Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1047-408/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-25
Bylos Nr.
1-1047-408/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09566-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Kaltinamasis
L. J. Ž.
Nukentėjusysis
L. J.
Advokatai
Nerijus Strazdas, Kęstutis Dobilas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1047-408/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09566-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.6.2; 1.2.13.1.1; 1.1.6.3; 2.1.15.3.3.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 25 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei,dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulieneikaltinamajam L. J. Ž., jo gynėjui advokatui Nerijui Strazdui,nukentėjusiajam L. J., jos atstovui advokatui Kęstučiui Dobilui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje L. J. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kauno r., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. J. Ž. būdamas darbdaviu, UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, turėdamas administracinius įgaliojimus sau pavaldžių darbuotojų atžvilgiu, 2019-03-07, apie 7 val., nurodydamas L. J., UAB (duomenys neskelbtini) šaltkalviui, atlikti UAB (duomenys neskelbtini) pastato – angaro, esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini) apšiltinimo darbus, netinkamai organizavo pavestų darbų atlikimą. Jis neapmokė, papildomai neinstruktavo, neišdavė paskyros – leidimo atlikti darbus didesniame kaip 5 metrų aukštyje, neaprūpino tinkamomis saugos priemonėmis, nenumatė saugių darbo metodų, nenumatė bei neįrengė jokių apsaugos tvirtinimo taškų prie pastato – angaro ar kitų stabilių konstrukcijų. Be to, jis neįvertino ir neužtikrino, kad būtų įvertinta kritimo iš aukščio rizika, naudojami ir įgyvendinami saugūs darbo metodai ir priemonės, atliekant pavojingus darbus, nekontroliavo ir nevadovavo, kad L. J. darbus vykdytų pagal darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimus. Tuo L. J. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Įstatymo ) 19 straipsnio 3 dalies 4 punkto, 5 punkto, 6 punkto, 7 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi šiais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais: darbuotojo galimybių atlikti pavestą darbą vertinimu (nustatant ar darbo procesas, darbo vietos įrengimas, parinktos darbo priemonės, darbo metodai, nustatytas darbo ar gamybos tempas atitinka darbuotojo galimybes); techninės pažangos priemonių taikymu įrengiant darbo vietas, sudarant saugią ir sveiką darbo aplinką, parenkant darbo priemones; pavojingų darbo procesų pakeitimu nepavojingais arba ne tokiais pavojingais; pirmenybe kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonėms, o ne asmeninėms apsaugos priemonėms“. Be to, jis pažeidė Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimą, numatantį, kad „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“. Be to, jis pažeidė Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies, 5 dalies reikalavimus, numatančius, kad „ darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą...“, „Darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, ...bei šių darbų saugaus atlikimo tvarką nustato darbdavys...“. Jis pažeidė UAB „Plieno verslas“ direktoriaus pareiginių nuostatų Nr. 10 22 punkto reikalavimą, numatantį, kad „direktoriaus pareiga instruktuoti ir kontroliuoti, kaip pavaldūs darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos … reikalavimų“, 23 punkto reikalavimą “...įgyvendinti priemones, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata“, pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 6 punkto reikalavimą, numatantį, kad „Prieš statybos darbų pradžią ir darbų eigos metu turi būti nustatytos pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia arba gali atsirasti rizikos veiksniai“, 11 punkto reikalavimą, numatantį, kad „Darbų vykdymui pavojingose zonose, turi būti išduota paskyra – leidimas“, 43 punkto reikalavimus, numatančius, kad “...dirbant ant pristatomų kopėčių aukščiau kaip 1,3 m., reikia naudoti saugos diržą, pritvirtintą prie pastato konstrukcijos arba kopėčių, jeigu šios patikimai pritvirtintos prie pastato konstrukcijos“. Be to, jis pažeidė Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 (toliau Nuostatų), 6 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys“, pažeidė Nuostatų 2 priedo 4.2.1 – 3 punktų reikalavimus, numatančius, kad „Kopėčios turi būti pastatytos taip, kad jomis naudojantis jos stovėtų stabiliai. ...Nešiojamųjų kopėčių atramos turi būti apsaugotos nuo slydimo… Kopėčios, kuriomis lipama į darbo vietą, turi būti pakankamai ilgos, kad kyšotų virš paaukštinimo, ant kurio reikia užlipti, jeigu daugiau nėra už ko tvirtai laikytis. ...kopėčios turi būti pastatytos stabiliai ir lipant jos neturi judėti. Kopėčios turi būti naudojamos taip, kad darbuotojai visada galėtų patikimai stovėti ant jų ir laikytis, ...rankoje nešamas krovinys, jo svoris ir konfigūracija neturi trukdyti saugiai lipti ir laikytis “, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir atsirado sunkių padarinių.

