darbo prie UV linijos atlikti tarpinio šlifavimo darbą jai buvo mokamas atlyginimas pagal jos turėtą 2 kategoriją, t. y. kaip ir prie UV linijos, darbas pamaininis. Įmonės darbuotojų darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal darbo apmokėjimo sistemą, patvirtintą AB „Šilutės baldai“ generalinio direktoriaus įsakymu 1998 m. lapkričio 3 d. Nr. 313, ir Kolektyvinės sutarties IV. 1. punktą, kuriame nurodyta, kad darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio, kokybės bei akcinės bendrovės veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Atsakovės darbo užmokesčio fondui suskaičiuoti yra taikoma vienetinė darbo apmokėjimo sistema, t. y. nuo parduotos produkcijos, taip pat dalis atlyginimo yra fiksuota (tarifinis) ir mokama už faktiškai dirbtas valandas bei kintama dalis, kuri priklauso nuo darbuotojo indėlio siekiant galutinio rezultato. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą priteisti 1763,01 Lt neišmokėto vidutinio darbo užmokesčio skirtumą.

Taip pat atmestinas ir apeliantės prašymas priteisti iš atsakovės 113,04 Lt patirtą turtinę žalą, nesuteikus galimybės dirbti iki atleidimo iš darbo. Nustatyta, kad T. G. po atostogų pagal grafiką darbą turėjo pradėti 2009-05-26, tačiau duomenų, jog atvyko į darbą, byloje nėra.

Atmetus anksčiau nurodytus ieškovės reikalavimus, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.