Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-1197-463/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04195-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 25.8; 55.1.3(S)

2018 m. kovo 27 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. K. skundą atsakovui Valstybiniam studijų fondui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas G. P. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 16–17), prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinio studijų fondo (toliau – ir VSF) 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. R2-327 „Dėl atleidimo nuo lėšų grąžinimo“ ir įpareigoti VSF išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

Skunde paaiškino, kad Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (toliau – ir Akademija) rektoriaus 2014 m. rugpjūčio 29 d. buvo pašalintas iš studentų sąrašų iš valstybės finansuojamos studijų vietos dėl nepažangumo. Nenorėdamas dar labiau komplikuoti situacijos, studijas nusprendė tęsti kitoje aukštojoje mokykloje – Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Nurodo, kad kreipėsi į VSF dėl paskolos studijoms finansuoti, tačiau vietoje atsakymo dėl paramos gavo 2014 m. spalio 16 d. įspėjimą dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą. Kadangi jame nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, o perskaitęs Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą (toliau – ir Įstatymas), kuriame nurodyta, kad praradus valstybės finansuojamą studijų vietą studijas galima tęsti savo lėšomis ir studijų programą užbaigti ir nėra numatytos jokios prievolės ar baudos už praėjusį ar buvusį nepažangumo laikotarpį, pareiškėjas į įspėjimą reagavo kaip į paskatinimą atitaisyti savo klaidas, studijų nenutraukiant, o tęsiant jas toliau, bet tik jau už savo lėšas. Atkreipė dėmesį, kad Akademijos rektoriaus 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymu buvo vėl priimtas į Akademiją, tą pačią studijų programą, ne kartoti kursą, o tęsti, t. y. į 4-ą kursą. Studijų programą baigė su puikiu įvertinimu ir iš karto įstojo į Akademijos magistro studijas valstybės finansuojamą studijų vietą. Pareiškėjo nuomone, studijų baigimas laikytinas aplinkybių pasikeitimu, dėl kurio jis VSF sprendimu turėjo būti atleistas nuo lėšų grąžinimo. Atsižvelgęs į susidariusią situaciją, pareiškėjas kreipėsi į VSF direktorių 2017 m. balandžio 11 d., prašydamas atšaukti 2014 m. spalio 16 d. įspėjimą. Norėdamas gauti oficialų raštą pareiškėjas 2017 m. birželio 10 d. kreipėsi į VSF dar kartą ir 2017 m. birželio 14 d. gavo atsakymą, kad norint gauti oficialų raštą, pareiškėjas taip pat turi kreiptis į VSF su oficialiu raštu ir prašymu. 2017 m. balandžio 11 d. pareiškėjas kreipėsi į VSF su prašymu, į kurį oficiali VSF pozicija buvo pateikta VSDF 2017 m. liepos 19 d. rašte. 2017 m. spalio 23 d. buvo pakartotinai kreiptasi į VSF, kuris priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo neatleido pareiškėjo nuo lėšų grąžinimo. Pareiškėjo teigimu, VSF, priimdamas skundžiamą Sprendimą, ignoruoja faktines aplinkybes, netinkamai, šališkai interpretuoja Įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 1228 redakcija) patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, valstybės vardu vykdo nepagrįstus ir protingumo kriterijams prieštaraujančius sprendimus, vilkina atsakymų į klausimus parengimą ir nepateikia išsamios teisinės informacijos.

Teisme 2018 m. kovo 12 d. gauta Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. kovo 12 d. pažyma Nr. NTP-7-1612 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (b. l. 88), kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina 286,00 Eur už pareiškėjui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal 2018 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 2.1(NTP-2)-17-T-6437-250 (b. l. 53–54).

Teisme 2018 m. kovo 13 d. gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai (b. l.94–95), kuriuose pareiškėjas, be kita ko, papildomai nurodė, kad: Tarnyba atsiliepime nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas buvo pašalintas iš studentų sąrašų, kadangi pareiškėjas buvo pašalintas tik iš valstybės finansuojamos vietos; apie Akademijos rektoriaus 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 281, kuriuo jis neva išbrauktas iš studentų sąrašo, pareiškėjas net nebuvo informuotas; VSF pozicija, kad vėliau pareiškėjo sudarytos sutartys turi būti vertinamos kaip su ankstesne 2011 m. liepos 29 d. sutartimi neturinti nieko bendra, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, yra nelogiška, prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms.

