- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-12
- Bylos Nr.
- eI-3329-422/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00988-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- Daugiabučio namo savininkų bendrijos „duomenys neskelbtini, Kaunas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Daugiabučio namo savininkų bendrijos „I-oji gera bendrija“
- Kategorijos
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimanto Giedraičio ir Dainos Kukalienės,
dalyvaujant pareiškėjos Daugiabučio namo savininkų bendrijos „duomenys neskelbtini, Kaunas“ atstovams advokatui T. Z. ir J. A.,
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui R. S.,
trečiojo suinteresuoto asmens Daugiabučio namo savininkų bendrijos „I-oji gera bendrija“ atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Daugiabučio namo savininkų bendrijos „duomenys neskelbtini, Kaunas“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Daugiabučio namo savininkų bendrijai „I-oji gera bendrija“ dėl įsakymo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja Daugiabučio namo savininkų bendrija „duomenys neskelbtini, Kaunas“ ( toliau – ir DNSB „duomenys neskelbtini, Kaunas“, Bendrija, DNSB) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 29 d. įsakymą Nr. A-537 „Dėl žemės sklypo prie pastato duomenys neskelbtini, Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ ( toliau – ir Įsakymas, Skundžiamas įsakymas).
Pareiškėja skunde ir jos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jo 2016 m. gegužės mėn. 4 dieną DNSB „I-oji gera bendrija“ atstovas - pirmininkas A. K. įspėjo DNSB „duomenys neskelbtini, Kaunas“ narius ir namo gyventojus, kad jie nesinaudotų prie rytinėje dalyje esančia asfaltuota automobilių stovėjimo aikštele, nes ji patenka į DNSB „I-oji gera bendrija“ Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu suformuotą žemės sklypą, išimtinai skirtą daugiabučio duomenys neskelbtini, Kaunas namo eksploatacijai.
Pareiškėjos ir jos atstovų nuomone, 2016 m. vasario 29 d. įsakymas Nr. A-537, kuriuo patvirtintas apie 5658 kv. m žemės sklypo prie pastato duomenys neskelbtini, Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas) yra neteisėtas ir nepagrįstas, parengtas pažeidus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2, 52, 55, 36 punktuose bei kituose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus ir procedūras, Bendrijos narių ir daugiabučio namo, esančio duomenys neskelbtini, Kaune, gyventojų teises ir teisėtus interesus, todėl turi būti panaikintas.
Tvirtino, jog Bendrija ir jos nariai, būdami į Įsakymu suformuoto ginčo žemės sklypo dalį patenkančių automobilių stovėjimo aikštelių bei kitos išimtinai bendrijos narių „duomenys neskelbtini, Kaunas“ gyventojų prižiūrimos teritorijos faktiniai naudotojai, niekada nebuvo informuoti apie pradedamą rengti, vėliau derinamą Projektą bei galimybes su juo susipažinti, teikti pasiūlymus, prieštarauti jo sprendiniams bei pasinaudoti kitomis jai suteikiamomis teisėmis, pažeidžiant Taisyklių 55 punkte įtvirtintus reikalavimus, todėl Bendrijos atstovams buvo užkirstas kelias ginti savo teises jo derinimo, tikrinimo, tvirtinimo procedūrose, pažeidžiant jos interesus.
Pažymėjo, jog ginčijamu projektu Daugiabučio namo savininkų bendrijai „I-oji gera bendrija“ buvo priskirtas žymiai didesnis nei jų faktiškai naudotas sklypo plotas, į kurį patenka pareiškėjai priklausanti ir faktiškai naudojama teritorija bei joje esantys statiniai - aikštelės, dėl to Bendrijos naudojamo sklypo plotas sumažėjo DNSB „I-oji gera bendrija“ naudojamo žemės sklypo padidėjimo sąskaita. Pareiškėjos atstovų tvirtinimu, šias aplinkybes patvirtina iš Kauno miesto savivaldybės archyvo 2015-05-16 gautas gyvenamojo namo duomenys neskelbtini, Kaune, Raudonųjų linijų planas, iš kurio aiškiai matyti, kad minėta teritorija buvo priskirta Bendrijos „duomenys neskelbtini, Kaunas“ eksploatacijai ir naudojimui. Toks teritorijų planavimas prieštarauja vienam iš esminių teritorijų planavimo tikslų- suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų, įtvirtintam Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnyje.
