- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-17
- Bylos Nr.
- ATP-440-185/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02968-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Kęstutis Venckus Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-440-185/2012 Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02968-2011-4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2012 m. rugsėjo 17 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo specialisto Arnoldo Glodenio apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nutarimo, kuriuo A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) sutrumpintas likusios specialiosios teisės atėmimo terminas 6 (šešiais) mėnesiais,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. P. 2011 m. gruodžio 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 str. 1 d., nubaustas 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. 2012 m. vasario 9 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas pakeistas – A. P. nubaustas 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams
A. P. nubaustas už tai, kad 2011 m. spalio 28 d., 20.16 val. Panevėžyje, Pievų gatvėje vairavo automobilį „Tojota Ron 4“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (0,44 ± 5 % prom. girtumas), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.
Pažeidėjas kreipėsi prašymu į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Panevėžio miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad A. P. įvykdė visas sąlygas, numatytas ATPK 329 straipsnyje, kuriame įtvirtinti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka, 2012 m. liepos 16 d. nutartimi sutrumpino A. P. paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 6 mėnesiais.
Šalies argumentai
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas asmuo pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartį ir A. P. paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino netrumpinti. Apeliantas cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-4-2128/2006 ir N-5-1886/2006, kuriose konstatuota, jog galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusio organo (pareigūno) teisė, bet ne pareiga. Teismai, spęsdami dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, turi tirti ne tik tai, ar yra įvykdytos ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos (asmuo, kuriam atimta specialioji teisė, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimų, praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo laiko, asmuo išklausė specialų paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą), bet taipogi įvertinti visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamiesi nuspręsti, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Nagrinėjamu atveju, apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad A. P. įvykdė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Pažeidėjas teismo nutarimu buvo nubaustas minimaliomis straipsnio sankcijoje numatytomis administracinėmis nuobaudomis, nežiūrint į tai, kad buvo nustatyta A. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Be to, A. P. Kelių eismo taisykles pažeidinėjo sistemingai (nuo 2003 m. balandžio mėn. Iki aptariamo teisės pažeidimo administracine tvarka baustas eilę kartų, o 2006 m. KET pažeidė šiurkščiai, kai vairuodamas transporto priemones, žymiai viršijo maksimaliai leistiną greitį). Minėtos aplinkybės, apelianto manymu, neigiamai charakterizuoja asmenį bei rodo, kad skirtos administracinės nuobaudos nepasiekė ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudų tikslų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. P. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundo netenkinti. A. P. nurodo, kad, teismui priėmus nutartį, kuria paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas šešiais mėnesiais, jau buvo praėję daugiau kaip septyni mėnesiai. Apeliantui apskundus teismo nutartį, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas dar pailgėjo, nes apskųsta nutartis, atmetus apeliacinį skundą, įsiteisėtų dar vėliau.
A. P. atsiliepime nurodo, kad teisės vairuoti visas transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė jokio teisės pažeidimo, paskirtą baudą sumokėjo ir atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo metu nustatytas jo girtumas tik 0,02 promilės viršijo ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti transporto priemones. Netekus teisės vairuoti transporto priemones, šeima, kurioje auga du mažamečiai vaikai, turi gerokai mažesnes pajamas, dažnai iškyla nepatogumai tvarkant įvairius šeimos reikalus.
Atsiliepime į apeliacinį skundą pasiremiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuodama teismine praktika, pagal kurią šis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad paskyrusi nuobaudą institucija, spręsdama dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, privalo įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu (LVAT byla Nr. N575-4695/2011, N575-4681/2011, N575-4654/2011, N575-4455/2011 ir kt). Pažeidėjas nurodo, kad per teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiką spėjo pajausti neigiamas pasekmes, suprato atsakomybės neišvengiamumą, dėl padarymo pažeidimo gailisi.
A. P. atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat mini Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, kuris suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema funkcionuoja taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai - būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Esami aukštesnės instancijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos teismus. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT), iki pastarojo laiko formavęs teisminę praktiką ir nagrinėjęs bylas dėl ATPK 329 straipsnio taikymo, yra konstatavęs, kad iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. LVAT administracinėje byloje Nr. N444-2128/2006 pabrėžė, kad sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (N261-932/2012). A. P. taip pat pažymi, kad nagrinėjamai bylai svarbios ir Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimo nuostatos. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą", ir kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl nuobaudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos nuobaudos dydžio ir skirti švelnesnės nuobaudos nei įstatyme įtvirtinta sankcijos žemutinė riba, o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, „būtų suvaržytos teismo galios - apriboti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą".
Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Iš bylos duomenų seka išvada, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, jau pasiekti ir sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą.
Šalies argumentai
A. P. nurodo, kad pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jo iki 2011-10-28 padaryti administraciniai teisės pažeidimai, pažeidimo pobūdis, negali turėti įtakos, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą (minėta LVAT nutartis Nr. N261-932/2012). Taigi, skundžiama nutartis neprieštarauja nei Konstitucinio Teismo doktrinai, nei Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo formuotai praktikai. Apylinkės teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ATPK 329 straipsnyje (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1223 redakcija) nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies, tuo realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino tinkamai. A. P. atitinka ATPK 329 str. numatytus reikalavimus – praėjo daugiau kaip pusė laiko, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, iš pažymos apie A. P. baustumą matyti, jog jis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė, pateiktas sveikatos atestavimo pažymėjimas patvirtina, kad A. P. išklausė 4 akademinių valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Skirtą jam 1000 litų baudą sumokėjo, darbdavio charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, jo darbo pobūdis yra susijęs su transporto priemonių vairavimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. P., įvertinus paklaidą, buvo nustatytas vos 0,41% , t. y. tik 0,01% leistiną normą viršijantis girtumas. 2011 m. lapkričio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu A. P. teigė, kad sėsdamas už vairo, girtu nesijautė, vairavo paprašius staiga sunegalavusios žmonos, kuriai buvo reikalinga skubi jo pagalba. Praeityje niekada nebuvo baustas už vairavimą neblaivaus, todėl laikytina, kad šis tokio pobūdžio pažeidimas A. P. nėra būdingas, kaip ir nurodė apylinkės teismas, padarytas atsitiktinai. Apeliaciniame skunde minimi daugkartiniai A. P. pažeidimai susiję su transporto priemonės vairavimu neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, greičio viršijimu ir kt. Skunde minima pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ATPK 32 str. 1 d. 5 p., jau buvo įvertinta skiriant nuobaudą. Taigi, apeliaciniame skunde nėra jokių svarių motyvų, kodėl A. P. sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, nuobaudos tikslai nebus pasiekti, juolab, kad nuo apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties iki skirto specialiosios teisės atėmimo vieneriems metams termino pabaigos bus likę tik trys mėnesiai.
Įvertinus šias aplinkybes, negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti sutrumpinus A. P. skirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p.,
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nutarimą palikti nepakeistą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.