Alytaus apylinkės teismo nutartis

Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro atstovei A. T.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro teikimą dėl M. R. taikytų priverčiamųjų medicinos priemonių ambulatorinio gydymo ir stebėjimo pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose gautas 2023 m. balandžio 25 d. VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro komisijos patikslintas priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo aktas dėl M. R. taikomo priverstinio ambulatorinio gydymo bei stebėjimo pratęsimo. Akte nurodoma, kad M. R. per 6 mėnesius nebuvo gydyta psichiatrinėje ligoninėje. Psichinis stovis nepakito. Dėl turimos psichinės ligos remisijos pasiekiamos tik dalinės, liga įgavo nepertraukiamą eigą, todėl išlieka įtari nepasitikinti. Psichikos sveikatos centruose nesilankosi reguliariai, telefonu ieškoma neatsako. Išrašomi vaistai: Olanzapini 0,01; Trihehyphenidylum 2 mg; Lorazepami 2,5mg, tačiau užtikrinti reguliarų vaistų vartojimą nėra galimybės. Nežiūrint taikomo gydymo ligos eiga yra progresuojanti, defektas išlieka visose psichinėse veiklos sferose. Pavykus, pacientę pasiekti telefonu, iškviečiama psichologo ir psichiatro konsultacijai. Atvykus, grubiai bendrauja su personalu, kalba neadekvačiai, paaukštintu tonu, agresyviai.

2. Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro atstovė teismo posėdyje patvirtino priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo akto dėl M. R. priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo tęsimo išvadas. Paaiškino, kad M. R. psichinė būklė negerėja, jos pavojingumas neišnyko.

3. Asmuo, kuriam prašoma pratęsti priverstinį ambulatorinį gydymą, M. R. teismo posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, kad ją atstovauja gynėjas ir teikimas paduotas remiantis ne asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicininės priemonės, padėtį bloginančiais pagrindais, teikimas išnagrinėtas šiam asmeniui nedalyvaujant (BPK 405 straipsnio 4 dalis).

4. Asmens, kuriam prašoma pratęsti priverstinį ambulatorinį gydymą, gynėjas advokatas palaikė teikimą pratęsti gydymą, nes M. R. būklė negerėja.

5. Prokurorė prašė tenkinti teikimą, kadangi M. R. būtinas gydymas, pagrindas taikyti priverstinį ambulatorinį gydymą ir stebėjimą neišnyko.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalyje, numatyta, kad teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų panaikinimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

7. Bylos duomenimis nustatyta, jog Prienų rajono apylinkės teismo (nuo 2018 m. sausio 1 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai) 2006 m. liepos 27 d. nutartimi M. R., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamojo medicininio poveikio priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi M. R. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, o Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi priverstinis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis 2009 m. spalio 15 d. vėl buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi M. R. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

8. Priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis M. R. 2011 m. gruodžio 5 d., 2012 m. liepos 5 d., 2012 m. gruodžio 12 d., 2013 m. birželio 12 d., 2013 m. gruodžio 9 d., 2014 m. gegužės 13 d., 2014 m. gruodžio 11 d., 2015 m. birželio 11 d., 2015 m. gruodžio 11 d., 2016 m. liepos 12 d., 2017 m. sausio 9 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. gruodžio 22 d., 2018 m. birželio 18 d., 2018 m. gruodžio 19 d., 2019 m. birželio 5 d.,2019 m. lapkričio 25 d., 2020 m. gegužės 21 d., 2020 m. lapkričio 25 d., 2021 m. gegužės 18 d., 2021 m. lapkričio 16 d., 2022 m. gegužės 13 d., 2022 m. lapkričio 10 d. teismo nutartimis buvo pratęstas. VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centras, kreipdamasis į teismą, siūlo M. R. priverstinio ambulatorinio gydymo bei stebėjimo nenutraukti.

9. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas, išnagrinėjęs priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, priima vieną iš šių nutarčių: pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti (BPK 405 straipsnio 3 dalis).

10. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad asmenys, sergantys psichikos ligomis, yra itin pažeidžiami, taigi bet koks jų teisių apribojimas turi būti griežtai tikrinamas, ir tik labai svarios priežastys (motyvai) gali pateisinti tokį apribojimą (Mifobova v. Russia). Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punktą laisvė gali būti apribota, atimta tik įvykdžius tris minimalias sąlygas: turi būti patikimai įrodyta, kad asmuo yra psichiškai nesveikas; psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kad dėl to būtų būtinas priverstinis gydymas; besitęsiančio laisvės atėmimo pagrįstumas priklauso nuo to, ar toks psichikos sutrikimas asmeniui išlieka ir toliau (Liuiza v. Lithuania, no. 13472/06, judgmentof 31 July 2012). Dėl antrosios nurodytos sąlygos pažymėtina, kad psichiškai nesveiko asmens laisvės atėmimas gali būti būtinas ne tik tuo atveju, kai jam reikia gydymo, vaistų ar kitos klinikinės priežiūros siekiant jį išgydyti arba pagerinti jo būklę, bet ir tuo atveju, kai asmeniui reikia kontrolės bei priežiūros siekiant neleisti jam, pavyzdžiui, padaryti žalos sau ar kitiems.