Atsakovas VSF atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 30–33) nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, teigdamas, kad reikalavimas grąžinti lėšas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl privalo būti vykdomas.

Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija (toliau – ir Akademija) sudarė 2011 m. liepos 29 d. studento, studijuojančio valstybės finansuojamoje vietoje, sutartį Nr. VF-235 (toliau – ir Studijų sutartis), kuria pareiškėjas buvo priimtas į Atlikimo meno, violončelės, nuolatinių studijų valstybės finansuojamą studijų vietą. Akademijos rektoriaus 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 281SĮ pareiškėjas, būdamas 3-iame kurse, buvo išbrauktas iš studentų sąrašų dėl nepažangumo, turėdamas 4 akademines skolas. Būtent dėl šios priežasties, pareiškėjui atsirado prievolė grąžinti lėšas už studijas. Laikantis Tvarkos aprašo nustatytos tvarkos, apie pareiškėjo pašalinimą iš aukštosios mokyklos Akademijos 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. DS-689 buvo informuotas VSF, kuris 2014 m. spalio 16 d. įspėjime Nr. SG-292 nurodė pareiškėjui, kad per trejus metus nuo įspėjimo išsiuntimo jis privalo grąžinti 1 129,52 Eur į valstybės biudžetą. Prievolės įvykdymo terminas baigėsi 2017 m. spalio 16 d., tačiau pareiškėjas jos nėra įvykdęs iki šiol, todėl pareiškėjui pagrįstai už laiku neįvykdytą prievolę yra skaičiuojami ir delspinigiai. Pažymėjo, kad nei Įstatymo nuostatos, nei Tvarkos aprašo nuostatos nenumato, kad prievolė grąžinti lėšas išnyksta asmeniui, studijavusiam valstybės finansuojamoje vietoje ir nutraukusiam studijas ar pašalintam iš aukštosios mokyklos, vėliau baigus valstybės nefinansuojamas studijas. Prievolė grąžinti lėšas yra savarankiška, ji kyla iš įstatymo ir konkrečios asmens sudarytos valstybės finansuojamų studijų sutarties. Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir Akademijos sudarytos sutarties 6 punkte įtvirtinta pareiga grąžinti lėšas, baigus teisinius santykius su aukštąja mokykla. Tolesni pareiškėjo veiksmai po jo pašalinimo iš valstybės finansuojamų studijų neturi įtakos prievolės grąžinti lėšas egzistavimui ir nelaikytini aplinkybių pasikeitimu. Aukščiau nurodytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui atsirado prievolė grąžinti lėšas už studijas, nėra pasikeitusios (atitinkami sprendimai nėra nuginčyti) ar išnykusios, pagrindai atleisti pareiškėją nuo lėšų grąžinimo, neegzistuoja, todėl prievolė grąžinti lėšas yra ir privalo būti vykdoma. Atkreipė dėmesį, kad VSF 2014 m. spalio 16 d. įspėjimas atitiko visus Tvarkos apraše nustatytus reikalavimus. Pareiškėjo manymas, kad 2014 m. spalio 16 d. įspėjimas nėra privalomas, yra nepagrįstas, kadangi jis pats sudarė Studijų sutartį ir neabejotinai žinojo jos sąlygas ir tai, kad turi jų laikytis. VSF, priimdamas skundžiamą Sprendimą, įvertino visas pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, pateiktus dokumentus, Sprendime nurodė prievolės atsiradimo pagrindus, pateikė išsamius motyvus, todėl nėra pagrindo skundžiamą Sprendimą naikinti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo, kuriuo nustatyta pareiškėjo pareiga grąžinti studijų lėšas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. liepos 29 d. buvo sudaryta Studijų sutartis (b. l. 34–35), pagal kurią pareiškėjas priimtas į Atlikimo meno, violončelės (612W31001) studijų programos B1 kursą. Studijų sutarties 11 punkte nustatyta, kad sutartis gali būti nutraukta Akademijos nustatyta tvarka pašalinus pareiškėją, jeigu jis grubiai pažeidžia Akademijos statutą bei vidaus tvarką reglamentuojančius teisės aktus, nevykdo studijų programos reikalavimų. Studijų sutarties 12.2 papunktyje nurodyta, kad sutartis pasibaigia Studijų sutarties 11 punkte nustatytais atvejais.