2019-03-07, apie 9.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, L. J. vykdant pastato – angaro apšiltinimo darbus iš išorės, nesinaudojant saugos priemonėmis, užlipus stabiliai nepritvirtintomis kopėčiomis į ne mažiau 4 metrų aukštį, jis neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant žemės. Dėl to nukentėjęs L. J. patyrė muštinę žaizdą kairiame antakyje, daugybinius abipusius šonkaulių, kairės mentės lūžimus, XI ir XII krūtininių ir I -II juosmeninių slankstelių lūžimus su nugaros smegenų pažeidimais, t. y. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.

L. J. Ž. kaltu prisipažino. Jis paaiškino, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir savininkas. Jis atsakingas už įmonėje dirbančių darbuotojų instruktavimą saugos klausimais. Jų įmonėje kiekvieną rytą vyksta pasitarimas, kurio metu jis kiekvienam darbuotojui paskirsto darbus. Kiekvieną kartą, darbuotojams paskirstant darbus, jis nenurodo, kokiomis darbinėmis ir saugos priemonėmis naudotis atliekant konkretų darbą, nes jie tai turėtų žinoti patys. L. J. į įmonę UAB (duomenys neskelbtini) šaltkalviu buvo įdarbintas 2019-02-28. Jis pasirašytinai supažindino jį su darbo saugos instrukcijomis, su pareigybės aprašymu. Darbinantis L. J. pristatė įvairius dokumentus, tarp kurių buvo jo medicininė knygelė, kurioje buvo pažymėta, kad jis gali atlikti darbus aukščiau kaip 5 metrai nuo žemės paviršiaus ar grunto, perdengimo, pastolių ar grindų paviršiaus, kai pagrindinė apsaugos nuo kritimo priemonė yra apraišai (apsaugos nuo kritimo diržai). L. J. buvo išduoti drabužiai, batai, saugos diržai, šalmas, pirštinės ir kt. Visi minėti daiktai buvo sudėti spintoje, gamykloje prie įėjimo. Prieš L. J. įsidarbinant, jis užsiminė, kad reikės atlikti UAB (duomenys neskelbtini) angaro, esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini) apšiltinimo darbus iš vidaus ir išorės. L. J. pasisiūlė, kad gali apšiltinti angarą, matėsi, kad turi daug patirties. Jie nekalbėjo apie tai, kokias priemones L. J. naudos, tačiau prie angaro durų iš vidaus buvo pastatyti surinkti stelažai (kurie buvo surinkti būtent šiam angaro apšiltinimo darbui), kitoje angaro vietoje buvo kopėčios. L. J. pats galėjo pasirinkti, kokiomis priemonėmis naudotis. Angaro išorėje, ant išorinės sienos, nebuvo padaryta vietų, kur pritaisyti kopėčias, kad jos nejudėtų, nes ten reikėjo naudoti stelažus. Apšiltinimo darbus atlikti buvo pavesta L. J. ir L. Ž.. 2019-03-07 paskirstęs darbus, apie 7.15 val., jis išvyko, nematė, kokias priemones darbininkai ruošiasi naudoti, manė, kad panaudos tinkamas apsaugos bei darbo priemones. Prieš darbus turėjo būti pasirašyta paskyra-leidimas, tačiau šį dokumentą, dėl 2019-03-07 atliekamų angaro apšiltinimo darbų, L. J. pasirašė po nelaimingo atsitikimo ligoninėje, ir patvirtino, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl jo neatsargumo. Apie nelaimingą atsitikimą darbe jį informavo buhalterė I. G..

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta byloje esančiais įrodymais:

Nukentėjęs L. J. paaiškino, kad nuo 2019-02-28 pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) šaltkalviu. Įsidarbinant į įmonę, jam buvo pranešta, kad reikės susipažinti su darbo saugos instrukcijomis, tačiau su jomis nebuvo supažindintas, o tik pasirašė žurnaluose, kad susipažino. 2019-03-07 atvyko į darbo vietą. Iš saugos priemonių jam buvo išduotos tik pirštinės. Nuosavų saugos priemonių neturėjo. Persirengus vyko rytinis susirinkimas, kurį vedė direktorius L. J. Ž.. Rytinio susirinkimo metu jam ir L. Ž. direktorius nurodė apšiltinti (duomenys neskelbtini) pastatą, t. y. nurodė jį apskardinti. Duodamas šį nurodymą, direktorius darbų saugos instruktažo nepravedė, nenurodė, kad darbo metu reikia naudotis papildomomis saugos priemonėmis. Po duoto nurodymo jis ir L. Ž. pradėjo darbus. Visų pirma apžiūrėjo pastatą. Po to, nusprendęs, kad darbus reikia pradėti pastato išorėje, kartu su L. Ž. iš pastato vidaus išsinešė trijų dalių segmentines kopėčias, kurios tuo metu buvo išskirtos į dvi dalis. Žinojo, kad įmonės angaro patalpoje yra pastoliai, tačiau nusprendė naudotis kopėčiomis. Pastoliais nesinaudojo, nes toje vietoje, kurioje reikėjo skardinti pastatą, nebuvo galimybės jais naudotis, nebuvo techninės galimybės juos ten pastatyti, trukdė šalia angaro esanti metalinė konstrukcija. Pastačius kopėčias prie pastato galinės sienos, pastato išorėje, jis L. Ž. pasakė, kad susitvarkys vienas, o L. Ž. galįs eiti paruošti reikalingas medžiagas pastato vidaus apšiltinimui. Priemonių, pritvirtinti kopėčias prie sienos, kad jos stovėtų stabiliai, nebuvo. Jis atsinešė skardos lakštus, varžtus skardos tvirtinimui susipylė į kišenę, pasiėmė į vieną ranką elektrinį suktuką ir pradėjo darbus. Į vieną ranką pasiimdavo skardos lakštą bei suktuką, kita ranka pasilaikydamas užlipdavo kopėčiomis ir suktuku prisukdavo skardą. Po kiekvieno lakšto prisukimo, vis pasitraukdavo kopėčias į dešinę. Likus prisukti paskutinį skardos lakštą, užlipo kopėčiomis, iškėlus skardą uždėti ant stogo dalies, papūtė vėjas, ir jį, neišlaikius pusiausvyros, nubloškė ant žemės. Nukritimo momentu stovėjo maždaug 4 metrų aukštyje, viršutinė kūno dalis buvo apie 5,5 m. aukštyje. Kaip jis nukrito, ar krisdamas kur nors atsitrenkė, neprisimena. Pats paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir paprašė greitosios medicinos pagalbos. Buvo išvežtas į gydymo įstaigą, kur jam buvo atlikta operacija. Skardindamas pastatą, saugos priemonėmis nesinaudojo, nemanė, kad kas nors nutiks. L. J. Ž. jau po nelaimingo atsitikimo jam pasakė, kad patalpose buvo saugos diržai, tačiau iki įvykio jo apie tai niekas neinformavo. Prieš angaro apšiltinimą jis nebuvo instruktuotas apie tokio darbo pavojus, nebuvo instruktuotas, kokias priemones naudoti. L. J. Ž. tik pasakė, kad gali naudotis pastoliais arba kopėčiomis. Prieš atliekant darbus, nepasirašinėjo jokių dokumentų. Kad turi būti suruošta paskyra-leidimas, nežinojo. Jau po įvykio, gulint ligoninėje, L. J. Ž. buvo atvežęs pasirašyti dokumentus – paskyrą-leidimą, dėl darbo rūbų gavimo, papildomą apsaugos instruktavimo kortelę. Direktorius sakė, kad nebūtų problemų, reikia pasirašyti. Susipažinęs su Valstybinės darbo inspekcijos pateikta nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiaga, su nelaimingo atsitikimo darbe aktu sutinka. Paaiškino, kad L. J. Ž. jį lankė ligoninėje, juo rūpinosi, žadėjo pagerinti jo gerbūvį, žadėjo sutvarkyti namus pagal poreikį, sudaryti galimybę toliau dirbti įmonėje.

Liudytojas L. Ž. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini)suvirintoju. Už viską įmonėje atsakingas direktorius. 2019-03-07, 7 val., pradėjo darbą įmonėje kaip įprastai. Tokiu pat laiku darbą pradėjo ir L.. Žino tik tiek, kad L. įmonėje dirbo neseniai, šaltkalviu. Rytinio pasitarimo metu, direktorius L. J. Ž. davė jam ir L. tiesioginį nurodymą atlikti įmonės pastato apšiltinimo darbus, kokiomis darbų saugos priemonėmis naudotis ir kaip saugiai atlikti darbus, instruktažo nepravedė. Direktorius konkrečiai nenurodė, ką kiekvienas iš jų turi daryti. Jie su L. patys nusprendė, kad visų pirma reikia uždengti skardos lakštus iš pastato išorės. Darbų atlikimo metu reikėjo pasilipti kopėčiomis ir pritvirtinti skardos lapą prie pastato išorės. Pats ant kopėčių nelipo, nes L. pagalbos reikėjo tik paduoti skardos lapus. Apie 9.15 val. Linas pasakė, kad jam pagalbos nereikia ir paprašė jo nueiti paimti vatos. L. dirbo neprisirišęs, buvo be šalmo ir kitų apsaugų. Vėliau kieme pamatė greitosios pagalbos automobilį. Medikai pasakė, kad jiems skambino žmogus, kuris pasakė, kad nukrito nuo kopėčių. Suprato, kad tai L. ir su medikais bėgo pasižiūrėti, kas jam nutiko. Pamatė L. gulintį ant žemės. L. buvo išgabentas į Kauno klinikas.