Nurodė, jog Taisyklių 2 punkte imperatyviai nurodyta, kad Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų - teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Pažymėjo, jog ginčijama teritorijos dalimi (aikštelėmis) išimtinai naudojasi Bendrijos nariai ir namo gyventojai, šioje teritorijoje ir taip trūksta stovėjimų aikštelių. Projekto sprendiniais pažeidžiamos Bendrijos ir jos narių teisės, faktiškai juos paliekant be automobilių stovėjimo aikštelių, nepaliekant netgi vietos įvažiavus į teritoriją galimybės apsisukimui, pažeidžiant STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“, STR 2.06.01:1999 bei STR 2.03.01.2001 reikalavimus. Be to, pažeidžiant Taisykles, Projektas parengtas ant senos topografinės medžiagos, neatspindint realios faktinės formuojamos teritorijos situacijos, nepažymint objektų, statinių išdėstymo formuojame žemės sklype. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundą ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog apie pradedamą rengti Projektą turi būti informuojami savininkai tų statinių, prie kurių žemės sklypas formuojamas. Nagrinėjamu atveju projektas buvo rengiamas ir sklypas formuojamas prie Nekilnojamojo turto registre registruoto daugiabučio namo 1A5B, unikalus Nr. 1997-3012-7018, esančio duomenys neskelbtini, Kaune, o ne prie daugiabučio pastato, esančio duomenys neskelbtini, Kaune, todėl nebuvo jokio pagrindo informuoti pastarojo pastato savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininką ar kitą atstovą Taisyklių 55 punkte numatytu pagrindu.
Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad į formuojamą sklypą pateko DNSB „duomenys neskelbtini, Kaunas“ nariams priklausantis turtas, kad ginčo aikštelė yra ar buvo priskirta pareiškėjo daugiabučiam namui duomenys neskelbtini, Kaune, dėl ko, anot pareiškėjo, turėjo būti informuoti šio namo gyventojai. Pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro viešus duomenis adresu duomenys neskelbtini yra registruotas tik pastatas-gyvenamas namas, o jokių šio pastato priklausinių ( aikštelės) registruota nėra. Atitinkamai nesant jos registracijos Nekilnojamojo turto registre, nėra registruotos ir daiktinės teisės į ją.
Pažymėjo, jog apie žemės sklypo duomenys neskelbtini, Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektą informacija buvo paskelbta 2015-01-29 Kauno miesto savivaldybės internetinėje svetainėje www.kaunas.lt. Buvo nurodytas planavimo tikslas bei galimybė su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu gretimų sklypų savininkams ir naudotojams ar suinteresuotiems asmenims susipažinti ir pateikti raštu pastabas bei pasiūlymus, nurodant susipažinimo laiką, trukmę bei vietą. Nurodė, jog visuomenės informavimo tvarka, paviešinant informaciją apie projektą, yra reglamentuota Taisyklių 54 punkte, kuris numato, kad „informacija apie pradedamų rengti Projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt)“, tačiau po Taisyklių pasikeitimo (2014-01-02 nauja redakcija) LR žemės ūkio ministerija informavo visas savivaldybes, kad priėmus Lietuvos Respublikos Seimui 2013-06-27 Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymą, jo nuostatos tiesiogiai turėjo įtakos Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (toliau - ŽPDRIS) funkcionalumui, kuriam tinkamai veikti būtina buvo priimti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. Dėl šios priežasties, kaip nurodyta LR žemės ūkio ministerijos 2014-01-20 rašte Nr. 2D-282(12.149), ŽPDRIS 2014 metais dar nebuvo įdiegta. Šiame rašte LR žemės ūkio ministerija nurodė, kad siekdami užtikrinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo viešumą, visą informaciją, susijusią su pradedamais rengti, parengtais ir patvirtintais projektais, kurią pagal naujos redakcijos taisyklių nuostatas numatyta skelbti ŽPDRIS interneto svetainėje, kol bus įdiegta ŽPDRIS, skelbti organizatoriaus interneto svetainėje. Pagal Taisyklių 12 punktą miestų ir miestelių teritorijose organizatoriumi yra savivaldybės administracijos direktorius. ŽPDRIS sistema buvo įdiegta tik nuo 2015 m. sausio mėn., todėl tik nuo šio momento pradėtų rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų visos procedūros atliekamos automatizuotai per ŽPDRIS.
Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad žemės sklypo prie pastato duomenys neskelbtini, Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas pradėtas rengti 2014 m. (prašymas pateiktas 2014-04-24, projekto rengimo reikalavimai išduoti 2014-05-23), kol dar nebuvo įdiegta ŽPDRIS sistema, todėl visa informacija apie šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei apie jo patvirtinimą buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje. Atsakovo nuomone, Projekto rengimo organizatorius atliko visuomenės informavimo veiksmus nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad nebuvo laikytasi būtinų procedūrų, reglamentuotų teisės aktuose.
Atsakovas tvirtino, kad sklypas buvo formuojamas, įvertinus tai, kad jis turi būti racionalių, taisyklingų ribų, atsižvelgiant į pastato, prie kurio formuojamas sklypas, specifiškumą, be to, priešingai, nei teigiama skunde, formuojamo sklypo ribos taip pat buvo derinamos ir su statinių išdėstymu, t.y. formuojamo sklypo vakarinė riba buvo derinama su įvažiavimo į kiemus riba. Formuojant ginčo sklypą, buvo vadovautasi ne tik teisės aktais (Žemės įstatymo 40 straipsnio, Taisyklių nuostatomis), tačiau įvertintas sklypo dydis, būtinas pastato eksploatacijai bei gretimai esančių daugiabučių interesai.
Atsakovo atstovė pažymėjo, jog žemės sklypas formuojamas pagal Taisykles ir jose nustatytą tvarką bei sklypų formavimo principus, kurie reglamentuoti Taisyklių III skyriuje, tačiau nei vienoje iš Taisyklių normų nėra numatytas reikalavimas formuoti žemės sklypus pagal Raudonųjų linijų planus. Šio pobūdžio planas gali būti laikomas teritorijų planavimo dokumentu tik tuo atveju, jei jis nustatyta tvarka buvo patvirtintas iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos bei įregistruotas valstybiniame teritorijų planavimo dokumentų registre (LR Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 “Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams”, 1 p.). Duomenų, kad pareiškėjo minimas Raudonųjų linijų planas buvo patvirtintas ir registruotas nustatyta tvarka, byloje nėra pateikta, todėl nesutiko, kad skundžiamo projekto sprendiniai prieštarauja Taisyklių 2 punktui, kaip teigė pareiškėjas. Be to, ginčo sklypų ribos iki Projekto patvirtinimo nebuvo nustatytos, aiškios bei suformuotos. Raudonųjų linijų plane nubrėžtos linijos taip pat nėra tikslios bei koordinuotos, pareiškėjas nenurodė, kuo konkrečiai buvo pažeistas Taisyklių 2 punktas ir kuriam iš išvardintų teisės aktų prieštarauja ginčijamas projektas.
Atsakovo nuomone, skunde pateikiami argumentai dėl reikalavimų, keliamų gatvėms, yra apskritai netaikytini nagrinėjamu atveju, kadangi skundžiamu projektu buvo formuojamas sklypas prie daugiabučio pastato, o ne sprendžiami gatvių planavimo, įrengimo ir pan. klausimai. Prašė skundą kaip nepagrįstą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutiko, remdamasi iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovas.
