- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-21
- Bylos Nr.
- 1S-486-491/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Kaltinamasis
- D. V.
- Advokatai
- Manvydas Šivickas
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorui Evaldui Šidlauskui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) r., gyvenančio (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., Lietuvos Respublikos piliečio, vykdančio individualią veiklą, nevedusio, anksčiau teisto (teistumas išnykęs),
gynėjo advokato Manvydo Šivicko skundą dėl 2014 m. balandžio 23 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria kaltinamajam buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas 3 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas pratęsė D. V. suėmimą 3 mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis gali bėgs (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.
Šalies argumentai
Skundu kaltinamojo gynėjas prašo šią nutartį panaikinti. Jis cituoja skundžiamą apylinkės teismo nutartį, BPK 122 str., dėsto proporcingumo principo sampratą ir mano, kad nutartis nepagrįsta. Gynėjo manymu, BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones. Pabrėžia, kad baudžiamoji byla yra perduota į teismą, todėl kaltinamasis neturi jokių galimybių trukdyti teismui nagrinėti bylą ir paveikti liudytojus, juolab kad kaltinamasis nėra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Nebūdamas suimtas kaltinamasis galėtų užsidirbti pinigų pragyvenimui, o be to, dėl jo kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką bus galima spręsti tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės.
Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
D. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas vieninga tyčia, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, bei jas platino, o būtent: 2013 metų rugpjūčio mėn. pradžioje, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, iš nenustatytų asmenų Vilniuje bei Panevėžyje, tiksliai nenustatytose vietose per keletą kartų įgijo nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 1,5 gramo narkotinių medžiagų – amfetamino bei metamfetamino, kurios vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, yra narkotinė medžiaga, draudžiama naudoti medicinos tikslams, ir nuo įgijimo momento neteisėtai gabeno į savo namus (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) k., ten laikė bei neteisėtai jas platino: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą šių narkotinių medžiagų – amfetamino ir metamfetamino kiekį, tiksliai nenustatytomis dienomis, suleisdamas į veną jo bute apsigyvenusiai M. K., kitą dalį narkotinių medžiagų nenustatytomis dienomis, suleisdamas į veną jo bute apsigyvenusiai S. V.. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 metų spalio 13 d., savo namuose (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., perdavė 1,5 gramo narkotinės medžiagos metamfetamino S. V., kitą dalį narkotinių medžiagų metamfetamino pardavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 metų spalio mėn. 21 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 4,729 gramo narkotinių medžiagų – metamfetamino, kurios vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, yra narkotinė medžiaga, draudžiama naudoti medicinos tikslams, kurias tą pačią dieną atgabeno į savo namus (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) k., ir ten laikė bei neteisėtai platino: dalį šios narkotinės medžiagos – metamfetamino, per keletą kartų suleido į veną jo bute gyvenančiai M. K.. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 metų spalio mėnesio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną dalį narkotinės medžiagos – metamfetamino, neatlygintinai platino atvykusiam A. S., narkotines medžiagas išpildamas ant stalo ir siūlydamas jas įtraukti per šnervę. Po to jis, veikdamas bendrininkų grupe su M. K., 2013 metų spalio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, vėlai vakare, perdavė 3 gramus narkotinės medžiagos metamfetamino M. K., kuri minėtą medžiagą jo nurodymu, tą patį vakarą, per du kartus, už 70 Lt dydžio atlygį, perdavė į (duomenys neskelbtini) raj. (duomenys neskelbtini) km., esančius D. V. namus atvykusiam D. L.. Po to jis tęsdamas nusikalstamą veiką likusią dalį narkotinės medžiagos – metamfetamino laikė savo namuose (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k. iki 2013 metų spalio 22 d., 12 val. 20 min., kol narkotines medžiagas – metamfetaminą, kurio bendra masė 1,729 g, įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.
Duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad D. V. galimai padarė jam inkriminuojamą veiką, yra šie – liudytojų parodymai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, paties D. V. apklausos protokolai, specialistų išvados, bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurios santrauka yra kaltinamajam jau įteiktame kaltinamajame akte.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais suėmimas paprastai skiriamas ar jo terminas pratęsiamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į informaciją apie įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos, jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, ryšius užsienyje ir kitus duomenis.
Kaltinamojo gynėjas yra visiškai teisus skunde nurodydamas, jog tik išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą bus galima nuspręsti, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ar ne. Tačiau, aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo, asmens kaltės klausimo ir nenagrinėja, nes tą daro pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą nagrinėdamas iš esmės. Aukštesnysis teismas sutinka ir su tuo kaltinamojo gynėjo skundo argumentus, jog byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis galėtų paveikti liudytojus ar trukdyti procesui – šiuo pagrindu kaltinamajam suėmimas ir nebuvo tęsiamas.
Tačiau nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kad jis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, o bylos duomenys patvirtina, jog BPK 119 str. numatytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Matyti, kad D. V. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, už kurį įstatymų leidėjas numatė tik labai griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo dviejų iki aštuonerių metų. Nagrinėjamu atveju jau vien nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir galimos griežtos bausmės. Be to, kaltinamasis yra nevedęs, todėl jo nesaisto tvirtesni šeiminiai bei socialiniai ryšiai, bylos duomenys rodo, jog jis turi ryšių užsienyje (užsienyje gyveno jo broliai). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog inkriminuojamame nusikaltime jis kaltinamas dalyvavęs tiesiogiai ir betarpiškai pats, praeityje buvo teistas, kas jį charakterizuoja neigiamai kaip asmenį, nelinkusį paklusti visuomenėje nustatytoms teisingo elgesio taisyklėms. Be to, D. V. inkriminuojamas savanaudiško pobūdžio nusikaltimas, nukreiptas į lėšų gavimą nusikalstamu būdu, kas leidžia manyti, jog jis dalį lėšų pragyvenimui gauna iš savo nusikalstamos veiklos, nors pagal bylos duomenis jis turėjo legalų pragyvenimo šaltinį. Taigi, būdamas laisvėje bei norėdamas pragyventi jis gali ir toliau daryti naujas nusikalstamas veikas. Kartu ši aplinkybė leidžia kaip nepagrįstus atmesti gynėjo skunde nurodytus argumentus, jog D. V. būdamas laisvėje galėtų užsidirbti pinigų pragyvenimui, kadangi jis būdamas laisvėje ir gaudamas legalias pajamas vis viena galimai darė nusikalstamą veiką siekdamas gauti daugiau piniginių lėšų. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad 2014-04-03 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis buvo nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. 30 parų arešto bausme, t. y. už tokios pačios rūšies nusikalstamos veikos padarymą. Visos šios aplinkybės suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus, nusikaltimus, dėl ko pirmiau nurodytais pagrindais D. V. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti nėra galimybės.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei išlaikant pusiausvyrą tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo. Įvertinus atliktus tyrimo veiksmus daroma išvada, jog suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, juo labiau kad įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas D. V., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai ištirti ir teisiškai įvertinti galimai padarytą sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, bei nubausti kaltus asmenis yra neabejotinai svarbesnis bei šiuo atveju leidžiantis pratęsti suėmimo taikymo terminą.
Atsižvelgus į visas aukščiau išvardytas aplinkybes skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, suėmimo terminas D. V. BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais pratęstas pagrįstai. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARĖ:
Kaltinamojo D. V. gynėjo advokato Manvydo Šivicko skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.