Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-09-20 · Administracinė byla Nr. I-2216-463/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-20
Bylos Nr.
I-2216-463/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00842-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Malijauskienė, Beata Martišienė, Bronius Januška
Atsakovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas
J. V.
Trečiasis asmuo
A. V.
Administracinė byla Nr. I-2216-463/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00842-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Beatos Martišienės,

dalyvaujant atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo A. V.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 25–27), prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2018 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. SP1-367(11.2.12E) „Dėl grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Agentūros sprendimas).

Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. Agentūrai 2016 m. gegužės 31 d. buvo pateikęs paraišką paramai gauti. A. V., pateikus paraišką, buvo išmokėtas avansas, o pareiškėjai 2016 m. spalio 31 d. iš A. V. įgijus visus įsipareigojimus, susijusius su deklaruota valda, buvo išmokėta likusi paramos suma. Agentūra priėmė ginčijamą Agentūros sprendimą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjai nepagrįstai išmokėta 16 573,65 Eur suma, kurią su palūkanomis pareiškėja privalo grąžinti. Pareiškėja nesutinka su tuo, kad ji turi mokėti palūkanas, nes jokių neteisėtų veiksmų nei ji, nei A. V. neatliko, jokių pažeidimų, kuriuos būtų padariusi, Agentūros sprendime nenustatyta. Teigia, jog grąžinti 16 573,65 Eur sumos per Agentūros nustatytą terminą negali, kadangi turi finansinių sunkumų, augina nepilnametį vaiką. Pareiškėja savo pažeistas teises gina vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.242 straipsnio nuostatomis, kadangi nuostolių atsiradimo riziką prisiėmė Agentūra.

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 137).

Atsiliepimas

Atsakovė Agentūra atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. 1. 42–46). Nurodo, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 31 d. pateikė paraišką, už kurią mokamos tiesioginės išmokos ir parama. Pateikta paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro 2015 m, gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Taisyklės). Agentūra 2016 m. spalio 31 d. gavo pareiškėjos pranešimą dėl valdos perdavimo. Nurodo, kokios avansinės išmokų dalys 2016 m. spalio 21 d. buvo išmokėtos A. V., ir kokios paramos sumos iki 2017 m. spalio 11d. išmokėtos pareiškėjai. Baigus administruoti paraišką, nustatyta, jog dėl įvykusios Plotinių priemonių administravimo informacinės sistemos klaidos pareiškėjai buvo išmokėta didesnė išmokų suma nei priklauso, t. y. parama buvo išmokėta neatsižvelgiant į tai, kad 2016 m. spalio 21 d. buvo išmokėtos avansinės išmokų dalys valdos pardavėjui A. V.. Pagal Taisyklių 89.1 papunktį, A. V. buvo įvykdęs dalį įsipareigojimų, susijusių su perduodama valda, todėl ši valdos dalis negalėjo būti skirta pareiškėjai. Baigus administruoti paraišką, nustatyta, jog buvo išmokėta didesnė išmokų suma nei priklauso dėl įvykusios Plotinių priemonių administravimo informacinės sistemos klaidos. Nustačius minėtą klaidą, susidarė grąžintiną išmokų suma, t. y. 11 021,54 Eur. Atsižvelgusi į tai, priėmė skundžiamą Agentūros sprendimą. Teigia, kad pareiškėja, pateikdama paraišką ir joje pasirašydama, patvirtino, jog yra išsamiai susipažinusi su Taisyklėmis, taip pat patvirtino, kad pateikė teisingus duomenis bei žino, jog pareiškėjai, neteisėtai gavę išmokas, ir asmenys, prisidėję prie neteisėto išmokų gavimo, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėja neginčija fakto, kad gavo didesnę paramos sumą, nei priklauso. Pažymėjo, kad Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visų dėl pažeidimo arba aplaidumo nepagrįstai išmokėtų sumų atveju valstybės narės tas sumas turi sugrąžinti. Paaiškino, kad vadovaujantis Taisyklių 84 punktu, Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Taip pat pažymėjo, kad, priimdama ginčijamą Agentūros sprendimą, nustatė, kad jame buvo klaidingai apskaičiuota grąžintinų išmokų suma, jame išaiškino visas skolos susidarymo aplinkybės bei teisės aktų nuostatas.

