- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-22
- Bylos Nr.
- 1A-455-175-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- Ž. U.
Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-455-175/08
1.1.8.1.; 1.1.10.1.; 1.1.8.6.2.; 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. rugsėjo 22 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai adv. Ingridai Maldeikienei, nuteistajai Ž. U.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Ž. U. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. U. nuteista pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsniu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2007-09-03 teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, kuri 2008-04-11 nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaičiuotas laikotarpis nuo 2008-04-25 iki 2008-06-04.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. U. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad kartu su dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apgaule savo ir kitų asmenų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą, tai yra, nenustatytiems asmenims pažadėjus jai sumokėti 100 Lt už tai, kad Ž. U. nueitų į butą (duomenys neskelbtini) ir prisistačiusi autoįvykyje nukentėjusio asmens dukra, iš tariamo autoįvykio kaltininko tėvo R. N. paimtų 2800 Lt kaip atlygį už tariamo nukentėjusio fizinę ir moralinę žalą, ji 2007-03-15 apie 16.15 val. nuėjo adresu (duomenys neskelbtini) ir prisistačiusi tariamo nukentėjusiojo dukra pareiškė atėjusi paimti iš R. N. 2800 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo savo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyta nukentėjusio asmens.
Šalies argumentai
Nuteistoji Ž. U. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2008 m. birželio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį ir sušvelninti jai paskirtą bausmę taikant BK 55 straipsnio, 75 straipsnio nuostatas. Skunde nuteistoji teigia, kad teismas, skirdamas jai bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, reglamentuojantį bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Apeliantės teigimu, yra visos įstatymo numatytos sąlygos paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Teismas, skirdamas bausmę, nurodė, jog atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kad Ž. U. kalta padariusi nusikaltimą neprisipažino, tačiau, anot apeliantės, ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu ji visiškai prisipažino padariusi nusikaltimą, savo elgesį vertina kritiškai ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai turi būti pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į didelį veikų, už kurią buvo teisiama Ž. U., paplitimą, tačiau BK 54 straipsnio nuostatose tokio motyvo skiriant bausmę nenumatyta. Teismas nepritaikė BK 55 straipsnio nuostatų, nors nuosprendyje ir nurodė, kad Ž. U. teisiama pirmą kartą. Apeliantės teigimu, atsižvelgus į tai, kad ji yra teisiama pirmą kartą, žala nusikaltimu nepadaryta, ji augina mažametį vaiką, pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą, atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, nuteistąją ir jos gynėją, prašiusias apeliacinį skundą patenkinti, sprendžia kad apeliacinis skundas atmestinas.
Šalies argumentai
Apeliantė nusikalstamos veikos kvalifikavimo neginčija, prašo pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, taikyti jos atžvilgiu BK 55, 75 straipsnių nuostatas ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Teismas, įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.).
Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajai Ž. U. bausmės rūšį ir dydį, pažeidė BK 54 straipsnio nuostatas. Teismo sprendimas už padarytą veiką skirti Ž. U. laisvės atėmimo bausmę yra teisingas ir baudžiamojo įstatymo nepažeidžia.
Apylinkės teismas pagrįstai nepripažino nuteistosios Ž. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Asmuo tokiu atveju nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos iki bylos išnagrinėjimo teisme. Tuo tarpu, jei nagrinėjant bylą teisme, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, asmuo pradeda neigti nusikalstamos veikos padarymą ar keisti parodymus, duoda tik iš dalies teisingus parodymus, ši aplinkybė nepripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. U. teisminio nagrinėjimo metu tik iš dalies prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, keitė parodymus, klaidino teismą, nukentėjusiojo neatsiprašė. Kolegija daro išvadą, kad nuteistoji Ž. U. tik formaliai pareiškė gailėjimąsi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, nėra pagrindo pripažinti Ž. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi.
