Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (byloje nedalyvaujančio asmens) atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų (iki 2018-01-01 – Telšių rajono apylinkės teismas) 2017-12-18 nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3084-671/2017 pagal pareiškėjo D. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., V. B., A. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas D. R. pareiškimu kreipėsi į Telšių apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini ), buvo D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. R. buvo R. B. vaikas. Suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka, tačiau posėdžio metu su pareiškėjo pareiškimu nesutiko, nurodė, jog reikalingi oficialūs įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo tėvystę; pareiškėjas prašė skirti DNR ekspertizę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi nurodė, kad vienas iš pagrindų tėvystei nustatyti ar nuginčyti yra moksliniai įrodymai, ir siekiant nustatyti, ar mirusysis R. B. yra pareiškėjo biologinis tėvas, būtina skirti DNR ekspertizę. Teismas DNR ekspertizę pavedė atlikti Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertams, įpareigojo ekspertus atsakyti į klausimą, ar R. B., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo D. R. tėvas, įpareigojo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą apmokėti Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijai už ekspertizės atlikimą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo įtraukti Tarnybą į bylą trečiuoju asmeniu, panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017-12-18 nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-3084-671/2017 ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti Tarnybą apmokėti 50 procentų genominės (DNR) ekspertizės išlaidų. Atskirasis skundas argumentuojamas tuo, kad teismo nutartis pavesti Tarnybai apmokėti visas DNR ekspertizės išlaidas yra nepagrįsta, kadangi ekspertizė skirta tiek pareiškėjo, tiek suinteresuotų asmenų prašymu; kadangi suinteresuotiems asmenims antrinė teisinė pagalba neteikiama, apmokėti jų patiriamų ekspertizės apmokėjimo išlaidų Tarnyba neturi pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos procesinės padėties

Tarnyba pagal savo kompetenciją atlieka antrinės teisinės pagalbos teikimo organizavimo ir kitas funkcijas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnis), tačiau nėra byloje dalyvaujančiu asmeniu (CPK 37 straipsnio 1 dalis) tuomet, kai tai susiję su antrinės teisinės pagalbos teikimu byloje dalyvaujančiam asmeniui. Šiuo aspektu apeliantės prašymas įtraukti dalyvauti Tarnybą byloje dalyvaujančiu asmeniu, pareikštas apeliacinės instancijos teismui, yra nepagrįstas.

Tarnybai pavesta sudaryti sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą ir šie, kaip byloje dalyvaujančių asmenų atstovai, yra laikomi dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 37 str. 2 d.). Civilinio proceso kodekse nėra expressis verbis reglamentuota tarnybos teisė teikti apeliacinius/atskiruosius skundus dėl teismo procesinių sprendimų, tačiau įvertinant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog tarnyba turi teisę pateikti apeliacinį/atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 100 str.).

Dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl sumos, priklausančios išmokėti ekspertinei įstaigai už ekspertizės atlikimą dydžio tuomet, kai pareiškėjui teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 % antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 91 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui D. R. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų. Tuo tarpu suinteresuotiems asmenims A. B., V. B. ir A. B. antrinė teisinė pagalba suteikta nebuvo.

Tais atvejais, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, byla dėl tėvystės nustatymo yra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK nustatytas bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo taisykles, nepriklausomai nuo to, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Kaip jau yra konstatavęs kasacinis teismas, ypatingajai teisenai taikomos ir bendrosios ieškinio teisenos normos. Taigi ypatingosios teisenos bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 straipsnyje nustatytomis išimtimis bei ypatumais, taip pat tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti CPK 444–448 straipsniuose. Jeigu nėra specialiosios teisės normos, reglamentuojančios tam tikrą klausimą, taikytinos bendrosios civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės, atsižvelgiant į ypatingosios teisenos esmę ir jai galiojančius principus. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad CPK 42 straipsnio 4 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, jog pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Pažymėtina, jog pagal šią įstatymo nuostatą byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ypatingosios teisenos esmę ir jai galiojančius principus, įvertinęs CPK įtvirtintą ypatingosios teisenos bylų dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėjimo teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmos instancijos teismu, kad pareiškėjas turi pareigą surinkti ir pateikti į bylą tokius įrodymus, kurių visuma nekeltų abejonių dėl prašomo nustatyti fakto buvimo, kadangi pareiškėjas yra suinteresuotas nustatyti jam teisines pasekmes sukeliantį juridinę reikšmę turintį faktą.

Nagrinėdamas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas privalo būti aktyvus ir siekdamas visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes, rinkti ir tirti CPK 176-220 straipsniuose nustatyta tvarka visus įrodymus, turinčius reikšmės bylos aplinkybių nustatymui – priklausomai nuo bylos aplinkybių, pripažinęs, kad reikia apklausti pareiškėją, suinteresuotus asmenis ar liudytojus, skirti byloje ekspertizę ir pan. (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnyje nurodyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas CPK 443 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto reikalavimo nepažeidė ir, paskirdamas byloje ekspertizę, ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų išaiškintos bylos aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys naudojosi savo procesine teise pareikšti nesutikimą su prašomu nustatyti faktu kaip neįrodytu, tačiau savarankiškų reikalavimų šioje byloje nekėlė. Pažymėtina, kad prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams yra procesinė dalyvaujančių byloje asmenų teisė, įtvirtinta įstatyme (CPK 42 str. 1 d.). Be to, artimieji spėjamo vaiko tėvo giminaičiai nėra tėvystės teisinių santykių dalyviai, tik spėjamas vaiko tėvas gali būti šių santykių dalyvis. Atsižvelgiant į tai, kad siekiant išaiškinti bylos aplinkybes, ekspertizė paskirta pareiškėjo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų, prašymu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog ekspertizės išlaidas šioje byloje apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs byloje ekspertizę, teisingai išsprendė ekspertizės apmokėjimo klausimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.