Liudytoja V. B. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini)vadybininke administratore. Į jos pareigas įeina sutarčių surašymas, važtaraščių pildymas, kitų dokumentų pildymas, kuriuos jos paprašo užpildyti direktorius. Jų įmonėje darbų saugos klausimais yra atsakingas direktorius L. J. Ž., ji tik suruošia tam skirtus dokumentus, tai yra žurnalai, kuriuose darbuotojai pasirašytinai patvirtina, kad yra susipažinę su darbų saugos klausimais, kad jiems yra išduotos asmens saugos priemonės, kad jie yra susipažinę su gaisrinės saugos instrukcijomis, darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais. Jų įmonėje instruktažus apie darbų saugą ir visą su tuo susijusią informaciją veda direktorius. 2019-03-01 jų įmonėje šaltkalviu buvo įdarbintas L. J.. Apie tai, kad jis bus naujas darbuotojas, buvo pranešta 2019 m. vasario paskutinę savaitę, kai L. atvyko į įmonę parašyti prašymo dėl priėmimo į darbą. Direktorius jos paprašė suruošti visus žurnalus, reikalingus instruktažui dėl darbų saugos, priešgaisrinės saugos ir pan. 2019-03-01 buvo L. J. pirmoji darbo diena. 2019-03-01 atvykusi į darbą, ji užpildė visus minėtus dokumentus dėl instruktažo darbų saugos klausimais ir panašiai. Matė, kad L. J. Ž. savo kabinete kalbasi su L. J., parodė jam darbo vietą, parodė įmonės teritoriją. Jie kalbėjosi apie pusvalandį kabinete, po to išėjo į įmonės teritoriją. Apie 12 val. pas ją atėjo L. J. ir, pagal visą tvarką, ji davė jam pasirašyti žurnaluose, nes įprastai pirmą darbo dieną direktorius naujiems darbuotojams praveda saugumo instruktažą savo kabinete, po to darbuotojai ateina pasirašyti žurnaluose pas ją. Su L. J. nekalbėjo, ar jam buvo pravestas instruktažas. L. J. buvo išduoti lyg batai, kombinezonas, bet tiksliai nepamena, kas jam buvo išduota. Kiek žino, direktorius labai džiaugėsi L. J., nes jis turėjo didelę patirtį. Direktorius dar prieš nelaimę pasakojo, kad L. J. pats pasisiūlė apšiltinti angarą. Nežino, ar L. J. turėjo aukštalipio pažymėjimą, mano, kad pagal pareigybę L. J. negalėjo dirbti aukštyje.

Liudytojas G. D. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini)šaltkalviu. 2019-03-07 rytinio susirinkimo metu direktorius L. J. Ž. L. J. ir L. Ž. nurodė, kad jie dirbs pastato išorėje. Ką konkrečiai dirbs, nežino, nelabai tuo domėjosi, nes ne jam buvo sakyta. Kaip suprato, apie tai L. J., L. Ž. ir L. J. Ž. jau buvo aptarę anksčiau, nes jie ilgai darbų nederino. Šio susirinkimo metu L. J. ir L. Ž. saugos instruktažas nebuvo pravestas, darbų atlikimo tvarka jiems nebuvo nurodyta. Po šio susirinkimo visi išsiskirstė daryti pavestus darbus. Per pertraukėlę, apie 9 val., geriant arbatą, matė, kad pirmame pastato aukšte kartu arbatą gėrė ir L. J.. Po pertraukėlės vėl visi grįžo prie savo darbų. Apie 10 val. pamatė medikų automobilį. Vėliau lyg iš buhalterės sužinojo, kad L. J. nukrito nuo kopėčių ir susižalojo stuburą.

Liudytojas V. B. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini)tekintoju. Įsidarbinant buvo pasirašytinai supažindintas su darbų saugos taisyklėmis, jam buvo pravesti darbų saugos instruktažai, buvo išduotos specialiosios apsaugos priemonės bei darbo drabužiai. Buvo supažindintas, kur yra laikomos papildomos darbų saugos priemonės. 2019-03-07, apie 7 val., kaip įprastai vyko direktoriaus ir gamybos darbuotojų susirinkimas, kurio metu buvo suskirstomi dienos darbai. Tą dieną, jam, kaip įprastai, buvo pavesta dirbti tekinimo darbus su programinėmis tekinimo staklėmis. Tą kartą jam darbų saugos instruktažas nebuvo pravestas, nes dirbo tokio pobūdžio darbą, dėl kurio buvo instruktuotas jau anksčiau. Kaip įprastai, L. J. Ž. visiems priminė, kad reikia elgtis saugiai. L. J. ir L. Ž. direktorius pavedė dirbti prie uždarosios akcinės bendrovės angaro, kaip suprato, reikėjo kažką sutvarkyti. Negirdėjo, kad direktorius jiems pravestų darbų saugos instruktažą, ar, kad pasakytų, kokiomis darbų saugos priemonėmis jie turi naudotis. Po susirinkimo ėjo dirbti kiekvienas jam pavesto darbo. Apie 11 val. sužinojo, kad įvyko nelaimė. Vėliau iš darbuotojų sužinojo, kad L. J. nukrito nuo kopėčių skardindamas uždarosios akcinės bendrovės angarą.