Skundas tenkinamas.
Administracinėje byloje keliamas ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. A-537 teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo patvirtintas apie 5658 kv.m. žemės sklypo prie pastato duomenys neskelbtini, Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas ( 1p.), taip pat minėtu Įsakymu Nacionalinei žemės tarnybai pasiūlyta nustatyti kelio servitutą pagal patvirtintą sklypo planą ( 2p.).
Byloje nėra ginčo, jog minėtas Projektas parengtas pareiškėjai gretimo daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos DNSB „I-oji gera bendrija“ iniciatyva. Projekto tikslas – suformuoti žemės sklypą prie pastato ( 1A5b) duomenys neskelbtini, Kaune, statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. Projektas pradėtas rengti 2014 m. Prašymas pateiktas 2014-04-24, projekto rengimo reikalavimai išduoti 2014-05-23.
Vienu iš esminių skundo argumentų yra nurodomi procedūrinio pobūdžio pažeidimai, teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjams nepranešant apie pradedamą rengti, vėliau derinamą Projektą bei galimybes su juo susipažinti, teikti pasiūlymus, prieštarauti jo sprendiniams bei pasinaudoti kitomis jai teisės aktų suteikiamomis teisėmis, t.y. užkertant kelią dalyvauti Projekto rengimo procedūrose, pažeidžiant jos, kaip suinteresuotos visuomenės, teises ir teisėtus interesus. Taigi yra keliamas klausimas, ar Projekto organizatorius (atsakovas) įvykdė teisės aktuose nustatytus reikalavimus, užtikrinančius visuomenės dalyvavimą planavimo procese.
Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (ginčui aktuali redakcija). Taisyklių V skyriuje yra įtvirtinta tvarka, numatanti visuomenės informavimą ir dalyvavimą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procese. Pagal Taisyklių 54 punkto nuostatas informacija apie pradedamą rengti Projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Parengtas Projektas teikiamas visuomenei susipažinti. Informacija apie parengtą Projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Susipažinimui su parengto Projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl Projekto sprendinių teikia raštu arba ŽPDRIS priemonėmis. Organizatorius ne per ŽPDRIS pateiktus pasiūlymus ir pritarimus ne vėliau kaip kitą darbo dieną įkelia į ŽPDRIS (Taisyklių 58 p.). Organizatorius susipažinimo su parengtu Projektu laikotarpiu gautus pasiūlymus išnagrinėja ir ŽPDRIS priemonėmis ar kitu pareiškėjo pasiūlyme nurodytu būdu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims per 5 darbo dienas po supažindinimo laikotarpio pabaigos. Organizatorius, nustatęs, kad pasiūlymai pagrįsti, paveda Projekto rengėjui ištaisyti Projektą pagal gautus pasiūlymus (Taisyklių 59 p.). Asmenys gautą organizatoriaus atsisakymą priimti pasiūlymus per 10 darbo dienų nuo atsisakymo gavimo dienos gali skųsti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą (Taisyklių 60 p.). Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už priežiūrą, per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka (Taisyklių 61 p. ). Pagal Taisyklių 73 punktą, informacija apie Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo arba savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą, kuriuo patvirtintas Projektas (nurodant Projekto pavadinimą, sprendimo datą, numerį), paskelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt).
Konkrečiu atveju byloje nėra ginčo, jog specialaus teisės akto nustatyta tvarka pareiškėjai nebuvo pranešta apie rengiamą Projektą, apie galimybes su juo susipažinti, teikti pasiūlymus Taisyklių nustatyta tvarka. Atsakovas nurodė, jog vadovaujantis Žemės ūkio ministerijos 2014 m. sausio 20 d. rašto Nr. 2S-282 (12.149) nurodymais, informacija apie patvirtintą žemės sklypo prie pastato duomenys neskelbtini, Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektą bei skundžiamas įsakymas buvo patalpintas 2016 m. kovo 3 d. Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje (www.kaunas.lt), minėti dokumentai nebuvo paskelbti ŽPDRIS (www.zpdris.lt), nes ši sistema buvo įdiegta tik 2015 metais.
