Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-04-21 · Civilinė byla Nr. 2A-194-267/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-21
Bylos Nr.
2A-194-267/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Badaugienė, Petras Rimantas Brazys, Danutė Burbulienė (pran.)
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
S. K.
Trečiasis asmuo
Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Algirdas Juška, Mindaugas Perminas
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Burbulienė KopijaTeisėja E. Gailienė Civilinė byla Nr. 2A-191-267/2009
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,

kolegijos teisėjų Jolantos Badaugienės, Petro Rimanto Brazio,sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,

dalyvaujant ieškovei V. K. , ieškovės atstovui advokatui Algirdui Juškai, atsakovui S. K. , atsakovo atstovui advokatui Mindaugui Perminui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. K. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui S. K., trečiajam asmeniui Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. K. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą patikslintu ieškiniu prašydama: 1) pakeisti 1999 m. liepos 28 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutarimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo S. K. išlaikymą nepilnametėms dukroms R. K. ir S. K. periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo bylos užvedimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės; 2) nustatyti, kad išlaikymui skirtos lėšos bus indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka priklausomai nuo infliacijos; 3) nustatyti, kad išlaikymui skirtas lėšas administruos ieškovė V. K. ; 4) priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų kompensaciją. Ieškovė nurodė, kad dar iki santuokos nutraukimo (1999 m. rugsėjo 24 d.) ji buvo prisiteisusi išlaikymą dukterims iš atsakovo ne mažiau 1 MGL kas mėnesį, minėta suma kurį laiką tenkino dukterų poreikius, materialiai paremdavo jos tėvai, tačiau šiuo metu pasikeitus ekonominei situacijai ir dukterims paaugus, minimali išlaikymo suma, priteista iš atsakovo yra maža. Ieškovės teigimu, pakilus kainoms, jos gaunamo maždaug 1000 Lt atlyginimo neužtenka, atsakovas nesirūpina dukromis, yra didelis išlaikymo įsiskolinimas (18240 Lt). Nurodė, jog šalių dukros gauna nemokamą maitinimą mokykloje, R. reikalingi akiniai, rėmelius pirko prieš tris metus, tačiau kas aštuoni mėnesiai reikėjo keisti stiklus, mergaitės atsisako pramogų, ekskursijų su klase, nes tam nelieka pinigų. Ieškovė teigė, jog prieš kelis metus ėmė paskolą ir pirko butą, paskolą padėjo išmokėti tėvai, sūnus auga pas jos mamą, nes jau nepajėgtų išlaikyti. Nurodė, kad maistui kas mėnesį išleidžia apie 700 Lt, vaikams reikia ir vaistų, vitaminų, higienos priemonių, rūbai ir batai perkami pigūs, odinių batų vaikams neįperka. Dėl lėšų stokos nukenčia vaikų ugdymas. Ieškovės žiniomis, atsakovas paskutiniu metu dirba legaliai (duomenys neskelbtini) ir gerai uždirba, jo turtinė padėtis yra pagerėjusi, nes turi žymiai didesnes pajamas. Todėl ieškovė teigė, kad atsakovas gali teikti savo vaikams prašomo dydžio išlaikymą.