Skirdamas bausmę nuteistajai, teismas atsižvelgė į tai, kad Ž. U. yra bausta administracinėmis nuobaudomis, niekur nedirbo ir nesimokė, nors turi mažametį vaiką, tačiau jo neaugina. Ž. U. teista. Jai jau buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau nuteistoji piktybiškai jos nevykdė, todėl ši bausmė jai buvo pakeista arešto bausme. Teismas konstatavo, kad Ž. U. išvadų dėl savo elgesio nepadarė, nerodė noro pasitaisyti ir pagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ar laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas nuteistajai Ž. U. už šios nusikalstamos veikos padarymą paskyrė dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t.y. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra žymiai mažesnis nei BK sankcijoje už šią veiką numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl nėra pagrindo laikyti šią bausmę per griežta.
Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagrįstai dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2007-09-03 teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, kuri 2008-04-11 nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, kadangi Ž. U. veiką, už kurią ji yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarė iki 2007-09-03 nuosprendžio priėmimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsniu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su 2007-09-03 nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau tai yra nepakankamai konkretus BK normos nurodymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 4.1.4. punkte nurodoma, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas turi nuosekliai surašyti paskirtas bausmes, nurodyti įstatymą (BK straipsnį, jo dalį ir punktą), pažymintį, pagal kurį jas subendrina, ir subendrinimo būdą. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje yra nurodomas tik BK straipsnis, viena iš dalių bei bendrinimo būdas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 16 punkte nurodoma, kad nepakankamai konkretus BK 63 straipsnio nurodymas nėra pagrindas keisti nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas sukonkretina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytą bausmių bendrinimo būdą ir nurodo, kad prie skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirtos dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, iš dalies pridedama Kauno miesto apylinkės teismo 2007-09-03 nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri 2008-04-11 nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė skiriama laisvės atėmimas vieneriems metams.
Tiek bausmė, skirta už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, tiek ir galutinė subendrinta bausmė, įvertinus nuteistosios asmenybę, nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, kitas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes nėra nei savo rūšimi, nei dydžiu aiškiai per griežta. .
Šalies argumentai
Nuteistoji skundu prašo jos atžvilgiu taikyti BK 55 straipsnio nuostatas. BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Pažymėtina, kad pirmą kartą teisiamu asmeniu teismų praktikoje laikomas asmuo, kuris neturi teistumo. Ž. U. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo taikyti BK 55 straipsnio nuostatas, kadangi ji jau yra vieną kartą teista. Pirmosios instancijos teismas tai nurodė nuosprendžio įžanginėje dalyje, ir nors nuosprendžio motyvuojamoje dalyje klaidingai nurodė, kad Ž. U. yra teisiama pirmą kartą, tačiau tai nėra esminis pažeidimas, dėl kurio reikėtų keisti nuteistajai paskirtą bausmę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai Ž. U. atžvilgiu netaikė BK 55 straipsnio ir skyrė jai laisvės atėmimo bausmę.
BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas tuo atveju, jeigu asmuo nuteisiamas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams ir jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Byloje yra nustatyta tik pirmoji iš išvardintų sąlygų: Ž. U. yra nuteista už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą. Galutinė subendrinta bausmė jai paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams, t. y. ne daugiau kaip trejiems metams. Antroji iš būtinų aptariamos normos pritaikymui sąlygų – pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – nenustatyta. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tos sąlygos nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad Ž. U. jau anksčiau yra teista. Jai buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau nuteistoji piktybiškai vengė atlikti jai paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tai rodo, kad Ž. U. savo veiksmų kritiškai nevertina, nėra linkusi pasitaisyti asmenybė. Viena iš BK 75 straipsnio sąlygų yra ta, kad teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, turi padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatymų leidėjas nurodo, kad teismas, paskirdamas bausmę, turi siekti šių tikslų: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvadą dėl galimybės pasiekti šiuos tikslus teismas daro atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos ir skiriant kaltininkui bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimas Ž. U. neįgyvendins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties. Nesant sąlygų visumos, reikalingos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nėra teisinio pagrindo atidėti nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, Ž. U. apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl nuteitosios Ž. U. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios Ž. U. apeliacinį skundą atmesti.