Apklausiamas specialistu K. Š. parodė, kad jis dirba Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriuje vyr. darbo inspektoriumi. Atliko nelaimingo atsitiko darbe tyrimą įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), ne kartą buvo nuvykęs į įmonę, atliko įvykio vietos apžiūrą, surinko reikiamus tyrimui dokumentus, pats priėmė rašytinius paaiškinimus iš įmonės direktoriaus L. J. Ž., liudytojo L. Ž., nukentėjusio L. J.. Apžiūrint įvykio vietą, ji buvo pakeista. Gavęs, surinkęs visus reikiamus dokumentus, t. y. L. J. pareigybės nuostatus, darbo sutartį, dokumentus, patvirtinančius apie L. J. instruktavimą darbų saugos ir sveikatos klausimais, jo medicininės pažymos kopiją ir kitus dokumentus, įvertinęs surinktą medžiagą, pateikė nelaimingo atsitikimo darbe aktą. L. J. pagal darbo sutartį buvo įdarbintas šaltkalvio pareigoms, jo pareigybės aprašyme buvo nurodytos bendros nuostatos, pagal kurias L. J. galėjo dirbti su metalo įranga, metalinėmis dalimis, staklėmis ir pan. Pagal šias nuostatas L. J. galėjo apskardinti pastatą. Darbas aukštyje yra įrašytas į pavojingų darbų sąrašą. L. J., pagal pateiktą medicinos pažymą galėjo dirbti aukštesniame nei 5 m. aukštyje, aukštalipio pažymėjimas tokiu atveju nėra būtinas, jis neprivalėjo jo turėti, tačiau prieš atliekant darbus, turėjo būti privalomai išduota paskyra-leidimas. Pagal pateiktus dokumentus, L. J. buvo pasirašytinai supažindintas su instrukcijomis Nr. 13 ir Nr. 15, kuriose aprašomas naudojimasis pastoliais ir kopėčiomis ir darbas aukštyje (VDI medžiagos lapai 78), tačiau šiam konkrečiam paskirtam darbui – angaro apšiltinimui, to nepakanka, darbdavys L. J. Ž., prieš atliekant darbus, turėjo išduoti paskyrą-leidimą, kadangi šis konkretus darbas yra priskiriamas pavojingų darbų kategorijai. Paskyroje-leidime nurodoma pavojingos zonos, rizikos faktoriai ir numatomos priemonės, kaip išvengti nelaimingų atsitikimų, nurodomi saugūs darbų atlikimo metodai, nurodoma kokiomis priemonėmis reikia naudotis. Darbuotojai turi būti supažindinti su paskyra-leidimu pasirašytinai, kad galėtų įvertinti pavojus ir pasirinkti tinkamas priemones jiems išvengti. Po atlikto tyrimo, L. J. Ž. atsiuntė nesutikimą su VDI aktu ir buvo pridėtas nuskenuotas dokumentas – paskyra-leidimas, tačiau dokumentai buvo atsiųsti po 2019-04-11, tyrimas jau buvo baigtas ir pateikti dokumentai nebuvo vertinti. Angarui, kurį turėjo apšiltinti L. J., iš lauko pusės nebuvo paruošta specialios vietos pritvirtinti kopėčias, kad jos būtų stacionarios ir nenuvirstų. Nuvykęs į įvykio vietą, angaro viduje matė surinktus pastolius su ratukais. Kokiomis konkrečiai darbų priemonėmis turėjo naudotis L. J., turėjo nurodyti darbų vadovas – šiuo atveju L. J. Ž.. Paaiškinime L. J. Ž. nurodė, kad darbams viduje turėjo būti naudojami stelažai, o iš lauko pusės paaukštinimo priemonę pasirinko pats L. J.. Pagal pateiktus dokumentus, L. J. buvo instruktuotas apie pastolių surinkimą, naudojimą ir pan., tačiau nebuvo duomenų, kad jis buvo realiai apmokytas juos surinkti ir naudotis. L. J. darbus turėjo atlikti kartu su L. Ž., tačiau atliekant darbus L. J. pats nusprendė, kad jam pagalbos nebereikia. Atliekant tokio pobūdžio darbus, darbų vadovas turi įvertinti, kokias priemones naudoti. Jeigu tokio pobūdžio darbuose yra naudojamos kopėčios, jos turi būti pritvirtintos prie sienos, turi būti paruoštos specialios vietos kopėčioms pritvirtinti prie sienos, kad jos nenuvirstų ar nenuslystų.