Žemesnės instancijos teismas

Telšių rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino ir padidino iš atsakovo S. K. Telšių rajono apylinkės teismo 1999 m. liepos 28 d. nutarimu priteisto išlaikymo dukroms R. K., a/k (duomenys neskelbtini) ir S. K., a/k (duomenys neskelbtini) dydį – priteisė iš atsakovo S. K. išlaikymą dukterims R. K. ir S. K. po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. rugpjūčio 26 d. iki R. ir S. pilnametystės. Teismas paskyrė ieškovę V. K. tvarkyti dukterų R. K. ir S. K. išlaikymui priteistas lėšas. Nurodė priteistą išlaikymą indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tuo pačiu teismas iš atsakovo S. K. priteisė 1074,40 Lt bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą. Teismas konstatavo, kad ieškovė V. K. pagal galimybes stengiasi sudaryti normalias vystymosi sąlygas dukterims, o atsakovas nepakankamai prisideda prie dukterų išlaikymo. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad 1999 m. liepos 28 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutarimu civilinėje byloje Nr. 2-1035/1999 m. priteistas išlaikymo dydis nėra pakankamas paauglių dukterų išlaikymui. Spręsdamas priteistino išlaikymo dydžio klausimą, prioritetiškai gindamas vaikų interesus, teismas įvertino tai, kad ieškovė stengiasi sudaryti dukterims kuo geresnes sąlygas, kai tuo tarpu atsakovas visų pirma rūpinasi savo interesais, nuo 1999 m. išlaikymo įsiskolinimas dukterims išaugo daugiau kaip iki 20000 Lt, tačiau jis neprieštaravo teismo įsakymu priteistam 400 Lt išlaikymo dydžiui jo sūnui Ž., kuriam taip pat tinkamai neteikia išlaikymo. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas, gaudamas pajamas darbovietėse, dirbdamas (duomenys neskelbtini) nesirūpino dukterų išlaikymu, ir dabar sutinka mokėti tik po 200 Lt kas mėnesį paauglėms dukterims, tačiau atsižvelgiant į brangstantį pragyvenimo lygį, ši suma yra aiškiai per maža. Nurodė, jog atsakovo vardu įregistruoti du automobiliai, kurie gali būti panaudoti racionaliai, gaunant pajamas. Įvertinęs tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, atsižvelgęs į tai, kad šalių dukterys R. ir S. išaugo ir padidėjo jų poreikiai, o taip pat į tai, kad atsakovas nepakankamai iki šiol rūpinosi dukterų išlaikymu, visų pirma tenkindamas savo interesus, į tai, kad jis gauna didesnį darbo užmokestį nei ieškovė, teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą dukteriai R. K. ir S. K. periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2008 m. rugpjūčio 26 d. iki R. ir S. pilnametystės. Patenkinęs ieškinį teismas priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas S. K. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą, sumažinant išlaikymo dydį dukroms R. K., a/k (duomenys neskelbtini) ir S. K., a/k (duomenys neskelbtini) iki 200 Lt kiekvienai periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiuo metu iš esmės yra pasikeitusi atsakovo turtinė padėtis, nes 2008 m. gruodžio 17 d. atsakovas yra atleistas iš (duomenys neskelbtini) ir dabar yra bedarbis, registruotas darbo biržoje. Todėl, atsakovo manymu, būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovė dirba, gauna stabilų atlyginimą, o atsakovas yra likęs be pajamų šaltinio. Nurodoma, kad atsakovas pagal išgales teikė savo dukroms išlaikymą, tačiau, neturint nuolatinio darbo, susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kurį atsakovas taip pat pagal galimybes dengė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš atsakovo sūnui Ž. K. yra priteistas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad sūnus yra stipriai pasiligojęs ir jam reikalingas nuolatinis gydymas. Be to, teismas konstatavo, kad atsakovo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės, tačiau viena iš jų yra senai parduota, tik pirkėjas jos nepersiregistravo savo vardu, o kita yra sugedusi, jai suremontuoti atsakovas lėšų neturi. Atsakovas nuosavo būsto neturi, jį nuomoja, todėl dukroms išgalėtų teikti tik po 200 Lt išlaikymo kiekvienai.

Atsiliepimas

Ieškovė V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo S. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti iš atsakovo valstybės naudai apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais.

1. Teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą sprendimą, tiksliai laikėsi įstatymo nurodymų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisminės praktikos rekomendacijų. Pirmosios instancijos teismas nuodugniai ištyrė ieškovės šeimos pajamas, išlaidas, būtinus ir realius vaikų poreikius, kurie šiuo metu yra visiškai varžomi ne tik dėl krizės metu brangstančio pragyvenimo, bet ir dėl to, kad apeliantas vaikams yra skolingas apie 20000 Lt išlaikymo sumą. Teismas pripažino aplinkybes, kad esminiai pabrango pragyvenimas, paaugus vaikams, padidėjo jų poreikiai, kuriems patenkinti reikalingos papildomos lėšos, kad atsakovas ir ieškovė turi galimybes skirti vaikų išlaikymui po 800 Lt per mėnesį kiekvienam, todėl priteisė ir tinkamai motyvavo protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančią sumą.

2. Aplinkybės, kuriomis apeliantas grindžia savo negalėjimą mokėti priteistą 400 Lt išlaikymą, nėra pagrįstos ir teisiškai reikšmingos šiai bylai (didelės skolos, 400 Lt išlaikymo priteisimas kartu gyvenančiam Ž. K., išėjimas iš darbo savo noru), nes dėl jų, gal ir padariusių sudėtinga apelianto turtinę padėtį, atsiradimo yra atsakingas pats apeliantas. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai rodo tik apelianto siekį savo problemas išspręsti vaikų interesų sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ieškovė ieškinį grindė ta aplinkybe, kad atsakovo mokamas išlaikymas po 125 Lt kas mėnesį vaikams, nebeatitinka vaikų išaugusių poreikių ir interesų. Apylinkės teismas tinkamai įvertino ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, kad vaikams augant, jų mokslui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, sveikatos priežiūrai ir kitiems būtiniems poreikiams, reikalingos didesnės papildomos lėšos.

Iš bylos dokumentų matyti, kad iš atsakovo po 1 MGL kas mėnesį vaikams išlaikyti yra priteista Telšių rajono apylinkės teismo 1999 m. liepos 28 d. nutarimu (b.l. 12). Pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, iki 400 Lt padidino iš atsakovo priteistą sumą vaikams išlaikyti (CK 3.201 str. 1 d.). Nėra pagrindo pripažinti, kad nustatydamas šalių turtinę padėtį ir vaikų poreikius teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 str.).