Teismo posėdyje Agentūros atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl skolos išdėstymo. Paaiškino, kad šis pareiškėjos prašymas iki posėdžio nėra išspręstas, jis bus išspręstas išnagrinėjus šią administracinę bylą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 138).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 31d. Agentūrai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (b. 1. 48–52) (valdos numeris 1003261869). A. V. 2016 m. birželio 2 d. pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (b. 1. 53–62) (valdos numeris 1012013424). A. V. 2016 m. spalio 31 d. perdavė pareiškėjai savo valdą (numeris 1012013424) ir su ja susijusius įsipareigojimus (b. 1. 63–64). Agentūros sprendimu nustatyta, jog susidarė 16 573,65 Eur grąžinama išmokų suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti Agentūrai. Pareiškėjai išaiškinta, jog nurodytos sumos negrąžinus per nurodytą terminą, skaičiuojamos palūkanos (b. l. 28–30). Agentūra dalį (6 313,36 Eur ir 49,47 Eur) skolos išskaičiavo ir apie tai informavo pareiškėją 2018 m. kovo 13 d. raštu Nr. BR6-2165 „Dėl skolos dalies išskaičiavimo“ (b. 1. 122–123) ir 2018 m. balandžio 18 d. raštu Nr. BR6-3351 „Dėl dalies skolos išskaičiavimo ir likusios skolos išieškojimo sustabdymo“ (b. 1. 124–125). Agentūra 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu anuliavo 5 552,11 Eur dydžio grąžintinų lėšų sumą, nurodydama, kad likusi skolos dalis yra 11 021,54 Eur (b. 1. 80–83). Agentūra 2018 m. gegužės 9 d. raštu Nr. BR6-4084 „Dėl dalies skolos anuliavimo ir likusios skolos grąžinimo“ informavo pareiškėją, kad likusi skolos dalis yra 4 509,48 Eur (b. 1. 101–102).