Iš 2019-03-07 ir 2019-09-18 įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad fiksuotas bendras įvykio vietos vaizdas – angaras, esantis Kauno r., (duomenys neskelbtini)Įvykio vietoje fiksuotos vienos kopėčios, atremtos į sieną, kitos gulinčios ant žemės. Užfiksuoti angaro viduje stovintys surinkti pastoliai, apžiūrėtos metalinės konstrukcijos, esančios šalia angaro sienos iš lauko pusės (1 t., b. l. 35-39, 40-47).

Daiktų apžiūros protokole apžiūrėtos kopėčios, kuriomis įvykio metu naudojosi nukentėjęs L. J. (1 t., b. l. 48-66).

Policijoje registruojamų įvykių registro išrašas ROIK Nr. 0119000110767 patvirtina, kad pranešimas apie įvykį gautas 2019-03-07, 9.35 val. Pranešimo aplinkybėse užfiksuota, jog pranešėjas ką tik, darbo metu, nukrito nuo kopėčių (7 m. aukštis). Pranešėjas 58 m. amžiaus, guli ant žemės, negali pasikelti (1 t., b. l. 69-72).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 41D(K)-603 patvirtina, kad 2019-03-07, 9.33 val., informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), dėl Greitosios medicinos pagalbos kvietimo adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 75).

Apžiūros protokole apžiūrėtas garso įrašas patvirtina, kad skambina pats nukentėjęs, praneša, kad darbe, nukrito nuo kopėčių iš 7 metrų aukščio (1 t., b. l. 76-78).

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo A. B. pateiktoje nelaimingo atsitikimo darbe 2019-03-07 UAB (duomenys neskelbtini)šaltkalviui L. J. tyrimo medžiagoje (1 t., b. l. 90-176) bei 2019-04-11 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1. pateikiamos išvados, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastys yra:1) Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Darbdavį atstovaujantis asmuo – direktorius neįvertino ir neužtikrino, kad pastato apšiltinimo darbai būtų vykdomi išdavus paskyrą – leidimą, kad būtų įvertinta kritimo iš aukščio rizika, naudojami ir įgyvendinami saugūs darbo metodai ir priemonės, atliekant pavojingus darbus. Nebuvo kontroliuojama ir vadovaujama, kad apšiltinimo darbus atlikę darbuotojai vykdytų darbus pagal DSS instrukcijų reikalavimus. Tuo pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 4, 5, 6, 7 punktai; 25 straipsnio 1 dalies 13 punktas. UAB (duomenys neskelbtini)direktoriaus pareiginių nuostatų Nr. 10,22-23 ir 49 punktai. 2) Netinkamas darbų organizavimas. Darbdavį atstovaujantis asmuo neapmokė, papildomai neinstruktavo, neišdavė paskyros-leidimo atlikti darbus dirbant didesniame kaip 5 metrų aukštyje, nenumatant saugių darbo metodų. Kritimo saugos diržas (apraišai) buvo išduotas, tačiau nebuvo panaudotas, nes nebuvo numatyta bei įrengta jokių apsaugos tvirtinimo taškų prie pastato-angaro ar kitų stabilių konstrukcijų. Tuo pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 ir 5 dalys; 2000-12-22 LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymo Nr. 346 Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT 5 - 00.; Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr. 102, 6 punktas, 2 priedo 4.2.1-3 punktai. 3) Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. Nukentėjęs buvo pasirašytinai instruktuotas Šaltkalvio saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 17, nesilaikė reikalavimo nedirbti su rankinėmis mašinomis, įrankiais (didelių matmenų medžiagomis) nuo ar stovint ant pristatomų kopėčių. Tuo pažeista: Šaltkalvio saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 17, 48.4, 48.8 punktai. (1 t., b. l. 92-94, 177-197, 2 t., b. l. 1-18) Pateikiant nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadas, įvertintas ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus nesutikimas su nelaimingo atsitikimo darbe akte išdėstytomis aplinkybėmis (1 t., 95-98, 2 t., b. l. 21-22).

L. J. privalomojo sveikatos tikrinimo išvados kopija patvirtina, kad knygelėje, išduotoje UAB (duomenys neskelbtini) nurodoma, L. J. dirbo plataus profilio statybininku, paskutinė sveikatos patikra 2018-04-23, išvada – dirbti gali (1 t., b. l. 117-119, 2 t., b. l. 76-80).

2019-02-28 ,,Darbo sutartis“ Nr. 98 tarp darbdavio UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamo direktoriaus L. Ž. ir darbuotojo L. J. patvirtina, kad L. J. buvo įdarbintas šaltkalviu, nustatytas trijų mėnesių bandomasis laikotarpis, nurodyta, kad sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2019-03-01 (1 t., b. l. 122-123). Šaltkalvio pareiginiai nuostatai, kuriuose nurodytos šaltkalvio pareigos, teisės ir atsakomybė (1 t., b. l. 124-127).