Ieškovė V. K., prašydama padidinti dukroms R. K. ir S. K. priteisto išlaikymo dydį iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodė tokias svarbias aplinkybes, kurios, jos nuomone, patvirtina atsiradusias papildomas vaikų priežiūros išlaidas – mergaitės mokosi mokykloje, vienai mergaičių reikalingi akiniai, kurių stiklus būtina keisti kas aštuoni mėnėsiai, padidėjo išlaidos maistui, aprangai, higienos prekėms, komunalinėms paslaugoms, vaikų ugdymui, laisvalaikiui ir poilsiui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, tenkino ieškinį ir padidino atsakovo dukroms R. K. ir S. K. tenkantį išlaikymą iki 400 Lt kiekvienai kas mėnesį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio mėn. 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L.; bylos Nr. 3K-3-303/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes. Bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai. Šioje byloje atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo išlaikymo priteisimo momento praėjo jau devyneri metai, Lietuvoje pasikeitė vartojimo kainų lygis dėl infliacijos įtakos, dėl ko pragyvenimas pabrango, mergaitės paaugo, pradėjo lankyti mokyklą ir dėl to jų poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms reikmėms. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad išaugo vaikų išlaikymo išlaidos ir dėl to atsirado pildomos vaikų priežiūros išlaidos. Dėl šių priežasčių pripažintina, kad yra teisinis pagrindas padidinti atsakovo privalomą teikti išlaikymą dukroms, ką pagrįstai pripažino savo sprendime ir pirmosios instancijos teismas. Atsakovo argumentai, jog teismas, padidindamas išlaikymo dydį, turėjo įvertinti aplinkybes ar po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė šalių turtinė padėtis, tačiau tai nebuvo įrodyta, yra atmestini. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis buvo nustatyta, jog atsirado papildomos išlaidos vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovas yra darbingas, geros sveikatos, gali susirasti geriau apmokamą darbą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad jo turtinė padėtis leidžia teikti vaikams didesnį išlaikymą. Be to, pats atsakovas, nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, pripažino, jog nėra registruotas darbo biržoje. Atsakovo gerai apmokamo darbo neturėjimas objektyviai nemaža dalimi priklauso tik nuo paties atsakovo, nes jis nurodo, jog negali dirbti bet kokio, mažai apmokamo, darbo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jo turtinė padėtis yra objektyviai sunki. Pagal susiformavusią teismų praktiką minimalus išlaikymo dydis vienam vaikui per mėnesį sudaro vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu siekia 800 Lt, todėl mažesnė suma nei ½ dalis minėto dydžio gali būti priteisiama iš skyrium gyvenančio vaiko tėvo (motinos) tik išimtiniais atvejais, esant ypatingoms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti nustatytą išlaikymo dydį jo dukroms, nes tokiu būdu būtų pažeistos jų teisės gauti bent minimalų būtinų poreikių patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka ne tik pareiga teikti likusią išlaikymo dalį vaikams, tačiau ir rūpintis kasdieniniais vaikų poreikiais bei priežiūra, ieškovės padėtis, tiek turtiniu, tiek neturtiniu atžvilgiu negali būti pripažinta iš esmės geresnė. Pažymėtina, kad nustačius atsakovui nepilnamečių vaikų išlaikymui mažesnę nei 400 Lt sumą kiekvienam vaikui, būtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė nepilnamečių vaikų išlaikymo našta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė teisingą išvadą, kad atsakovas gali teikti po 400 Lt dydžio išlaikymą mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis abiems savo nepilnamečiams vaikams.

Tai, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto Lietuvoje (b.l. 50), neturi teisinės reikšmės atsakovo pareigai išlaikyti savo dukras ir nesudaro teisinio pagrindo mažinti išlaikymo dydį vaikams, nes būtina užtikrinti vaikų būtinuosius poreikius.

Be to, iš bylos duomenų matyti, kad be R. K. ir S. K. , atsakovas turi dar nepilnametį sūnų Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurio išlaikymui Telšių rajono apylinkės teismo 2008-04-25 įsakymu iš atsakovo yra priteista 400 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį (b.l. 35). Todėl apelianto prašymu sumažinus R. K. ir S. K. iš atsakovo priteisiamą išlaikymą iki 200 Lt, iš esmės sumažėtų atsakovo teikiamas išlaikymas kitiems savo vaikams pagal įrodytus jų poreikius, ir taip būtų pažeistas vaikų lygiateisiškumo principas (CK 3.198 str.).

Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl išlaikymo dydžio taip pat neteikia pagrindo pripažinti, kad nustatant vaikams šiuo metu reikalingo išlaikymo dydį nukrypta nuo proporcingumo principo, todėl kolegija konstatuoja, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo padidinimas yra proporcingas nepilnamečių vaikų būtiniems poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir konstatuoja, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegijos pirmininkė Danutė BurbulienėTeisėjai Jolanta BadaugienėPetras Rimantas BrazysKopija tikraTeisėjaD. Burbulienė