Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. B. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria netenkintas B. B. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio 2012 m. balandžio 24 d. nutarimas nubausti B. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 1 d. 50 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 161¹ str. 50 Lt bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., B. B. paskiriant galutinę administracinę nuobaudą - 50 Lt baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio (toliau - Prevencijos poskyris) 2012-04-24 nutarimu B. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 1 d. ir 161¹ str. už tai, kad 2012-04-06, 10 val., Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) k., pastarajam priklausantys šunys viešojoje vietoje bėgiojo be antsnukio bei pavadėlio, jis nesinaudojo savivaldybės organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos teikiamomis paslaugomis, dėl ko visur, aplink namą buvo primėtyta įvairių (nerūšiuotų) buitinių atliekų, t. y. buitinės atliekos nesudėtos į atliekų konteinerį, taip pažeidžiant Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2002-07-16 sprendimo Nr. 439 2.5.2., 2.5.3. ir 2.5.9. p. reikalavimus bei Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2007-12-27 sprendimo Nr. T-310 8 ir 25 p. reikalavimus.

B. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-09-04 nutartį ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Nurodo, kad jis su šeima nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., ir faktiškai neturi jokio turto, tarp jų automobilių, kitų transporto priemonių (duomenys neskelbtini) k., taip pat neturi jokių šunų. Jis lankosi (duomenys neskelbtini) k. retkarčiais, aplankyti savo motinos, kuri turėjo ūkį, visa namų valda priklausė tik jai. Kartu su motina gyveno jo broliai. Brolis iš tikrųjų turėjo automobilių, kartais juos remontuodavo, laikė transporto priemones prie namo. Apeliantas neginčija, kad prie namo buvo ir yra įvairios ūkinės paskirties inventoriaus, bet šis inventorius negali būti priskiriamas prie šiukšlių. Pasak apelianto, jis prašė policijos pareigūnų apklausti jo motiną ir brolį, tačiau policijos pareigūnai nereagavo į tokius prašymus. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas nurodė, kad ir B. B. motina paaiškino policijos pareigūnui, jog būtent apeliantas šiukšlino. Neaišku, kodėl policijos pareigūnas, rinkdamas įrodymus dėl teisės pažeidimų, neapklausė motinos. Tvirtina, kad policijos pareigūnai davė melagingus parodymus dėl šio fakto siekiant atkeršyti už jo atžvilgiu nutrauktą panašaus pobūdžio administracinio teisės pažeidimo bylą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apžiūrėjus nuotraukose užfiksuotas detales, agregatus ir mechanizmus, aiškiai matyti, jog jie gulėjo ne jo motinos namų valdos teritorijoje. Jis siūlė policijos pareigūnams ir teismui prijungti prie bylos namų valdos planą, kurį parodė būtent motina policijos pareigūnui. Jis taip pat prašė policijos pareigūno prijungti prie bylos namų valdos teisinės registracijos dokumentus, kuriuose nurodyta, kam priklausė namų valda. Tas faktas, kad B. B. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) k. motinos name, visiškai nereiškia, kad jis ten gyvena. Policijos pareigūnai melavo teigdami, jog jis prisipažino jiems, kad už šiukšles atsakingas jis ir pažadėjo sutvarkyti teritoriją. Tokio pokalbio iš viso nebuvo, apie tai galėjo paaiškinti jo motina, kuri visą laiką dalyvavo pokalbio metu su policijos pareigūnais. Būtent ji sakė policijos pareigūnams, kad automobiliais užsiima kitas sūnus, o ne apeliantas.

Šunys nepriklauso B. B. ir nėra atsakingas už juos. Policijos pareigūnai teismo posėdžio metu teigė, kad šunys yra apelianto, jo atžvilgiu yra gauta skundų dėl šunų, tarp jų ir paštininkės. B. B. paprašė pateikti duomenis apie asmenis, kurie skundė policijos pareigūnams dėl šunų, tačiau joks atsakymas nebuvo gautas. Jis taip pat prašė apklausti paštininkę, tačiau toks prašymas buvo ignoruotas. Tuo metu, kai buvo policijos pareigūnai, jis iš tikrųjų pažadėjo padėti motinai pririšti šunį, tačiau niekada nesakė, jog šunys yra jo.

