Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, nukentėjusiajai I. Z., kaltinamiesiems: V. B., M. A., jų gynėjams advokatams Sonatai Žukauskienei, Artūrui Baužai, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, dirbantis AB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbininku, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 150 str. 2 d., ir

M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, dirbantis AB (duomenys neskelbtini)“ darbininku, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. ir M. A. 2013-06-24, apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), sodybos kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą, t.y. abiem jėga sugriebus nukentėjusiąją I. Z. už rankų ir nutempus ją atokiau nuo namo ant pievos, V. B. ranka sudavė po vieną smūgį nukentėjusiajai į veido, į galvos sritį, abu bendrais veiksmais parvertė nukentėjusiąją ant pievos, M. A. laikant jos dešinę ranką, o V. B. laikant ir cigarete deginant jos dešinę ranką, tuo bendrais veiksmais padarant nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, M. A. nusmaukė nukentėjusiajai šortus iki kelių, ją užgulė, o V. B. nusimovė kelnes ir viena ranka laikydamas savo lytinį organą, kita –nukentėjusiosios galvą, bandė savo lytinį organą įkišti nukentėjusiajai į burną, t. y. pasikėsino seksualiai prievartauti nukentėjusiąją I. Z., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių – nukentėjusioji aktyviai priešinosi ir pabėgo.

K. M. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013-06-23 su V. B. atvažiavo pas savo draugą į sodybą švęsti Joninių. Vartojo alkoholį, išgėrė penkis buteliukus alaus, jautėsi lengvai apsvaigęs. Matė kaip lauke konfliktavo V. B. su I. Z., ji suplėšė jam marškinius. Jie su V. B. paėmė ją už rankų, už pažastų ir nusitempė atokiau nuo sodybos. Nutempė ją ant šieno, nukentėjusioji priešinosi, prašė ją paleisti, tačiau jie jos nepaleido. Paguldė ją ant šieno kupetos. Nukentėjusioji šaukė, kėlėsi, keikėsi, todėl V. B. jai sudavė smūgį į galvą. Po smūgio nukentėjusioji gulėjo nejudėdama, lyg būtų be sąmonės. Abu su V. B. stovėjo šalia, rūkė ir tarėsi, ką toliau daryti. Parūkę priėjo prie jos, tada V. B. gesino cigaretę jai į ranką, norėdamas patikrinti, ar ji gyva. I. Z. pašoko, suriko, konfliktavo su V. B.. Jis atsisėdo jai ant kelių ir nusmaukė jai šortus iki kelių. Gal girtam ir buvo kilusi mintis pasimylėti, bet V. B., kuris tuo metu buvo už poros metrų, pasakė jam ,,ką darai“. Tuomet jis atgal užmovė šortus ir numetė prezervatyvą, kuris buvo nepraplėštame pakelyje. Matė, kad ir V. B. buvo šalia nukentėjusiosios, kai ši gulėjo ant nugaros, sėdėjo prie jos šono. Neturėjo tikslo prievartauti I. Z., jie norėjo tik pagąsdinti, nes per Jonines ji lindo prie visų, spjaudėsi, apspjovė ir jį. Į sodybą grįžo visi trys kartu. Nukentėjusioji grįžusi pradėjo šaukti, kad ją norėjo išprievartauti. Jis iš sodybos iš karto išėjo.

M. A. ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1t., b.l. 61-67).

K. V. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad savo lytinio organo nukentėjusiajai į burną nekišo, tik nusimovęs kelnes paklausė ,,šito nori?“. Švenčiant Jonines buvo išgėręs 4-5 butelius alaus ir porą taurelių degtinės, jautėsi apsvaigęs. Rūkant lauke, konfliktavo su I. Z., susistumdė, ji suplėšė jam marškinius, jis ją pastūmė ir ji nugriuvo. Atėjo M. A., abu paėmė nukentėjusiąją už pažastų ir išsivedė iš sodybos kiemo. Nukentėjusioji buvo be marškinėlių, vien su liemenėle, nes marškinėlius jis jai nuplėšė dar kieme. Ji priešinosi, šaukė. Nusivedė iki kitos sodybos, sustojo prie šieno kupetos. Pradėjo konfliktuoti su nukentėjusiąja, ši skaudžiai suėmė jam už lytinio organo (dėl to jam atsirado sužalojimai lytinio organo srityje), jis sakė ,,ką nemačiusi? Imk daryk ką nori“, trenkė jai per veidą. Nukentėjusioji pradėjo šaukti pagalbos, tada jis dar kartą jai trenkė į kaktą, nuo šio smūgio ji nugriuvo ant šieno kupetos. Jis užsidegė cigaretę ir paėjo į šoną, sakydamas ,,nedarom nesąmonių“, o M. A. tada užgulė I. Z. ir numovė jai šortus. Kadangi I. Z. gulėjo nejudėdama, jis išsigando, ir kad įsitikinti, ar ji gyva, priėjęs prikišo degančią cigaretę jai prie rankos. Nukentėjusioji pašoko. Jie visi kartu grįžo į sodybą, nukentėjusioji įbėgo į kambarį, o jie su M. A. liko lauke. Išgirdo, kaip nukentėjusioji pasakė, kad reikia kviesti policiją, todėl supratę, kad bus negerai, iš sodybos su M. A. išėjo. Kitą dieną jis skambino nukentėjusiosios draugei K. S., prašė I. Z. telefono numerio, nes norėjo atsiprašyti.

V. B. ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1t., b.l. 104-109).

Nukentėjusioji I. Z. parodė, švenčiant Jonines gėrė šampaną, jautėsi apsvaigusi nuo alkoholio. Rūkant lauke prie sodybos, sukonfliktavo su V. B., apsistumdė, ji jam suplėšė marškinius, spardėsi. Kada atėjo M. A., abu griebė ją už žastų ir tempėsi už sodybos per pievą. Ji priešinosi, muistėsi, šaukė, prašė paleisti. Pargriovė ant žolės, ji rėkė, V. B. trenkė į kairį žandą ir liepė užsičiaupti. Ji apsimetė, jog prarado sąmonę. Girdėjo, kaip M. A. siūlė įmesti ją į tvenkinį. Kažkuris iš jų nurengė jai marškinėlius, ji liko tik su liemenėle ir šortais. Jai į dešinę ranką, žasto srityje, gesino cigaretę. Pagal tai, kad jos dešinėje buvo M. A., sprendžia, kad ranką cigarete degino jis. Nuo skausmo ji suriko. Abu kaltinamieji laikė jos rankas, ji šaukė ,,geriau mane užmuškit, negu prievartaukit“. Jie nereagavo į jos žodžius. V. B. pasilenkė prie jos veido ir ji tada jam įkando į kaklą. Jis ranka trenkė jai į pakaušį. Tuomet M. A. laikydamas jos dešinę ranką, pradėjo jai mauti šortus. V. B. tuo metu klūpėjo šalia ir laikė kairę ranką. M. A. nusmaukė jai iki kelių šortus ir bandė ant jos užlipti, tačiau V. B. jam neleido ir liepė nelįsti prie jos. Ji jų prašė ją paleisti, tačiau V. B. jai atsakė, kad paleis, jei ji jam pačiulps, atsiklaupęs ir nusimovęs kelnes, viena ranka laikydamas savo lytinį organą, o kita jos galvą, bandė įkišti savo lytinį organą jai į burną, tačiau ji sukiojo galvą, priešinosi, todėl jam nepavyko. Ji išsilaisvino ranką ir griebė už V. B. lytinio organo, kad jam skaudėtų, kad nelįstų prie jos. Kažkuriuo momentu ji išsilaisvino ir parbėgo į namą, kur visi šventė, pradėjo verkti, pasipasakojo K. S., paprašė, kad ji iškviestų policiją. Į namą ji grįžo be marškinėlių, vien su liemenėle ir šortais. Vėliau jai skambino V. B. ir bandė su ja tartis, taikytis, tačiau ji atsisakė.

Liudytoja K. S. parodė, kad švenčiant Jonines, kažkuriuo metu pastebėjo, jog nėra I. Z., M. A. ir V. B.. Po vidurnakčio į namą įbėgo I. Z., ji buvo išsigandusi, apsiverkusi, ištikta šoko, paraudusiu kairiu žandu, be marškinėlių, vien su šortais ir liemenėle. Paklausus kas atsitiko, nukentėjusioji verkdama papasakojo, jog kaltinamieji, paėmę ją už rankų, nusitempė prie tvenkinio, norėjo ją išprievartauti, gesino cigaretę į ranką, V. B. kišo savo lytinį organą jai į burną, M. A. nusmaukė šortus ir lipo ant jos. Ji matė kraujosruvas ant I. Z. rankų ir kojų, ant rankos matėsi cigaretės deginimo žymė, veidas kairėje pusėje patinęs ir paraudęs, šortai ištepti nuo žolės. Nukentėjusioji pasakojo, jog V. B. įkando į kaklą. Ji pati matė žaizdelę V. B. kakle, dešinėje pusėje, jo krūtinė buvo apdraskyta. Kadangi nukentėjusioji buvo šoke, ji paskambino ir iškvietė policiją, kaltinamieji netrukus išėjo. Kitą dieną pas ją atvažiavo neblaivus V. B., buvo agresyviai nusiteikęs, negražiai kalbėdamas jos mažametės dukros akivaizdoje, priekaištavo, kad ji iškvietė policiją, prašė I. Z. telefono numerio.

Liudytoja A. G. parodė, kad 2013 m. Joninių naktį nuo (duomenys neskelbtini) sodybos pusės girdėjo moters rėkimą, cypimą, moteris šaukė ne iš džiaugsmo, vyriškų balsų negirdėjo. Kadangi buvo naktis, bijojo eiti pasižiūrėti, kas darosi.

Liudytojas A. S. parodė, kad jų sodyboje buvo švenčiamos Joninės. Jis grįžo vėliau, kai visi jau šventė. Tik įėjus, neblaivi I. Z. jį apsikabino, puolė jį bučiuoti, sakė, kad jis jos vyras. Kaltinamieji taip pat buvo išgėrę. Naktį, valandos nežino, matė, kaip nukentėjusioji šaukdama, kad ją bandė išprievartauti, parbėgo į namus. Jis nekreipė į tai dėmesio, nuėjo miegoti. Kitą dieną sužinojo, jog buvo atvažiavusi policija, nes M. ir V. kažką prisidirbo.

Liudytojas D. M. parodė, kad švenčiant Jonines visi vartojo alkoholį, kaltinamieji ir nukentėjusioji taip pat. Jokių konflikto tarp nukentėjusiosios ir kaltinamųjų nematė. Kadangi gausiai vartojo alkoholį, greitai užmigo. Ryte iš savo draugės K. S. sužinojo, kad V. B. ir M. A. bandė išprievartauti I. Z., ją sumušė.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2013 m. per Jonines buvo trumpam užėjęs pas D. M.. Jokių konfliktų tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiosios nematė, tik ryte iš K. S. sužinojo, kad buvo iškviesta policija, nes V. B. sumušė I. Z.. Matė kad kaimynų šieno kupeta buvo išardyta. Dar vėliau, kai suėmė V. B., sužinojo, kad jis kaltinamas išžaginimu.

Liudytojas E. K. parodė, kad 2013 m. per Jonines, grįždamas iš žvejybos kartu su R. M., sutiko einančius kaltinamuosius ir nukentėjusiąją. Mergina ėjo gal pusę metro priekyje, neverkė. Ji buvo su marškinėliais ir šortais. Buvo tamsu, nematė, kad nukentėjusioji būtų sužalota. Su kaltinamaisiais sustoję šnekėjosi apie žvejybą, o nukentėjusioji nuėjo į pastato vidų. Po minutės išgirdo, kaip kilo šurmulys, nukentėjusioji liepė kviesti policiją. Kai išgirdo apie kviečiamą policiją, jis nuėjo.

L. R. M. parodė, kad apie pusę pirmos nakties, grįždami iš žvejybos, sutiko kaltinamuosius ir nukentėjusiąją. Mergina ėjo pusmetrį priekyje. Ji neverkė, buvo apsirengusi, sužalojimų ant jos kūno nematė. Nukentėjusioji įėjo į namo vidų, o jie su kaltinamaisiais dar kalbėjosi. Girdėjo, kaip namo viduje nukentėjusioji pradėjo rėkti, tada V. B. taip pat nuėjo į namo vidų, o jie su E. K. išėjo.

Iš 2013-06-24 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu šalia medžių, pievoje rasta ir paimta prezervatyvo pakuotė su užrašu DOLPHI (1 t., b. l. 8-18).

2013-06-25 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. Z. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, dešinio peties srityje, dešinėje alkūnėje, nugaroje, juosmens srityje, kairiame sėdmenyje, I0 odos nudegimas dešiniajame žaste. I0 odos nudegimas dešiniajame žaste galėjo būti padarytas aukštos temperatūros poveikyje, kiti aukščiau išvardinti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti trylikos ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje ir galėjo būti padaryti galimai užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2013-06-24. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 24-25).

2013-06-25 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. B. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai kaktoje, dešinio peties srityje, dešinio žasto srityje, krūtinėje, nugaroje, lytinių organų srityje, paviršinė kastinė žaizdelė kaklo srityje. Poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairėje šlaunyje galėjo būti padarytos kietu buku daiktu, odos nubrozdinimai kaktoje, dešinio peties srityje, dešinio žasto srityje, krūtinėje, nugaroje, lytinių organų srityje galėjo būti padaryta kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti pirštų nagai. Paviršinė kastinė žaizdelė kaklo srityje galėjo būti padaryta kietu bukabriaunu daiktu, kuo galėjo būti dantys. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2013-06-23. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 97).

Iš 2013-06-26 daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad V. B. pateikė suplėšytus marškinius, kuriuos 2013-06-27 apžiūrėjus nustatyta, jog marškiniai nugaros pusėje nuo apykaklės yra perplėšti per visą ilgį, keliose vietose matomos purvo dėmės, nešvarumai (1 t., b. l. 110-112).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pasikėsinus seksualiai prievartauti M. A. ir V. B. pasitvirtino.

K. M. A. savo kaltę pripažino, neneigė kartu su V. B. nutempęs nukentėjusiąją, pargriovęs ją ant šieno kupetos ir laikęs jos rankas, atsisėdęs jai ant kojų ir nusmaukęs šortus. K. V. B. savo kaltę pripažino tik iš dalies, paaiškindamas, kad nukentėjusioji skaudžiai suėmė jam už lytinio organo ir jis, nusimovęs kelnes, paklausė ,,šito nori?“, neigdamas, kad bandė kišti savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną. Tačiau nukentėjusioji I. Z. teisiamajame posėdyje tvirtino, jog kaltinamasis V. B. viena ranka laikydamas savo lytinį organą, o kita lenkdamas jos galvą, bandė įkišti lytinį organą jai į burną. Teismas neturi pagrindo abejoti išsamiais nukentėjusiosios I. Z. parodymais, kadangi juos patvirtina teismo medicinos specialisto išvados dėl nukentėjusiajai ir V. B. konstatuotų kūno sužalojimų, liudytojų K. S., A. G., A. S., D. M., E. K. parodymai. Pažymėtina, kad teismo medicinos ekspertė ant nukentėjusiosios kūno fiksavo poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus tose kūno vietose, kurios būdingos tempiant žmogų už rankų, pargriaunant jį ant nugaros, nustatyta, jog sužalojimus nukentėjusioji patyrė 13 ir daugiau trauminių poveikių pasekoje, kas paneigia versiją, jog ji galėjo būti sužalota susistumdžius su V. B. prie sodybos. Taip pat nukentėjusiajai nustatytas IO nudegimas dešiniame žaste, kas patvirtina, jog kaltinamasis V. B. pridėjo degančią cigaretę. Šios bylos kontekste svarbu įvertinti ir kaltinamajam V. B. teismo medicinos ekspertės konstatuotus sužalojimus: paviršinė kastinė žaizdelė kaklo srityje, odos nubrozdinimai lytinių organų srityje, kas patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad ji įkando į kaklą, kai V. B. lenkėsi prie jos bei, kad sugriebė jam už lytinio organo, kai šis sakė, jog ,,paleisime, kai pačiulpsi“ ir bandė įkišti savo lytinį organą jai į burną. Tai, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio (1 t., b.l. 4) nėra pagrindas abejoti jos išsamiais parodymais, kadangi juos patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, be jau minėtų teismo medicinos specialistų išvadų, nukentėjusiosios parodymus iš esmės patvirtino liudytoja K. S., kuri apie įvykį sužinojo iš nukentėjusiosios, tačiau I. Z. emocinė būsena (ji buvo šoke), jos išorė (grįžo į kambarį be marškinėlių, šortai ištepti nuo žolės) buvo tokia, kad ji iš karto iškvietė policiją. Kad nukentėjusioji tik grįžusi į kambarį liepė kviesti policiją, šaukė, kad ją bandė išprievartauti patvirtino ir patys kaltinamieji bei liudytojai: A. S., E. K., R. M.. Apie šį įvykį teisme liudijo ir toje kompanijoje nebuvę asmenys, liudytoja A. G. patvirtino, kad įvykio naktį girdėjo moters riksmą, kad moteris šaukė ne iš džiaugsmo, o liudytojas A. K. patvirtino, ryte matęs, kad kaimynų šieno kupeta buvo išardyta. Liudytojų E. K. ir R. M. parodymus, jog jie matė grįžtančius kaltinamuosius ir nukentėjusiuosius, kad jie ėjo kartu, mergina pusmetriu priekyje, eidama neverkė, teismas vertina kritiškai, kadangi ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji šių liudytojų nenurodė, teisminio bylos nagrinėjimo metu šiuos liudytojus paprašyta apklausti jau bebaigiant įrodymų tyrimą, be to, nukentėjusioji I. Z. kategoriškai paneigė, kad grįžtant ji buvo sutikusi šiuos asmenis. Tikėtina, kad E. K. ir R. M. sutiko kaltinamuosius, tačiau šie ėjo be nukentėjusiosios. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad nukentėjusioji I. Z. nereiškia reikalavimo dėl jai padarytos žalos atlyginimo, kas patvirtina, jog kreipdamasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, ji siekė teisingumo, kartu tai yra vienas iš kriterijų, neleidžiančių abejoti nukentėjusiosios parodymų objektyvumu.

Teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jėga už rankų nutempę nukentėjusiąją ant šieno kupetos, parvertę ją, laikydami jos rankas, V. B. sudavus du smūgius į veidą ir į galvos sritį, pasikėsino ją seksualiai prievartauti: M. A. atsisėdęs nukentėjusiajai ant kojų nusmaukė iki kelių jos šortus, o V. B. bandė savo lytinį organą įkišti jai į burną, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes nukentėjusioji priešinosi ir sugebėjo nuo jų pabėgti. M. A. ir V. B. suvokė, jog naudodami fizinį smurtą gali palaužti nukentėjusiosios valią ir su ja tenkinti lytinę aistrą oralinio ar kitokio fizinio sąlyčio būdu ir to siekė, tačiau savo sumanymo neįgyvendino dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, todėl jų veiksmai kvalifikuojami kaip nebaigtas nusikaltimas pagal BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 2 d.

BK 150 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

M. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę M. A., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, kuriuo pasikėsinta į žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį 1:1. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad M. A. teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nevedęs, dirba AB ,,Freda“, mokosi Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje, Be to, skiriant bausmę, būtina įvertinti jo veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo pasyvesnis bendrininkas negu V. B.. BK 150 str. 2 d. numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir tokios bausmės paskyrimas šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui, kadangi šioje byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl ko M. A. galėtų būti paskirta švelnesnė bausmė. Tai, kad kaltinamasis dirba, mokosi, teisiamas pirmą kartą, yra tipinės, o ne išimtinės aplinkybės. Taip pat nenustatytos BK 62 str. 1 ar 2 d. numatytos privalomos sąlygos, švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimui. Įvertinus visus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str. 2 d., teismas sprendžia, kad už BK 150 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo M. A. skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, nustatant mažesnį negu vidurkis dydį.

Tačiau įvertinus, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, į jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (naujų nusikalstamų veikų nepadarė, ikiteisminių tyrimų nepradėta), į tai, kad kaltinamasis dirba, mokosi, tokiais socialiniais ryšiais yra naudingesnis visuomenei, nei atliekant laisvės atėmimo bausmę, darytina išvada, jog bausmės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės, uždaviniai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, M. A. skirtini BK 75 str. 2 d. numatyti įpareigojimai: tęsti darbą bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, galiojusi iki 2012-07-01, redakcija) ir BK 71 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę V. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, kuriuo pasikėsinta į žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad V. B. teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nevedęs, dirba AB ,,Vilkijos ūkis“, teigiamai charakterizuojamas gyvenamosios vietos seniūno (2 t., b.l. 13). Skiriant bausmę, būtina įvertinti jo veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, jis ėmėsi aktyvesnių veiksmų negu bendrininkas M. A., nustatyta, kad sudavė du smūgius nukentėjusiajai į galvos ir veido sritį, degino ranką cigarete, bandė įkišti savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną. BK 150 str. 2 d. numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir tokios bausmės paskyrimas šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui, kadangi šioje byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl ko V. B. galėtų būti paskirta švelnesnė bausmė. Tai, kad kaltinamasis dirba, teisiamas pirmą kartą, yra tipinės, o ne išimtinės aplinkybės. Taip pat nenustatytos BK 62 str. 1 ar 2 d. numatytos privalomos sąlygos, švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimui. Įvertinus visus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str. 2 d., teismas sprendžia, kad už BK 150 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo V. B. skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, nustatant mažesnį negu vidurkis dydį.

Tačiau įvertinus, kad kaltinamasis kai dalį faktinių aplinkybių pripažino, atsiprašė nukentėjusiosios, į jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (naujų nusikalstamų veikų nepadarė, ikiteisminių tyrimų nepradėta), į tai, kad kaltinamasis dirba ir tuo yra naudingesnis visuomenei, nei atliekant laisvės atėmimo bausmę, darytina išvada, jog bausmės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės, uždaviniai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, V. B. skirtini BK 75 str. 2 d. numatyti įpareigojimai: tęsti darbą bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, galiojusi iki 2012-07-01, redakcija) ir BK 71 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamiesiems M. A. ir V. B. paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas BPK 94 str. 1 d. 4 p. nustatyta tvarka – marškiniai, saugomi Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate pagal kvitą Nr. 032866, nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžintini kaltinamajam V. B. (1 t., b.l. 114)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 150 str. 2 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., M. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (188,30 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų foną.

M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 150 str. 2 d., ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (188,30 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų foną.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).

Įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą privaloma sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – marškinius, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate pagal kvitą Nr. 032866, nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti V. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.