Teismo nuomone, atsakovo nurodyta aplinkybė, kad informacija apie Projektą nebuvo paskelbta teisės aktų nustatyta tvarka dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl vėlesnės sistemos įdiegimo, nepaneigia šio pažeidimo, juolab, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų pranešta apie minėto pobūdžio procedūras, jų informavimą kitokia tvarka nei nustatyta specialiame teisės akte. Pažymėtina, jog Žemės ūkio ministerijos 2014 m. sausio 20 d. rašte Nr. 2S-282 (12.149) planavimo organizatoriui išdėstyti ministerijos nurodymai, jog visa šio pobūdžio informacija, kol bus įdiegta ŽPDRIS sistema, turi būti skelbiama savivaldybių interneto svetainėse, nebuvo žinoma, todėl konkrečiu atveju, esant kliūčių dėl ŽPDRIS veikimo, atsakovas privalėjo pasirinkti tokį informavimo būdą, kurį taikant suinteresuota visuomenė, konkrečiu atveju pareiškėja, būtų tinkamai informuota apie planavimo procedūras, sudarant tinkamas, o formalias sąlygas dalyvavimui jose.
LR Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1dalies 7punkte įtvirtintas teritorijų planavimo tikslas - suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų, 2-oje šio straipsnio dalyje imperatyviai nurodyta, jog nustatant konkrečių teritorijų planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius teritorijų planavimo procese. Minėtas tikslas gali būti realizuotas, laikantis teisės aktais įtvirtintų procedūrų teritorijų planavimo procese.
Pareiškėja skunde ir jo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog Bendrija buvo ginčo teritorijos dalies, į kurią patenka automobilių stovėjimo aikštelės, esančios fasadinėje namo pusėje, taip pat stovas kilimams (skalbiniams džiauti) faktinė naudotoja. Minėta teritorijos dalimi nuo pat daugiabučio namo pastatymo naudojosi namo gyventojai, ji buvo tvarkoma, prižiūrima Bendrijos lėšomis. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas bendrijos narys H. R.. Minėtos aplinkybės grindžiamos 2016-09-20 antstolio R. S. surašytu Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 70/16/71.
Ir nors byloje nėra duomenų apie ginčo teritorijos dalies daiktinių teisių įregistravimą viešame registre, tačiau, teismo nuomone, byloje pakanka duomenų teigti, jog pareiškėja yra suinteresuotas asmuo ginčijamo administracinio akto požiūriu, todėl atsakovas privalėjo prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, ją tinkamai informuoti apie pradėtą teritorijų planavimo procedūrą ir užtikrinti galimybę jose dalyvauti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau to neatliko.
Kadangi vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų viešumui taikomi reikalavimai tikrinamu atveju nebuvo tinkamai įvykdyti, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Įsakymas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.). Tokios nuostatos šios kategorijos bylose laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ( toliau – ir VAT) formuojamoje praktikoje ( žr. pvz. VAT nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1757/2013, nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1106/2014). Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas tenkinamas, ginčijamas įsakymas panaikinamas.
Pareiškėjos pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo spręstinas įsiteisėjus teismo sprendimui rašytinio proceso tvarka, suteikiant galimybę atsakovui pateikti atsiliepimą į minėtą prašymą ( ABTĮ 45 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr.VIII-1029 redakcija), Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi ( Įstatymo įgyvendinimas),
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos Daugiabučio namo savininkų bendrijos „duomenys neskelbtini, Kaunas“ skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 29 d. įsakymą Nr. A-537 „Dėl žemės sklypo prie pastato duomenys neskelbtini, Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.