Pareiškėjai teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartimi (b. 1. 114–115) buvo siūlyta iki 2018 m. liepos 9 d. patikslinti skundo reikalavimus, tačiau pareiškėja šia teismo išaiškinta teise nepasinaudojo. Teismo posėdyje, įvykusiame 2018 m. rugpjūčio 7 d., kuriame dalyvavo pati pareiškėja ir Agentūros atstovas A. P., pareiškėja patikslino, kad su galutine skolos dalimi, t. y. 4 509,48 Eur sutinka, tačiau nesutinka su tuo, kad jai reiks mokėti palūkanas, kadangi mano, kad pati skola susidarė ne dėl jos kaltės, o dėl įsivėlusios techninės klaidos. Teismo posėdyje Agentūros atstovas patikslino, kad palūkanos pradedamos skaičiuoti jau nuo 2018 m. liepos 10 d. Teismo posėdyje teismo proceso dalyviams buvo pasiūlyta sudaryti taikos sutartį, todėl teismo posėdis buvo atidėtas. Kaip nurodyta, teismo posėdyje, įvykusiame 2018 m. rugsėjo 10 d., dalyvaujant tik Agentūros atstovui A. P., buvo nustatyta, kad taikos sutarties ginčo šalims sudaryti nepavyko, vietoje to Agentūroje 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas (b. l. 140), kuriuo pareiškėja prašo išskirstyti likusią skolos sumą dalimis ir leisti ją sumokėti per metus. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės nesutinka tik su skundžiamame Agentūros sprendime nurodytų palūkanų mokėjimu, o su nustatyta likusia skolos dalimi pareiškėja sutinka. Atitinkamai pareiškėja neginčija aplinkybės, jog Agentūra jai išmokėjo didesnę paramos sumą nei priklauso, bei tai, kad permoką jį privalo grąžinti. Pareiškėjos sutikimą su likusia skolos dalimi patvirtina ir faktas, kad Agentūra 2018 m. rugsėjo 5 d. yra gautas pareiškėjos prašymas dėl skolos išdėstymo. Kaip matyti, pareiškėja jau administracinės bylos teisminio nagrinėjimo metu pasinaudojo jai suteikta teise prašyti grąžinti lėšas dalimis per ne ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį. Vadinasi šios nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku išlieka tik ginčijamo Agentūros sprendimo dalies dėl palūkanų mokėjimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Sprendžiant dėl palūkanų mokėjimo aktualūs Bendrieji bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo principai įtvirtinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347 2013.12.20, p. 549) (toliau – ir Reglamentas). Reglamento 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog visų dėl pažeidimo arba aplaidumo nepagrįstai išmokėtų sumų atveju valstybės narės reikalavimą paramos gavėjui jas sugrąžinti pateikia per 18 mėnesių nuo to laiko, kai mokėjimo agentūra arba už susigrąžinimą atsakinga įstaiga patvirtina ir, atitinkamais atvejais, gauna tikrinimo ataskaitą ar panašų dokumentą, kuriame nurodyta, kad padarytas pažeidimas. Anuliuotos ir susigrąžintos Sąjungos finansavimo pagal EŽŪFKP (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai) sumos ir su jomis susijusios palūkanos vėl priskiriamos atitinkamai programai (Reglamento 56 straipsnio 2 dalis). Pagal Reglamento 58 straipsnio 1 dalies e punktą, įgyvendindamos BŽŪP (Bendroji žemės ūkio politika) valstybės narės priima visas būtinas teisines, reguliavimo ir administracines nuostatas ir imasi visų kitų priemonių, būtinų veiksmingai Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti, visų pirma nepagrįstai išmokėtoms sumoms susigrąžinti su palūkanomis ir, prireikus, teisminiam procesui tuo tikslu pradėti.

2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas), 7 straipsnyje nustatyta, jog tuo atveju, jei išmoka sumokėta nepagrįstai, gavėjas grąžina tą sumą ir, jei taikytina, pagal 2 dalį apskaičiuotas palūkanas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad palūkanos apskaičiuojamos už laikotarpį nuo gavėjui skirtame vykdomajame rašte sumoms išieškoti nurodyto ne ilgesnio nei 60 dienų mokėjimo termino iki grąžinimo arba išskaitymo dienos. Taikytina palūkanų norma apskaičiuojama laikantis nacionalinės teisės nuostatų, bet negali būti mažesnė už palūkanų normą, pagal nacionalines nuostatas taikomą susigrąžinant sumas.

Lėšų grąžinimą nacionaliniu lygmeniu reglamentuoja Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Administravimo taisyklės). Administravimo taisyklių tikslas – nustatyti grąžintinų Europos Sąjungos (toliau – ir ES) žemės ūkio fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, susidariusių įgyvendinant ES žemės ūkio fondų priemones, registravimo, grąžinimo, nurašymo, anuliavimo ir apskaitos tvarką (Administravimo taisyklių 2 punktas). Pagal Administravimo taisyklių 7.1.3 papunktį, vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Pagal to paties teisės akto 4 punktą, sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo priežasčių, jų grąžinimo ir palūkanų skaičiavimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. Sprendime dėl grąžintinų lėšų susidarymo, be kita ko, nurodoma informacija, kad negrąžinus grąžintinų lėšų per nurodytą terminą bus pradėtos skaičiuoti palūkanos (Administravimo taisyklių 4.5 papunktyje). Pažymėtina ir tai, jog grąžintinos lėšos Administravimo taisyklių 3.3 papunktyje yra apibrėžiamos kaip privalomos grąžinti lėšos, kurios neteisėtai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, taip pat lėšos, kurias būtina sumokėti į ES žemės ūkio fondus ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už teisės aktų nuostatų pažeidimą, išskyrus ilgalaikes sankcijas, ir su minėtomis lėšomis susijusios palūkanos.