Teigia, kad bylos lapuose Nr. 17 ir 23 yra ne jo parašai. Policijos pareigūnas buvo vieną kartą atvažiavęs, kažką surašė, perskaitė lietuvių kalba, tačiau jis nieko nesuprato, nes nemoka lietuvių kalbos, atsisakė pasirašyti, o paprašius išversti, policijos pareigūnas išvažiavo. Tvirtina, kad nuvažiavus į policijos komisariatą dėl bylos apie jam padarytą žalą išdaužiant langą, jis parodė nutarimo kopiją kitam policijos pareigūnui, kuris paaiškino, kad vyr. tyrėjas neturėjo įgaliojimų skirti jam nuobaudą.

Teismas nutartyje nurodė, kad kritiškai vertina jo paaiškinimus siekiant išvengti atsakomybės, taip pat kaip prieštaringus, tačiau niekaip nemotyvavo šios išvados. Nėra aišku, kuo remiantis teismas konstatavo, jog jis gailisi ir prisipažino, kad šiukšlės ir šunys yra jo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.

Nurodo, kad šioje byloje buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog B. B. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus. S. B. žodžiu pranešė, jog visi šunys ir išmėtytos po visą teritoriją šiukšlės priklauso B. B., kaip ir gyvenamasis vagonėlis, kuriame vasarą gyvena sūnus. Šiuos teiginius patvirtino ir pats apeliantas.

B. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog B. B. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

B. B. neigia padaręs inkriminuotus teisės pažeidimus teigdamas, kad jis su šeima nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šalčininkų r. Kita vertus, tokią aplinkybę paneigia Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateikta apelianto charakteristika, kurioje nurodyta, kad jis deklaruoja gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šalčininkų r., pas savo motiną S. B.. Apeliantas pastatė vagonėlį prie motinos namų, kuriame faktiškai paskutiniu metu ir gyvena (b.l. 57). Tai, kad nustatytų teisės pažeidimų metu B. B. faktiškai gyveno vagonėlyje patvirtina ir ta aplinkybė, jog policijos pareigūnai 2012-04-06, apie 10 val., buvo atvykę pagal budėtojo nurodymą pas apeliantą, gyvenantį (duomenys neskelbtini) k., Pabadės sen., Šalčininkų r., nes buvo gautas pranešimas, kad jam brolis išdaužė gyvenamojo vagonėlio langą (b.l. 21-22, 62). Atkreiptinas dėmesys, kad pats nubaustasis apeliaciniame skunde nurodė, jog jam dėl išdaužto gyvenamojo vagonėlio lango buvo padaryta žala, dėl ko buvo kreiptasi į policiją (b.l. 69). Įvertinus šias aplinkybes, nėra jokių abejonių, kad teisės pažeidimų metu B. B. faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šalčininkų r. Tai, kad nubaustasis turi sugyventinę ir vaikus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šalčininkų r., nepaneigia padarytos minėtos išvados.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. Š. parodė, kad atvykus pagal B. B. iškvietimą, teritorija nebuvo aptverta, bėgiojo šunys, buvo daug šiukšlių. Buvo stiklo, metalo, plastikinių butelių. Apeliantas neneigė, kad tai yra jo šiukšlės. Namas priklauso apelianto motinai, o šalia namo esantis vagonėlis yra jo. Vienas šuo buvo pririštas, kiti bėgiojo. B. B. sakė, kai tai jo šunys, be to, vienas buvo pririštas šalia nubaustojo vagonėlio (b.l. 62). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. L. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, be to, jis parodė, kad B. B. aiškino, jog šiukšlės yra jo ir viską sutvarkys (b.l. 62). Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad apžiūrėjus B. B. priklausančią teritoriją, kur stovi gyvenamasis vagonėlis, buvo pastebėta daug visokio pobūdžio šiukšlių (plastmasinių butelių, stiklų, pramoninio pobūdžio šiukšlių, sudaužyto šiferio dalių), taip pat pastebėti laikomi keturi šunys, iš kurių du buvo pririšti, o kiti lakstė aplink gyvenamąjį vagonėlį (b.l. 22-23). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojai V. Š. ir M. L. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti B. B., jų parodymai tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus (nuotraukas, tarnybinius pranešimus), todėl šių liudytojų parodymai laikytini patikimais. B. B. pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad policijos pareigūnai davė melagingus parodymus siekiant atkeršyti už jo atžvilgiu nutrauktą panašaus pobūdžio administracinio teisės pažeidimo bylą, vien kurios nepakanka abejoti policijos pareigūnų objektyvumu.