11. Priverčiamųjų medicinos priemonių tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą klausimą, teismas turi įvertinti du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą ir nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, vadovaujamasi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

12. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

13. Iš teismui pateikto VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro 2023 m. balandžio 25 d. komisijos priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo akto matyti, jog M. R. per 6 mėnesius nebuvo gydyta psichiatrinėje ligoninėje. Psichinis stovis nepakito. Dėl turimos psichinės ligos remisijos pasiekiamos tik dalinės, liga įgavo nepertraukiamą eigą, todėl išlieka įtari, nepasitikinti. Psichikos sveikatos centruose nesilankosi reguliariai, telefonu ieškoma neatsako. Išrašomi vaistai: Olanzapini 0,01; Trihehyphenidylum 2 mg; Lorazepami 2,5mg, tačiau užtikrinti reguliarų vaistų vartojimą nėra galimybės. Nežiūrint taikomo gydymo ligos eiga yra progresuojanti, defektas išlieka visose psichinėse veiklos sferose. Pavykus, pacientę pasiekti telefonu, iškviečiama psichologo ir psichiatro konsultacijai. Atvykus, grubiai bendrauja su personalu, kalba neadekvačiai, paaukštintu tonu, agresyviai.

14. VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro 2023 m. balandžio 20 d. psichologinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pacientė stebėta ir vertinta priverstinio ambulatorinio gydymosi laikotarpiu. Į psichologo konsultacijas atvyksta tik vadovaudamasi gydytojo psichiatro rekomendacijomis. Gynybiškumas visų psichinės sveikatos specialistų intervencijoms išlieka aukštas. Darbinio kontakto su paciente produktyvumas labai menkas. Kalba tik jai aktualiomis temomis, detalizuoja rigidiškai tose temose. Interviu metu jai neaktualių temų vengia, kalba abstrakčiai, stengiasi akcentuoti savo stipriąsias puses, apimdama platų socialinį lauką (buvusi profesija, darbinė veikla, dukros išsilavinimas, lankymasis koncertuose ir kt.). Nepasitiki aplinka, specialistais, yra įtari, pikta. Į konkrečius tyrimo / interviu klausimus atsakyti vengia. Pateikia savus klausimus, išvedžiojimus. Mąstymas klampus, negatyvus, priešiškas. Asociacijos kyla staiga, jos nutolusios nuo realaus pagrindo, dažniausiai turi neigiamų sąsajų. Stebimi suvokimo pakitimai, pasireiškiantys per poveikio kliedėjimo idėjas. Emocijos paviršutiniškos, labilios. Įsitempusi, nerimastinga, dirgli, būdingas ūmumas, emocijų aštrumas, greita nuotaikų kaita. Vyrauja impulsų kontrolės stoka. Pažemintas stresorių tolerancijos slenkstis. Sutrikusi bendra psichosocialinė adaptacija. Kognityvinis funkcionavimas nepakankamas, stebimas ženklesnis regresas vertinant dinamikoje. Kritikos būklei nėra. Pati išsako tik atminties spragas, susijusias su mechanine ir trumpalaike atmintimi (objektyviai tai yra taip pat fiksuojama). Stebimi sunkumai atgaminant informaciją iš praeities, sudėliojant įvykius chronologine seka. Dėmesys produktyviai nėra sužadinamas, dėmesys blaškus, yra sunkumai sistemingai išlaikyti, paskirstyti ir perkelti dėmesį. Defektas apima visas kognityvines funkcijas. Bendruoju vertinimu visose psichinės veiklos sferose (mąstymo, atminties, dėmesio, asmenybės, valios, emocijų, socializacijos, adaptacijos, interesų, kasdieninės veiklos, savarankiškumo bei kt.) išlieka ryškus defektas.

15. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad po paskirto ambulatorinio gydymo ir stebėjimo M. R. psichikos būklė nepasikeitė, jai ir toliau reikalingas gydymas, kadangi vaistus vartoja savo nuožiūra, psichinis stovis nepakito, dėl turimos psichinės ligos remisijos pasiekiamos tik dalinės, liga įgavo nepertraukiamą eigą, išlieka nekritiška savo ligos bei nusikalstamos veikos atžvilgiu, jos elgesys sunkiai prognozuojamas. Ambulatorinis gydymas ir stebėjimas turi įtakos jos psichinei sveikatos būklei. Teismo manymu, pagal medicininius duomenis, ligos eigą, psichologinę išvadą, psichologinio tyrimo išvadą, priverčiamoji medicinos priemonė M. R. yra veiksminga ir reikalinga, nes ji mažina pastarosios socialinį pavojingumą.

16. Įvertinus aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, nenustatyta pagrindų nutraukti taikytą priverčiamąją medicininę priemonę ar ją keisti kita, M. R. pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, o jos sveikatos būklė lyginant su buvusia 2022 m. lapkričio 10 d. nėra pasikeitusi ar pagerėjusi, kaip nurodyta psichologinio tyrimo išvadoje, M. R. savo ligos atžvilgiu išlieka visiškai nekritiška, ligos ir gydymo atžvilgiu ji yra ypatingai gynybiška, todėl tikslinga pratęsti M. R. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį gydymą ir stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – VšĮ Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro Prienų rajono psichikos sveikatos centre.

17. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 405 straipsnio 1 dalies nuostata taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253, 405 straipsniais,

nutaria:

viešosios įstaigos Prienų rajono Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro teikimą tenkinti.

Pratęsti M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) priverčiamojo medicininio poveikio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro sąlygomis VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Prienų rajono psichikos sveikatos centre taikymą.

Išsiųsti VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centrui įsiteisėjusios nutarties nuorašą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.