Akademijos rektorius 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 281 SĮ „Dėl išbraukimo iš studentų sąrašų“ (b. l. 36) išbraukė iš Akademijos studentų sąrašų Atlikimo meno programos bakalauro studijų III kurso studentą (šiuo atveju – pareiškėją), kuris po skolų perlaikymo turėjo 4 akademines skolas.

Akademija kreipėsi į VSF 2014 m. rugsėjo 9 d. raštu „Dėl duomenų pateikimo valstybiniam studijų fondui“ (b. l. 37), kuriuo informavo, kad pareiškėjas nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. pašalintas iš valstybės finansuojamos studijų vietos dėl nepažangumo (b. l. 38).

Gavęs pranešimą apie pareiškėjo pašalinimą iš Akademijos nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d., VSF 2014 m. spalio 16 d. įspėjimu Nr. SG2-292 „Dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą“ (toliau – ir Įspėjimas) (b. l. 3–4) įspėjo pareiškėją apie tai, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 9 punktu, jis per 3 metus nuo šio įspėjimo išsiuntimo iš VSF dienos, t. y. iki 2017 m. spalio 16 d. privalo grąžinti VSF valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, t. y. pareiškėjas per nurodytą laikotarpį turi grąžinti 3 900,00 Lt (1 129,52 Eur). Įspėjime taip pat nurodyta, kad jeigu pareiškėjas atitinka bent vieną Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytą kriterijų, dėl kurio VSF atleidžia nuo lėšų grąžinimo, turi informuoti VSF apie tai iki įspėjime nurodyto lėšų grąžinimo termino pabaigos ir atsiųsti tai pagrindžiančius dokumentus, arba informuoti, jeigu studijas nutraukė savo noru per pirmųjų studijų metų pirmąjį semestrą.

Pareiškėjas, gavęs nurodytą įspėjimą, 2017 m. balandžio 11 d. prašymu (b. l. 5) kreipėsi į VSF, prašydamas atšaukti įspėjimą pasikeitus aplinkybėms. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad studijų programą baigė 2016 m., įgijo muzikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, už studijų baigiamąjį kursą sumokėjo pats, todėl žalos valstybei nepadarė.

2017 m. birželio 27 d. gavęs pareiškėjo prašymą, VSF priėmė 2017 m. liepos 19 d. raštą Nr. R2-152 „Dėl atleidimo nuo lėšų grąžinimo“ (b. l. 6–7), kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo, t. y. atsisakė atleisti pareiškėją nuo lėšų grąžinimo ir priminė prievolę grąžinti lėšas įvykdyti iki 2017 m. spalio 16 d. Rašte, be kita ko, nurodyta, kad VSF, gavęs pareiškėjo prašymą, kreipėsi į Akademiją 2017 m. liepos 3 d. raštu Nr. A2-33 „Dėl G. P. K. studijų nutraukimo aplinkybių patikslinimo“ (b. l. 42), kuriuo prašė patikslinti ar pareiškėjui taikytinas kuris nors atleidimo nuo lėšų grąžinimo punktas. Akademija atsakymą pateikė 2017 m. liepos 7 d. raštu „Dėl G. P. K. studijų nutraukimo aplinkybių patikslinimo“ (b. l. 21), kuriame nurodė, kad nors pareiškėjas 2015 m. buvo priimtas į bakalauro studijų 4 kursą studijuoti klausytojo statusu mokant pilną kainą, 2016 m. vasario 12 d. jam buvo leista studijuoti valstybės nefinansuojamoje vietoje mokant pilną kainą, visgi 2014 m. jis buvo išbrauktas iš valstybės finansuojamos studijų vietos dėl nepažangumo, atleidimo pagrindo nėra, todėl turi grąžinti lėšas už buvusį studijų laikotarpį valstybės finansuojamoje vietoje.