Direktoriaus pareiginiai nuostatai Nr. 10, kuriuose numatytos direktoriaus teisės, pareigos ir atsakomybė. 49 punkte nurodyta, kad direktorius atsako už darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos organizavimą bendrovėje, elektros įrenginius aptarnaujančio personalo parinkimą, darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mokymą, atestavimą ir instruktavimą (1 t., b. l. 128-130).

Gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnalo (kopijų) duomenys patvirtina apie L. J. instruktavimą (2 t., b. l. 29-38).

Asmeninių apsaugos priemonių išdavimo žiniaraščio kopija, kurioje nurodoma, kad L. J. išduotos saugos priemonės – drabužiai, batai, pirštinės, apsauginis šalmas, kritimo saugos diržai. Išdavimo data nurodoma 2019-03-05 (2 t., b. l. 49).

Darbuotojų asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje Nr. 19 išvardintos asmeninės apsaugos priemonės, kurios buvo išduotos L. J. 2019-03-01 (2 t., b. l. 57).

Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo (kopija) duomenys, Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalo (kopija) duomenys patvirtina apie L. J. instruktavimą (2 t., b. l. 58-75).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ,,Pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumą“ Nr. RPS-(1.70)-132 patvirtina, kad L. J. į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurochirurgijos kliniką Stuburo neurochirurgijos skyrių buvo atvežtas 2019-03-07, 12.07 val. Diagnozė S22.06, S24.11, G99.2 Krūtinės slankstelio T12 kompresinis skeveldrinis lūžis Krūtininės nugaros smegenų dalies visiškas nutraukimas Mielopotija. Vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, nurodytas pakenkimas sveikatai priskiriamas prie sunkių (2 t., b. l. 81).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad kvietimas buvo 2019-03-07, 9.35 val. adresu (duomenys neskelbtini)L. J. nukrito nuo kopėčių maždaug iš 7 m. aukščio, galvos ir stuburo trauma ( 2 t., b. l. 133-136).

Specialisto išvadoje Nr. G1349/2019(02) nurodoma, kad L. J. padaryta muštinė žaizda kairiame antakyje, daugybiniai abipusiai šonkaulių, kairės mentės lūžimai, XI ir XII krūtininių ir I-II juosmeninių slankstelių lūžimai su nugaros smegenų pažeidimu padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais ir galėjo gautis užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku L. J. nukritus iš didelio aukščio ant kieto pagrindo. Slankstelių lūžimai su nugaros smegenų pažeidimu vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t.,, b. l. 144-145).

Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 2487 ir darbingumo lygio nustatymo duomenys patvirtina, kad L. J. nustatytas 10 procentų darbingumas (netektas darbingumas 90 procentų) iki 2020-09-25. Nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis iki 2020-09-25. Išduotas neįgaliojo pažymėjimas (2 t., b. l. 170-183).

Daiktų apžiūros protokole apžiūrėti L. J. įvykio metu dėvėti rūbai, juose buvę daiktai. Sudaryta fotolentelė (2 t., b. l. 95-108, 112-123).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktais duomenimis (duomenys neskelbtini)artimiausios Kauno meteorologijos stoties duomenimis, 2019-03-07, stebėjimo laiku nuo 9 val. iki 10 val., oro temperatūra buvo nuo 2,7 iki 4,1 laipsnių C, santykinė oro drėgmė buvo nuo 81 iki 75%, vėjo kryptis – pietų, vidutinis vėjo greitis buvo nuo 7,3 iki 8,9 m/s, didžiausias vėjo greitis per 1 val. buvo nuo 10 iki 13 m/s (2 t., b. l. 129).

L. J. Ž.

išduotas UAB „Darbų saugos partneriai“ pažymėjimas D Nr. 16-99 patvirtina, kad L. J. Ž. 2016 m. baigė „Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programą“ ir įgijo kompetenciją sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (2 t., b. l. 85). 2016-03-09 išduotas Priešgaisrinės saugos pažymėjimas Nr. 16-2091 (2 t., b. l. 86). 2019-05-30 UAB (duomenys neskelbtini)išduotas pažymėjimas patvirtina, kad L. J. Ž. išklausė įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto kursą pagal sudarytą programą (2 t., b. l. 87). 2008-04-30 L. J. Ž. išduotas Darbų saugos pažymėjimas B Nr. 265625 kaip darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistui (2 t., b. l. 88-89).

L.J. Ž. byloje kaltinamas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Šios teisės normos pagrindu atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Būtini šio nusikaltimo objektyvūs požymiai – tai veika, kilę pavojingi padariniai ir priežastinis ryšis tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikalstama veika šiuo atveju pasireiškia darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimu. Pavojingi padariniai – tai nelaimingas atsitikimas žmonėms, turtui, kilusi avarija ar kitokie sunkūs padariniai. Pagal BK 176 straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir įstatymų lydimieji lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, teismas privalo spręsti, ar tų pareigų buvo laikomasi. Ši nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-267/2009, 2K-134/2010,2K-221/2011 ir kt.).