Taigi, minėtais įrodymais nustatyta, kad policijos pareigūnams atvažiavus, šalia B. B. gyvenamojo vagonėlio buvo įvairaus pobūdžio netinkamų naudoti daiktų. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tokie daiktai pripažintini šiukšlėmis. Taip pat aplink gyvenamąjį vagonėlį buvo ir šunų, kurie buvo be antsnukių, o dalis ir nepririšti. Šiuo atveju apelianto pateikiama versija, kad prie gyvenamojo vagonėlio esančios šiukšlės ir gyvūnai nepriklauso jam, yra neįtikėtina. Pažymėtina, kad kiekvienas rūpestingas asmuo, manydamas, kad prie jo gyvenamojo vagonėlio yra jam nepriklausantys daiktai ir gyvūnai, imtųsi priemonių, kad tokių daiktų ir gyvūnų nebūtų prie jam priklausančio turto. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad B. B. ėmėsi kokių nors priemonių tai padaryti. Liudytojai V. Š. ir M. L. taip pat nurodė, kad apeliantas pripažino, kad šiukšlės ir šunys yra jo. Kaip minėta, minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo abejoti. Šiuo atveju nėra jokių abejonių, jog šiukšlės ir gyvūnai buvo jos motinos namų valdos teritorijoje, kadangi joje buvo ir B. B. gyvenamasis vagonėlis.

Teismas, nutartyje konstatuodamas, jog B. B. gailisi ir prisipažino, kad šiukšlės ir šunys yra jo, rėmėsi jo rašytiniu paaiškinimu (b.l. 23). Byloje nepatvirtinta, kad B. B. moka lietuvių kalbą, jo rašytiniame paaiškinime nenurodyta, jog policijos pareigūno surašytas apelianto rašytinis paaiškinimas buvo išverstas jam į suprantamą kalbą, jis taip pat neparašė, kad rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Nors ir nesivadovaujant tokiu B. B. rašytiniu paaiškinimu, konstatuotina, kad jo kaltę patvirtina anksčiau aptarti įrodymai.

Įvertinus visas aplinkybes, apeliantas pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 1 d. ir 161¹ str. Pabrėžtina, kad įrodymų vertinimas yra administracinio teisės pažeidimų bylas nagrinėjančių organų (pareigūnų) prerogatyva, todėl vien tai, jog nubaustajam nepriimtinos padarytos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantas būtų prašęs policijos pareigūnų apklausti jo motiną, brolį ir paštininkę, prijungti prie bylos namų valdos planą ar kitus dokumentus. Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 1 d. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo procese administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pareikšti prašymus. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad nei B. B., nei jo atstovas teismo posėdyje neprašė apklausti kokius nors asmenis ir prijungti dokumentus prie bylos (b.l. 60, 62). Byloje visos aplinkybės yra aiškios, todėl apylinkės teismas neturėjo pareigos apklausti papildomai asmenis kaip liudytojus ar išsireikalauti dokumentų. Taigi, byloje nepadaryta jokių procesinių pažeidimų.

B. B. teiginys, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir rašytiniame paaiškinime yra ne jo parašai (b.l. 17, 23), vertintinas kritiškai, kadangi parašai yra tokie patys kaip jo skunde apylinkės teismui ar apeliaciniame skunde (b.l. 2, 70). Byloje nėra duomenų, kad Prevencijos poskyrio policijos pareigūnas neturėjo teisės priimti skundžiamą nutarimą, o apeliaciniame skunde nurodyta bendro pobūdžio, nepatvirtinta jokiais įrodymais aplinkybė, kad B. B. parodžius nutarimo kopiją kitam policijos pareigūnui, šis paaiškino, kad vyr. tyrėjas neturėjo įgaliojimų skirti jam nuobaudą, negali būti pakankamu pagrindu pripažinti priimtą nutarimą kaip neteisėtą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-09-04 nutartį B. B. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio 2012 m. balandžio 24 d. nutarimą nepakeistus bei B. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.