Nesutikdamas su tokiu VSF atsakymu, pareiškėjas kreipėsi į VSF su 2017 m. spalio 23 d. raštu „Dėl atleidimo nuo lėšų grąžinimo“ (b. l. 18–20), kuriuo pakartotinai prašė atšaukti įspėjimą pasikeitus aplinkybėms. Prašyme pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad: neprašė atleisti nuo lėšų grąžinimo, o prašė atšaukti įspėjimą; pašalinimas iš aukštosios mokyklos ir pašalinimas iš valstybės finansuojamos vietos yra ne tas pats; Įstatyme nėra nurodyta, kad asmuo turi grąžinti lėšas už buvusį laikotarpį; jo atžvilgiu negali būti taikomas Tvarkos aprašo 6 punktas, kadangi jame kalbama tik apie tuos asmenis, kurie pašalinami arba savo noru pasitraukia iš studijų ir jų nebaigia, priešingai nei jis pats, kuris baigė studijų programas ir įgijo atitinkamą kvalifikaciją.

Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, VSF priėmė skundžiamą Sprendimą (b. l. 11–12), kuriuo pareiškėjo prašymo netenkino. Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad prievolei grąžinti lėšas atsirasti pagal Tvarkos aprašą reikalingos dvi sąlygos: 1) asmens studijavimas valstybės finansuojamoje vietoje ir 2) valstybės finansuojamų studijų nutraukimas ar pašalinimas iš aukštosios mokyklos faktas. Akademija informavo, kad 2011 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą ir, studijuodamas valstybės finansuojamoje vietoje, 2014 m. rugpjūčio 29 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos (išbrauktas iš studentų sąrašų). Pareiškėjo atveju egzistavo abi nurodytos sąlygos prievolei grąžinti lėšas atsirasti. Sprendime taip pat nurodyta, kad aptarti faktai, susiję su pareiškėjo prievolės grąžinti lėšas atsiradimu, nėra paneigti ar nuginčyti teismine tvarka, todėl prievolė grąžinti lėšas pareiškėjo atžvilgiu yra galiojanti ir turi būti vykdoma. Sprendime taip pat atsakyta ir į kitas pareiškėjo prašyme pateiktas pastabas.

Ginčo dėl pareiškėjui apskaičiuotos grąžintinos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtų lėšų sumos aritmetinio apskaičiavimo nėra.

Ginčas nagrinėjamu atveju vyksta iš esmės dėl to, ar VSF pagrįstai skundžiamu Sprendimu netenkino pareiškėjo 2017 m. spalio 23 d. prašymo panaikinti Įspėjimą, kuriuo pareiškėjui buvo nurodyta iki jame nurodyto termino pabaigos grąžinti valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2014 m. liepos 1 d. su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir atvejus, kuriais valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalis turi būti grąžinamos į valstybės biudžetą, grąžinamų lėšų dydį, šių lėšų grąžinimo ir administravimo tvarką nustatantis Tvarko aprašas (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 23 d.).

Studijų kainos apmokėjimo valstybės biudžeto lėšomis tvarką reglamentuoja Įstatymo 77 straipsnis (iki redakcijos, įsigaliojusios nuo 2017 m. sausio 1 d. – 70 straipsnis), kurio 14 (iki redakcijos, įsigaliojusios nuo 2017 m. sausio 1 d. – 12 dalis) dalyje nustatyta, kad valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir asmenys, gavę studijų stipendiją (įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.), pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.

Pagal Tvarkos aprašo 4 punktą, valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalis grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu: asmenys nutraukia studijas savo noru, išskyrus atvejus, kai studijos nutraukiamos per pirmųjų studijų metų pirmąjį semestrą (4.1 papunktis); asmenys pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka (4.2 papunktis). Tvarkos aprašo 6 punkte nustatyti atvejai, kada 4 punkto reikalavimus atitinkantis asmuo yra atleidžiamas nuo prievolės grąžinti lėšas: asmuo studijų semestrą baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip iki naujo studijų semestro pradžios raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (6.1 papunktis); asmuo neteko valstybės finansavimo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, studijų semestrą baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo studijų rezultatų palyginimo paskelbimo aukštojoje mokykloje (arba aukštosios mokyklos nustatyta tvarka) raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (6.2 papunktis); asmeniui sesija buvo pratęsta, ir studijų semestrą jis baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pratęstos sesijos termino pabaigos raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (6.3 papunktis); asmuo buvo išvykęs dalinių studijų užsienyje pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo studijų semestro užsienio aukštojoje mokykloje pabaigos raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (6.4 papunktis); asmuo buvo išleistas akademinių atostogų dėl ligos gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus arba nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogų ir nepasibaigus akademinių atostogų terminui raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (6.5 papunktis); asmuo teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas neįgaliu ir pateikia pažymą apie savo neįgalumą (6.6 papunktis); asmuo miršta (6.7 papunktis). Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad aukštoji mokykla per 20 darbo dienų nuo naujo semestro pradžios pateikia VSF Tvarkos aprašo 4 punkte nurodytų asmenų, kurie nutraukė studijas ar buvo pašalinti per praėjusį semestrą, sąrašą, nurodo vardą, pavardę, asmens kodą, studijų nutraukimo arba pašalinimo iš aukštosios mokyklos datą, studijų nutraukimo arba pašalinimo iš aukštosios mokyklos įsakymo numerį ir įsakymo datą bei nutraukimo arba pašalinimo iš aukštosios mokyklos pagrindą, studijų pakopą ir studijų sutarties numerį ir datą, valstybinį studijų programos kodą, einamųjų studijų metų studijų programos metinę kainą, taip pat sąraše nurodytų asmenų studijų sutarčių patvirtintas kopijas ir duomenis apie gyvenamąją vietą, taip pat išskiria asmenis pagal atvejus, nurodytus Tvarkos aprašo 6 punkte. VSF gavęs Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytą sąrašą, per 30 dienų nuo šio sąrašo gavimo kiekvienam sąraše nurodytam asmeniui (išskyrus Tvarkos aprašo 6 punkto pagrindu nuo lėšų grąžinimo atleistus asmenis ir tuos, kurie savo iniciatyva yra gražinę lėšas) išsiunčia įspėjimą, kuriame nurodoma, kad asmuo per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos privalo grąžinti visą sumą arba dalimis į įspėjime nurodytą VSF sąskaitą (Tvarkos aprašo 9 punktas). Be kita ko, nurodyta, kad kai VSF Tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta tvarka išsiunčia įspėjimą, laikoma, kad asmuo yra tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką.

Iš teisinio reguliavimo matyti, kad asmeniui, kuris pašalintas iš aukštosios mokyklos valstybės finansuojamos studijų vietos, atsiranda Įstatymo nustatyta pareiga grąžinti į valstybės biudžeto lėšas (ar jų dalį), kurios buvo skirtos jo studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti. Nuo nustatytos pareigos toks asmuo gali būti atleistas, jei atitiks Vyriausybės nustatytus kriterijus ir pateiks tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad pareiškėjo išvada, kad VSF jį skatino „atitaisyti savo klaidas, studijų nenutraukiant, o tęsiant jas toliau, bet tik jau už savo lėšas“, todėl jis nevykdė Įspėjime nurodyto nurodymo, o siekė tęsti mokslus, kaip nustatyta kitose aukštojo mokslo institucijose ir toje pačioje Akademijoje, pagrįsta abstrakčiomis aplinkybėmis ir subjektyviomis pareiškėjo prielaidomis, kurios neturi teisinės reikšmės nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, todėl nėra vertinama.

