- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-764-267/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Skolininkas
- S. J.
- Suinteresuotas asmuo
- S. J., D. J.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko S. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-8438-767/2018 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nordecum“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo suinteresuotiems asmenims – S. J., D. J., antstolei D. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Nordecum“ pateikė pareiškimą teismo sprendimo vykdymo procese nustatyti, kad skolininkui S. J. priklauso ½ jo sutuoktinės D. J. gaunamų pajamų. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 24 d. buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinės turto ir šio turto arešto pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnį ir 667 straipsnį vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Priėmus patvarkymą, išieškotojui atsiranda CPK 667 straipsnyje numatyta teisė kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo S. J. su pareiškimu nesutiko nurodydamas, kad D. J. gaunamas darbo užmokestis ir kitos pajamos yra jos asmeninė nuosavybė ir šio turto dalis skolininkui S. J. nepriklauso. S. J. prievolė pareiškėjai atsirado iš nusikalstamos veikos, t. y. kaip nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, pasekmė. S. J. buvo pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, jo prievolė pareiškėjai atsirado pagal Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-791/2016.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas Radviliškio rūmai 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Nordecum“ pareiškimą tenkino nustatydami, kad skolininkui S. J. priklauso ½ (viena antroji) dalis jo sutuoktinės D. J. pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos.
4. Teismas sprendė, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles gali būti nukreipiamas į dalį bendro turto, įskaitant ir į dalį kito sutuoktinio atlyginimo. Objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad S. J. sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis yra asmeninė jos nuosavybė, kad būtų pasibaigęs S. J. ir D. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas, byloje nėra. S. J. ir D. J. santuoka nėra nutraukta, jie nėra sudarę vedybų sutarties, todėl teismas pripažino, kad byloje nėra paneigta skolininko ir jo sutuoktinės bendro turto dalių lygybės prezumpcija. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė skolininko S. J. bendro su sutuoktine D. J. turto dalį, t. y. jos gaunamose pajamose iš darbinės veiklos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu skolininkas S. J. tikisi, kad teisinėje valstybėje bus priimtas verdiktas taip, kaip numato įstatymas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad jo sutuoktinė neturi galiojančios prievolės pareiškėjai UAB „Nordecum“, nes nusikaltimas buvo padarytas 2011 metais, o santuoka įregistruota tik 2016 metais, todėl nėra priežasčių, kad dabartinė žmona atiduotų pusę savo gaunamų lėšų už jį. Apeliantas samprotauja, kad paprasčiau būtų nutraukti santuoką, nes dėl apelianto praeities nukenčia vaikai ir sutuoktinė. Apeliantas taip pat prašo nurodyti, iš ko tiksliai antstolė gali daryti išskaitas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Nordecum“ prašo netenkinti atskirojo skundo, kitaip nepagrįstai bus suteiktas pranašumas apelianto atžvilgiu, o išieškotojo teisėti lūkesčiai ir tinkamas sprendimo įvykdymas bus paneigti, tai atitinkamai sudarytų prielaidas skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros vykdymo procese principo pažeidimui. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Byloje nenustatyta, kad S. J. ir D. J. būtų sudarę vedybų sutartį ar jų santuoka būtų nutraukta, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas dėl galimybės nustatyti skolininko turto dalį bendrame sutuoktinių turte – sutuoktinės darbo užmokestyje.
9. Nagrinėjamu atveju pareiškimu buvo prašoma individualizuoti skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalį, nustatant, kad skolininkui priklauso ½ sutuoktinės atlyginimo.
10. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų padarė išvadą, jog išieškotojos prašymas nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos, atitinka CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatytą sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, todėl šį prašymą tenkino.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši teismo išvada yra pagrįsta byloje esančių įrodymų vertinimu, priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, užtikrina vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei atitinka susiformavusią teismų praktiką.
12. Apelianto atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, kad jo sutuoktinė neturi galiojančios prievolės pareiškėjai UAB „Nordecum“, nes apeliantas nusikaltimą įvykdė 2011 metais, o jų santuoka įregistruota tik 2016 metais, todėl sutuoktinė neprivalo mokėti jo skolos pareiškėjai. Apeliantas įsitikinęs, kad dėl jo praeities nepagrįstai nukenčia mažametis vaikas ir sutuoktinė.
13. Iš tiesų, apelianto prievolė atsirado pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-09-21 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-791/2016. Taigi, išieškojimas vykdomas dėl žalos, kilusios dėl S. J. iki santuokos sudarymo įvykdytų nusikalstamų veikų, todėl pagal CK 3.110 straipsnio 1 dalies ir CK 3.115 straipsnio 1 dalies nuostatas S. J. prievolė pareiškėjai UAB „Nordecum“ pagrįstai pripažintina asmenine. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).
14. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33).
15. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
16. Šiuo metu galiojanti CPK 667 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) numato, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir – bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Nordecum“ dėl skolininko turto dalies į teismą kreipėsi skolininkui S. J. ir D. J. esant santuokoje. Nutarties priėmimo dieną nebuvo registruota juridinių faktų apie vedybų sutarties sudarymą, santuokos nutraukimą ar kitokį turto pasidalijimą. Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkui S. J. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės D. J. pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos.
18. Iš tiesų, skolininkas nepateikė duomenų apie nepilnametį išlaikytinį, tačiau, teismas atsižvelgdamas į apelianto nurodytas aplinkybes, susijusias su galimu nepilnamečio vaiko interesų pažeidimu, pažymi, kad turto dalies nustatymas pats savaime nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, o esant išieškojimo negalimumo iš skolininko turto tvarkos pažeidimams, skolininkas turi teisę skųsti antstolės veiksmus CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka ir terminais. Be to, nei apeliantas, nei jo sutuoktinė, siekdami nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo, neprašė teismo nukrypti nuo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto lygių dalių principo, todėl teismas, neturėdamas faktinio pagrindo, nenustatinėja kitos, nei pareiškėjos prašyme nurodytos skolininkui priklausančios bendro turto dalies.
19. Įstatymų leidėjas nėra numatęs galimybės apeliantui apeliaciniame procese teikti atsiliepimų, todėl argumentų nurodytų atsiliepime teismas nenagrinėja ir atsiliepimą grąžina jį padavusiam asmeniui.
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies nustatymą (CPK 667 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti apeliantui S. J. 2018-09-27 Šiaulių apygardos teismui pateiktą atsiliepimą.