Taigi, sisteminė Reglamento ir jį įgyvendinančių Administravimo taisyklių bei Įgyvendinimo reglamento nuostatų analizė patvirtina, kad Agentūra turi teisę priimti sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, sprendime nurodant, kad negrąžinus grąžintinų lėšų per nurodytą terminą bus pradėtos skaičiuoti palūkanos. Skundžiamame Agentūros sprendime pagrįstai vadovautasi Reglamento, Įgyvendinimo reglamento ir Administravimo taisyklių nuostatomis ir pagrįstai nurodyta pareiškėjai, kad ji privalo grąžinti Agentūros nurodytą sumą, o tokios sumos negrąžinus – bus pradedamos skaičiuoti palūkanos. Todėl pareiškėjos skundo argumentai, jog Agentūros sprendime nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjai per nustatytą terminą negrąžinus Agentūros nurodytos sumos, bus pradedamos skaičiuoti palūkanos, atmetami kaip nepagrįsti.

Administravimo taisyklių 7.1.1 papunktyje nustatyta, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad jokie neteisėti pareiškėjos veiksmai, susiję su paramos išmokėjimu pareiškėjai, nenustatyti, o priešingai, nustatyta, kad paramos permoka pareiškėjai susidarė dėl Plotinių priemonių administravimo informacinės sistemos klaidos, nėra. Teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad Agentūra sprendime nepagrįstai vadovavosi Administravimo taisyklių 7.1.1 papunkčiu. Tačiau ši aplinkybė nedaro jokios įtakos pareiškėjos teisėms ar pareigoms bei Agentūros sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi Agentūros sprendimu yra nustatyta, jog pagal Administravimo taisyklių 7.1.3 papunkčio nuostatas Agentūra turi teisę priimti sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, ką šiuo atveju Agentūra ir padarė.

Nors teisėjų kolegijos vertinimu, situacija, kuomet priimamas sprendimas dėl susidariusios skolos grąžinimo, kadangi Plotinių priemonių administravimo informacinėje sistemoje įvyko klaida, o vėliau priimamas naujas sprendimas (šiuo atveju – Agentūros 2018 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr. SP1-1000911.2.12E) (b. l. 80–83), kuriame dar kartą pakartotinai įvertinama paraiška ir nustatoma, kad nepagrįstai apskaičiuota grąžintina lėšų suma, dalį jos anuliuojant, bei dar po kelių dienų priimamas naujas raštas šiuo atveju – Agentūros 2018 m. gegužės 9 d. raštas Nr. BR6-4084 (b. 1. 101–102), kuris iš esmės papildo anksčiau priimtą sprendimą, ir kuriame pakartotinai klaidingai nurodoma nauja likusi išieškomos skolos dalis (t. y. nenurodant, kad taip pat buvo išskaičiuota 49,47 Eur skolos dalis pagal Agentūros 2018 m. kovo 13 d. raštą Nr. BR6-2165), teisinėje valstybėje yra nepateisinama ir vertinama kaip prieštaraujanti gerojo viešojo administravimo principui. Tačiau apibendrinus išdėstytus motyvus dėl Agentūros sprendimo dalies dėl palūkanų mokėjimo ir įvertinus pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus, kurių pagrindu ji nesutiko su skundžiamu Agentūros sprendimu nurodytoje dalyje, darytina išvada, kad net ir nustačius aplinkybę dėl Agentūros veiklos prieštaravimo gero viešojo administravimo principui, šiuo konkrečiu atveju ji nėra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą Agentūros sprendimą.

Atsižvelgus į aplinkybę, kad Agentūroje yra gautas pareiškėjos prašymas išdėstyti skolą, pareiškėjai išaiškintina, kad jos prašymo nagrinėjimui teisinės įtakos šis teismo sprendimas neturi ir nedaro, kadangi šioje administracinėje byloje buvo išspręstas klausimas tik dėl skundžiamo Agentūros sprendimo dalies dėl palūkanų sumokėjimo, o ne dėl nustatytos likusios skolos sumokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaJolanta MalijauskienėBeata Martišienė