- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-27
- Bylos Nr.
- e2-18699-534/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10110-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- U. S.
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 3.2.6.1; 3.2.6.8; 3.4.1.2
2025 m. spalio 27 d.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei U. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir teismas) ieškovas J. S. (toliau – ieškovas) pareiškė ieškinį (DOK-59747) atsakovei U. S. (toliau – atsakovė) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, kuriuo prašė: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) tarp J. S. ir U. S. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nutraukus santuoką palikti pavardes: vyrui – S., žmonai – S.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovui ir atsakovei gyvenant santuokoje gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) gimė sūnus O. S., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. S., kurie yra nepilnamečiai. Šalys negyvena kartu nuo 2022 m., ieškovas tvirtina, kad santuoka iširo ir nėra galimybių ją išsaugoti. Ieškovas sutinka, kad sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas prašo, kad po santuokos nutraukimo jam būtų palikta prigimtinė pavardė –S., o atsakovei – santuokoje įgyta pavardė S.
3. Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-31 sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1212-1153/2023 išspręstas nepilnamečių vaikų L. S. ir O. S. išlaikymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais klausimas, todėl šis klausimas santuokos nutraukimo byloje nespręstinas.
4. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas ir atsakovė yra darbingi, išlaikymo nėra reikalingi, todėl ieškovas išlaikymo iš atsakovės neprašo. Gyvendami santuokoje nei ieškovas nei atsakovė neįgijo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kuris turėtų būtų padalintas nutraukiant santuoką. Gyvendami santuokoje, ieškovas ir atsakovė neįgijo kreditorių, kuriems reikėtų pranešti apie santuokos nutraukimo bylos inicijavimą.
5. Atsakovei U. S. teismo procesiniai dokumentai įteikti 2025-05-15, tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
6. Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) teismui pateikė išvadą (DOK-75839), kurioje nurodė, kad Tarnybos vertinimu, ieškinio reikalavimų tenkinimas nepilnamečių geriausiems interesams neprieštarautų.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu ieškovas J. S. palaikė ieškinio reikalavimus, pateikė paaiškinimus dėl ieškinio reikalavimų.
8. Atsakovė U. S. apie teismo posėdžio datą ir laiką informuota tinkamai, tačiau į teismo posėdį neatvyko ir neprisijungė nuotoliniu būdu.
9. Teisme gautas Tarnybos prašymas (DOK-146127) nagrinėti civilinę bylą atsakovei nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl santuokos nutraukimo, santuokos iširimo priežasčių
10. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės.
11. Nagrinėjamu atveju, ieškovas teismo prašė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) tarp J. S. ir U. S. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Reikalavimą motyvavo tuo, kad ieškovas ir atsakovė ilgą laiką gyveno užsienio valstybėje, tačiau dėl atsakovės netinkamo elgesio, turimų priklausomybių (narkotinių medžiagų vartojimo), šeimoje prasidėjo nesutarimai. 10.Ieškovas ilgą laiką maksimaliomis pastangomis bandė išsaugoti santuoką, ieškojo kompromisų, kartais net pamindama savo orumą, savigarbą, tačiau nepavykus nusprendė beprasmiškai nebeeikvoti jėgų ir susitaikė su mintimi, kad santuokos išsaugoti nepavyks.
12. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
13. Teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus, išklausęs teismo posėdyje dalyvavusio ieškovo paaiškinimus, sprendžia, kad nesutarimai tarp ginčo šalių tęsėsi ilgą laiką, sprendimas dėl santuokos nutraukimo nebuvo priimtas staiga, neapgalvotai. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ryšys su atsakove yra visiškai nutrūkęs.
14. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, moralinės paramos teikimo pareigas, nepakankamai dėmesio skyrė vienas kitam ir santykių išsaugojimui, todėl konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo ir tarpusavio išlaikymo
15. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.
16. Ieškovas teismo prašė po santuokos nutraukimo palikti jam prigimtinę pavardę S., o atsakovei palikti santuokoje įgytą pavardę S.
17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas nusprendžia ieškinio reikalavimą tenkinti, atsakovei palikti santuokoje įgytą pavardę „S.“, o ieškovui palikti prigimtinę pavardę „S.“.
18. Reikalavimo dėl išlaikymo ieškovas nereiškė. Esant tokioms aplinkybėms, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas nesprendžiamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
20. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad už kiekvieną ieškinį mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis. CPK 80 str. 7 d. nuostatos, numatančios, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.
21. Ieškovas, teikdamas ieškinį, sumokėjo 111 Eur žyminį mokestį (mokėjimo užduoties kodas ZO40885 ir ZO40886). Ieškinį patenkinus, žyminio mokesčio išlaidos ieškovo naudai priteistinos iš atsakovės.
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šalių patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti šioje byloje neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
23. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas byloje nesprendžiamas.
24. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje neviršija nustatytos minimalios šių išlaidų ribos, todėl jų paskirstymo klausimas byloje nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo atsakovei U. S. palikti santuokoje turėtą pavardę „S.“, ieškovui J. S. palikti pavardę „S.“.
Priteisti iš U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 111 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų) žyminio mokesčio išlaidų.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.