- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-06
- Bylos Nr.
- 1S-408-145/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vytautas Norkūnas
- Pareiškėjas
- N. B.
- Advokatai
- Albertas Kučinskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vytautas Norkūnas, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,
dalyvaujant pareiškėjui N. B., jo tėvams Z. ir J. B., gynėjui advokatui Albertui Kučinskui,
teismo posėdyje išnagrinėjo N. B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2007-07-13 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo tenkintas VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninės" teikimas ir N. B. pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. B. už jo padarytas įstatymo uždraustas veikas numatytas BK 180 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., 22str. 1 d. ir 178 str. 4 d., 259 str. 1 d., kurias jis padarė būdamas nepakaltinamas, 2003-12-18 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. 2004-06-07 Kauno apylinkės teismo nutartimi bei 2006-01-16, 2006-12-27, 2007-07-13 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimis, priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, pratęstos.
2007-07-13 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi buvo tenkintas VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninės" teikimas ir N. B. pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis.
Šalies argumentai
Skundu N. B. prašo šią nutartį panaikinti ir VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninės" teikimo netenkinti. Nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismo išvados nėra pagrįstos. Teismas, tenkindamas teikimą, padarė išvadą kad jo pavojingumas visuomenėje yra nesumažėjęs, nes jo psichinė būklė yra nestabili, buvo pastebėtas neblaivus, sukelia muštines, konfliktus tarp ligonių. Pagal BK 98 str. 1 d. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagrindas yra tai, kad asmuo negali suvokti savo veiksmų, poelgių, jų pavojingumo bei socialinio reikšmingumo ir tai yra nulemta liguistos psichikos, kuri iškreiptai atspindi objektyviąją tikrovę. Teikimo byloje nėra jokių įrodymų, kad jis nesuvokia savo veiksmų bei negali jų valdyti, todėl vienareikšmės išvados apie jo pavojingumą daryti negalima. Teismas rėmėsi tik pateikta 2007-06-07 komisijos išvada, kurioje nurodoma informacija yra prieštaringa. Išvadoje nurodyta, kad jo kritika savo elgesiui yra dalinė, tačiau toje pačioje išvadoje nurodoma, kad jis yra visai nekritiškas savo elgesiui. Išvadoje taip pat nurodoma apie jo konfliktiškumą, tačiau pačios konfliktų aplinkybės, nagrinėjant teikimą nebuvo tiriamos. Taip nebuvo tirtos aplinkybės susijusios su jo skundais ligoninės vadovybei ir jų pagrįstumu. Tai turi įtakos visapusiškai ir objektyviai vertinant jo elgesio priežastis, suvokimą bei gebėjimą valdyti savo elgesį. Teismas rėmėsi tik minėta komisijos išvada ir ankstesnėmis teismo nutartimis, nenagrinėjo nurodytų aplinkybių, todėl nutartis negali būti laikoma objektyviai pagrįsta.
Teismo posėdyje N. B., jo tėvai ir advokatas prašo skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Baudžiamojo proceso kodekso 405 str. numato, jog teismo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė gali būti pratęsiama, pakeičiama jos rūšis ar panaikinama. Kadangi teismas, spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo ar pakeitimo klausimą, privalo kruopščiai ištirti medicinos komisijos išvadą ir nustatyti jos pagrįstumą, įvertinti visų surinktų faktų visumą, priimdamas sprendimą dėl pareiškėjo skundo, apygardos teismas atsižvelgia tiek į teisinį, tiek į medicininį nagrinėjamos bylos aspektus.