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir nenuginčyta, kad pareiškėjas nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. buvo pašalintas iš valstybės finansuojamos studijų vietos dėl nepažangumo ir su juo buvo nutraukta Studijų sutartis. Todėl akivaizdu, kad nustatyta ir nenuginčyta aplinkybė, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 77 straipsnio (iki redakcijos, įsigaliojusios nuo 2017 m. sausio 1 d. – 70 straipsnis) 14 (iki redakcijos, įsigaliojusios nuo 2017 m. sausio 1 d. – 12 dalis) dalies ir Tvarkos aprašo 4 punkto kriterijus. Šioje vietoje pareiškėjo argumentai, kad jis nebuvo informuotas apie jo išbraukimą iš studentų sąrašų, yra prieštaringi, todėl vertintini kritiškai. Nurodyto fakto pareiškėjas nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Taip pat pareiškėjas, nors jam tai buvo nurodoma dar VSF 2014 m. spalio 16 d. įspėjime Nr. SG2-292, nepateikė VSF jokių dokumentų, patvirtinančių, kad egzistuoja nors vienas atleidimo nuo prievolės grąžinti lėšas pagrindas, įtvirtintas Tvarkos aprašo 6 punkte. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės (2014 m. rugsėjo 15 d. sudaryta nauja studijų sutartis Nr. NBM-14-1542 (b. l. 96–97) su Vytauto Didžiojo universitetu, pagal kurią jis priimtas į pirmosios studijų pakopos nuolatinės formos valstybės biudžeto nefinansuojamas Muzikos akademijos Atlikimo meno (violončelės) programos 4 kurso studijas; jo ir Akademijos sudaryta 2015 m. rugsėjo 3 d. klausytojo studijų sutartis Nr. K003 (b. l. 79–81, 82–83); jo ir Akademijos sudaryta nauja 2016 m. liepos 8 d. studijų sutartis Nr. 00093 (b. l. 98–101, 102–103), pagal kurią pareiškėjas buvo priimtas į universitetines antrosios pakopos (magistro) studijas valstybės finansuojamą vietą) nepatvirtina nei vieno atleidimo nuo prievolės grąžinti lėšas pagrindo. Priešingai, pareiškėjo nurodytos aplinkybės įrodo, kad pareiškėjas neatitinka nė vieno iš Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytų pagrindų. Šioje vietoje teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės (pareiškėjo bakalauro diplomas Nr. 000447 (b. l. 77), padėka už dalyvavimą Europos operos dienos šventėje (b. l. 78)), labiau susijusios su pareiškėjo charakteristika bei asmeninėmis savybėmis, teisiškai nėra reikšmingos, sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nevertintinos.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad VSF vilkino atsakymų į klausimus parengimą ir nepateikė išsamios teisinės informacijos. Įvertinus nustatytos faktinės bylos aplinkybes, darytina išvada, kad VSF nepažeidė nei nustatytos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą procedūrinės tvarkos, nei VSF direktoriaus 2016 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V1-1 patvirtintose Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybiniame studijų fonde taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatytos tvarkos reikalavimų. Priešingai, paties pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad būtent dėl paties pareiškėjo veiksmų VSF atsakymas į 2017 m. balandžio 11 d. jo parengtą prašymą buvo užregistruotas tik 2017 m. birželio 27 d. Tai, kad VSF laikėsi Taisyklių reikalavimų patvirtina ir tai, kad net ir tokiu atveju į pareiškėjo prašymą VSF atsakė 2017 m. liepos 19 d., t. y. nepraleidusi Taisyklių 34 punkte nustatyto termino. Išanalizavusi byloje pateiktus VSF atsakymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti jų išsamumu, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie grąžintinų lėšų dydį, prievolės grąžinimo terminą ir grąžinimo sąlygas, supažindintas su atleidimo nuo lėšų grąžinimo pagrindais, jam buvo suteikta galimybė pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis turi būti atleistas nuo prievolės grąžinti lėšas, į jo kreipimusis buvo išsamiai atsakyta, o atsakant į pareiškėjo 2017 m. spalio 23 d. prašymą priimtas pagrįstas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantis skundžiamas Sprendimas, kurio teisiniai ir faktiniai pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. VSF pagrįstai netenkino pareiškėjo 2017 m. spalio 23 d. prašymo panaikinti Įspėjimą.

Pareiškėjo argumentai, susiję su Įspėjimu, nevertinti, nes valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą procedūroje tai yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis teisinių pasekmių ir todėl negalintis būti administracinės bylos dalyku. Likusieji pareiškėjo argumentai, dėl kurių teisėjų kolegija nepasisakė, laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui ir nagrinėjamos administracinės bylos nagrinėjimo dalykui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Pažymėtina, kad LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo pareiškėjo skundo argumentais naikinti skundžiamą Sprendimą.

Atmetus reikalavimą panaikinti skundžiamą Sprendimą, atmestinas kaip nepagrįstas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti VSF išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. spalio 23 d. prašymą iš naujo. Vadinasi, pareiškėjo skundas atmestinas.

Kaip nustatyta, pareiškėjui šioje byloje 2018 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-17-T-6437-250 (b. l. 53–54) buvo paskirta valstybinės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. kovo 12 d. pažyma Nr. NTP-7-1612 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (b. l. 88) patvirtina, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinę teisinę pagalbą sudaro 286,00 Eur.

Kadangi pareiškėjo, kuriam paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, skundas teismo sprendimu atmestas kaip nepagrįstas, nėra teisinio pagrindo priteisti valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už pareiškėjui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalis), todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo G. P. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiJolanta MalijauskienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas