Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, sekretoriaujant Žanetai Kirsnienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui, gynėjai adv. Annai Grinevič, nukentėjusiųjų atstovėms S. O. ir J. V., ekspertui - psichiatrui Irmantui Ramanauskui,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo P. K. a.k. 3270630106 gim. 1927.06.29., Lietuvos Respublikos piliečiui, vidurinio išsilavinimo, našliui, pensininkui, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistam, padariusiam įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 153 str., 154 str. 4 d.

P. K. būdamas nepakaltinamas seksualiai išnaudojo, taip pat tvirkino mažametį:

P. K. sirgdamas lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu (įgytos silpnaprotystės sindromas) - mišria Alzheimerio tipo ir kraujagysline demensija ir dėl savo psichikos sveikatos būklės negalėdamas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, 2013 m. spalio 19 d. laikotarpiu nuo 14 iki 18 val. turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamečiu E. K. gim. 2003.05.29., pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo būkle dėl mažametystės, žadėdamas duoti 20 litų, atsiviliojęs mažamečius E. K. ir A. V. gim. 2005.10.05. į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kur E. K. nusimovus savo kelnes ir apatines kelnaites, rankomis lietė nukentėjusiojo E. K. lytinius organus bei čiulpė varpą ir taip fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą.

Šiuos veiksmus P. K. atliko mažamečio A. V. akivaizdoje taip tvirkindamas šį mažametį.

Mažametis E. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis P. K. kvietimu kartu su savo draugu A. buvo nuėjęs į P. K. butą, kur pastarajam pažadėjus duoti pinigų E. K. nusimovė savo kelnes ir kelnaites ir P. K. laižė jo lytinius organus įsidėjęs į burną ir už tai iš P. gavo pinigų, už kuriuos nusipirko žaislinį šautuvą.(b.l.30).

Mažametis A. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis E. K. pasiūlius pas P. K. gauti pinigų, kartu su juo buvo užėjęs į P. K. butą, kur pastarasis pačiulpė E. K. lytinį organą ir už tai Petras davė E. dvidešimt litų. Apie tai, kad Petras čiulpė E., jis pasakė savo mamai. (b.l.72).

Liudytoja S. O. parodė, kad kartu su ja gyvenantis E. K. po įvykio jai prisipažino, kad buvo nuėjęs su draugu Adomu pas P. K. į butą, kur P. K. pažadėjęs duoti dvidešimt litų laižė E. K. lytinį organą. Po įvykio Erikas pasikeitė, pasidarė grubus, jam reikalinga psichologo pagalba.

Liudytoja J. V. parodė, kad jai mažametis sūnus A. V. papasakojo, kad jis kartu su draugu E. K. buvo P. K. bute, kur P.K.E. nusimovus kelnes ir kelnaites čiulpė jo lytinį organą, jį lietė rankomis, laižė. Už tai Petras davė dvidešimt litų.

Įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena P. K. ir kuriame buvo atlikti aukščiau nurodyti veiksmai (b.l.19).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nuoplovoje nuo E. K. varpos yra seilių pėdsakai (b.l.37).

Šie įrodymai patvirtina, kad P. K. pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo būkle dėl mažametystės tenkino savo lytinę aistrą su mažamečiu E. K. fizinio sąlyčio būdu - čiulpdamas bei laižydamas jo lytinį organą ir šie jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 150 str. 4 d. numatytą veiką.

Byloje taip pat surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad P. K. savo lytinę aistrą su mažamečiu E. K. tenkino kito mažamečio - A. V. akivaizdoje, todėl šie P. K. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 153 str. numatytos veikos požymius.

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę buvo nustatyta, kad P. K. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu dėl savo psichikos sveikatos būklės negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. P. K. konstatuojama lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas (įgytos silpnaprotystės sindromas) - mišri Alzheimerio tipo ir kraujagyslinė demensija, dėl savo psichikos sveikatos būklės jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. P. K. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones- ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. (b.l.136).

Šią ekspertizės išvadą patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs teismo ekspertas psichiatras I.Ramanauskas.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis bei teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, P. K. taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str. 1d. 4 p., Baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pripažinti, kad P. K. padarė įstatymu uždraustas veikas numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 153 str. ir 154 str. 4 d., būdamas nepakaltinamu ir pritaikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

P. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktinius įrodymus: du atspaudus, E. K. ir P. K. nuoplovas ir seilių pavyzdžius, saugomus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriuje, sunaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.