Kauno miesto apylinkės teismo 2003-12-18 nutartimi N. B. paskyrė priverčiamąją medicinos priemonę- stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis už jo pavojingų veikų padarymą. Jo įvykdytos veikos teismo buvo įvertintos kaip apysunkis, du nesunkūs nusikaltimai ir penki baudžiamieji nusižengimai. Šios pavojingos veikos buvo padarytos dviejų metų laikotarpyje nuo 2001-05-25 iki 2003-07-15. Iš to seka, kad po N. B. padarytų įstatymų uždraustų veikų padarymo bei nutarties skirti priverčiamas medicinos priemones nutarties priėmimo, praėjo gan ilgas laiko tarpas- beveik 4 metai, jo padarytos veikos nebuvo labai pavojingos. Prielaidomis teismas remtis negali, bet visiškai tikėtina, jog jam esant sveikam, jis jau būtų atlikęs įkalinimo įstaigoje bausmę. Priverčiamosios medicinos priemonės yra panašios į bausmes, jomis siekiama iš dalies analogiškų tikslų, nors jos savo forma ir esme yra skirtingos. Nuo bausmės jos skiriasi savo paskirtimi, turiniu ir teisinėmis pasekmėmis. Jomis nesiekiama nubausti asmenį už padarytą pavojingą veiką ir veika, už kurią jos taikomos, nelaikoma nusikalstama. Priverčiamomis medicinos priemonėmis siekiama neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų.
Nors medicinos komisijos išvadoje nurodoma, kad N. B. išlieka elgesio patologija, jis konfliktiškas, nekritiškas, nepasiduoda korekcijai, bet toje pat išvadoje tvirtinama, jog jis gali dalyvauti teismo posėdyje, todėl akivaizdu, kad jo sveikatos būklė pasikeitė į gerąją pusę. Tai patvirtino ir jo elgesys teismo posėdyje: jis motyvuotai ir rišliai, gan objektyviai modeliavo savo ateitį. Jo tėvai ir jis pats ketina gyventi kartu. Pažymėtina, kad išvados aprašomoji dalis apibūdina daugiau N. B. santykius su kitais ligoniais bei ligoninės personalu, negu kad skiriama dėmesio jo ligos analizei. Natūralu, kad ilgą laiką konkrečiam asmeniui būnant analogiškoje aplinkoje, gali atsirasti intrigų, konfliktų, skundimo faktai, valios susilpnėjimas ir kt. Pareiškėjo tėvai yra ligoti, bet jų socialinė padėtis, objektyvus požiūris į sūnų, realus aplinkybių vertinimas, rodo, kad jie gali ir nori rūpintis sūnumi, siekia koreguoti jo elgesį ir tai turės teigiamos įtakos tiek jų pačių, tiek N. B. sveikatos būklei, nes psichikos būklei ypač didelės reikšmės turi ir aplinka, kurioje gyvena psichinių sutrikimų turintis asmuo. N. B. psichinės būklės pakitimai, nepašalina jo pavojingumo visuomenei, bet sąlygoja taikomos priemonės pakeitimą. Jo asmenybės bei padarytų veikų mažesnį pavojingumo laipsnį rodo ir tas faktas, kad jam stacionarinis stebėjimas buvo skirtas švelniausia forma- bendrojo stebėjimo sąlygomis, o ne sustiprinto ar griežtojo režimo sąlygomis.
Esant visiems šiems argumentams, teismas prieina išvados, kad N. B. dėl padarytų veikų pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo netikslinga toliau jį stebėti bei gydyti stacionare ir jis dėl psichikos būklės pagerėjimo gali toliau gydytis ambulatoriškai, todėl Rokiškio apylinkės teismo nutartis dėl priverčiamos medicinos pobūdžio pratęsimo naikintina ir N. B. esanti priverčiamoji medicinos priemonė- stacionarinis stebėjimas bendrojo režimo sąlygomis keistina į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 98 str. 1 d. 1 p., BPK 405 str. 3 d. 2 p., 442 str. 1 d. 2 p. teismas, nutarė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-07-13 nutartį dėl N. B. priverčiamosios medicinos priemonės- stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo N. B., atmesti.
N. B. priverčiamąją medicinos priemonę- stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis pakeisti priverčiamąja medicinos priemone- ambulatoriniu stebėjimu pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Ši nutartis neskundžiama.