Darbų saugos specialistas, atlikęs vykdytų pastato apšiltinimo darbų saugos tyrimą konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo tai, kad atliekant darbus ant kopėčių nebuvo naudojamos kolektyvinės bei asmeninės apsauginės priemonės, saugančios darbuotojus nuo kritimo iš aukščio. Nelaimingą atsitikimą organizaciniu požiūriu įtakojo tai, kad buvo netinkamas pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas. Darbdaviui atstovaujantis asmuo neapmokė, papildomai neinstruktavo, neišdavė paskyros-leidimo atlikti darbus dirbant didesniame kaip 5 metrų aukštyje, nenumatant saugių darbo metodų. Kritimo saugos diržas (apraišai) buvo išduotas, tačiau nebuvo panaudotas, nes nebuvo numatyta bei įrengta jokių apsaugos tvirtinimo taškų prie pastato-angaro ar kitų stabilių konstrukcijų, nebuvo laikytasi reikalavimo nedirbti su rankinėmis mašinomis, įrankiais (didelių matmenų medžiagomis) nuo ar stovint ant pristatomų kopėčių. Darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra-leidimas. Paskyrą-leidimą darbų vadovui išduoda darbdavio paskirtas asmuo. Jis privalo kontroliuoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje-leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės. Tokiu būdu įvertinus kilusias pasekmes ir darbų saugos specialisto išvadas, teismas nustatė pagrindinę sąlygą nelaimingam atsitikimui kilti – kolektyvinių bei asmeninių apsaugos priemonių, saugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio nebuvimą bei nenaudojimą.

Teismas nustatė, kad įvykio metu UAB (duomenys neskelbtini)atsakingu asmeniu už darbų saugą minėtoje įmonėje, kurioje dirbo L. J., buvo įmonės vadovas L. J. Ž., kuris turėjo teisę atskiruose objektuose, esant būtinybei, atitinkamu įsakymu skirti kitą įmonės darbuotoją, atsakingą už darbų saugą. Teismas nenustatė, kad dėl pastato apšildymo darbų objekte (duomenys neskelbtini)Kauno raj., būtų buvęs išleistas atskiras įsakymas, kad už darbų saugos priežiūrą būtų paskirtas atsakingas kitas asmuo, todėl akivaizdu, kad už darbų saugą objekte buvo atsakingas vienintelis L. J. Ž..

Nustačius L. J. Ž. padarytus darbų saugos norminių aktų pažeidimus ir kilusius padarinius, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo neteisėti, t. y. ankščiau minėtų teisės normų reikalavimus pažeidžiantys veiksmai, buvo tiesioginė kilusių pasekmių priežastis, pakankama baudžiamajai atsakomybei pagal BK 176 straipsnį, realizuoti. Teismas nustatė, kad neigiami ir sunkūs padariniai atsirado L. J. Ž. veikiant neatsargia kaltės forma, t. y. jam sąmoningai ir valingai tikintis lengvabūdiškai išvengti nusikalstamų pasekmių. Tokiu būdu nustačius objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius, patvirtinus veikos subjektą, teismui pripažinus, kad L. J. Ž. būdamas darbdaviu pažeidė darbų saugos įstatymuose nustatytus darbų saugos reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas ir L. J. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą – tokia jo veika atitinka BK 176 straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėtį.

L. J. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino dalį žalos ir susitarė dėl likusios žalos dalies atlyginimo. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nukentėjęs L. J. kaltinamajam atleido, susitarė dėl žalos atlyginimo, pretenzijų neturi, sutiko taikytis.

Asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jog kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, į tai, kad kaltinamasis nukentėjusio atsiprašė, jie susitaikė, nukentėjęs prašo kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir bylą nutraukti, teismas priėjo prie išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos ir pagrindai, numatyti BK 38 straipsnyje, leidžiantys atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji byla nutrauktina, kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Prokurorė neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta susitaikymu.

Kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji ir neskirtina

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, BK 38 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. J. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiu L. J..

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti kaltinamojo L. J. Ž. susitarimą su nukentėjusiu L. J., kuriuo kaltinamasis L.J. Ž. sutinka sumokėti nukentėjusiam L. J. už jo atstovo advokato paslaugas 800 eurų (aštuonis šimtus eurų), 2500 eurų (du tūkstančius penkis šimtus eurų) automobilio įsigijimo išlaidų, 10000 eurų (dešimt tūkstančių eurų) perveda į L. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ per dvi kalendorines dienas nuo šio susitarimo pasirašymo dienos (2020-10-15) ir 23300 eurų (dvidešimt tris tūkstančius tris šimtus) eurų sumoka per vieną mėnesį, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.

Išaiškinti kaltinamajam L. J. Ž., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant ar byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas