Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam M. A., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei V. A.,

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovams Vygintui Aukštuoliui ir Svetlanai Čumačenko,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą:

2015-11-19 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei pradėti mokytis ar dirbti arba būti registruotam darbo biržoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei pradėti mokytis ar dirbti arba būti registruotam darbo biržoje,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis K. U., būdamas nepilnametis, įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė viešąją tvarką, o būtent: jis 2014 m. rugpjūčio 15 d., apie 22.30 val., būdamas nepilnametis, veikdamas kartu su nepilnamečiais M. A. ir E. S., dėl menkavertės priežasties, t. y. nukentėjusiesiems R. B. ir V. R. sudrausminus juos dėl per greito važiavimo automobiliu, viešoje vietoje – ties (duomenys neskelbtini) namu, Kaune, bendrais veiksmais - suduodant smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas R. B., padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat suduodant smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas V. R., padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei suduodant smūgį G. Ž. į veidą, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, trikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, jis nesunkiai sužalojo žmogų iš chuliganiškų paskatų, o būtent: 2014 m. rugpjūčio 15 d., apie 22,30 val., būdamas nepilnametis, veikdamas kartu su nepilnamečiu E. S., viešoje vietoje – ties (duomenys neskelbtini) namu, Kaune, iš chuliganiškų paskatų, dėl mažavertės priežasties, t. y. R. B. ir V. R. sudrausminus juos dėl per greito važiavimo automobiliu, tyčia bendrais veiksmais, suduodant nukentėjusiajam R. B. rankomis ir kojomis ne mažiau septynis smūgių, taip padarant jam muštines žaizdas kairio antakio srityje, apatinės lūpos dešinėje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus viršugalvio dešinėje, kaktos dešinėje, abiejuose skruostuose, kairiame antakyje, viršutinėje lūpoje, abiejose plaštakose, kairiame rieše, kairiame kelyje, kraujosruvas lūpų gleivinėje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimus, krūtinės kairės pusės sumušimą, viršutinių pirmų dantų abipusį sumušimą, lengvą galvos sukrėtimą, kaktikaulio kairio sinuso priekinės sienelės lūžį, kairės akiduobės vidinės ir išorinės sienelių lūžius, kas sukėlė R. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis nepilnametis M. A. įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė viešąją tvarką, o būtent: jis 2014 m. rugpjūčio 15 d., apie 22,30 val., būdamas nepilnametis, veikdamas kartu su nepilnamečiais K. U. ir E. S., dėl mažavertės priežasties, t. y. nukentėjusiesiems R. B. ir V. R. sudrausminus juos dėl per greito važiavimo automobiliu, viešoje vietoje – ties (duomenys neskelbtini) namu, Kaune, bendrais veiksmas - suduodant smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas R. B., padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, V. R., padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei suduodant smūgį G. Ž. į veidą, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, trikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis E. S., būdamas nepilnametis, įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė viešąją tvarką, o būtent: jis 2014 m. rugpjūčio 15 d., apie 22,30 val., veikdamas kartu su nepilnamečiais K. U. ir M. A., dėl mažavertės priežasties, t. y. nukentėjusiesiems R. B. ir V. R. sudrausminus juos dėl per greito važiavimo automobiliu, viešoje vietoje – ties (duomenys neskelbtini) namu, Kaune, bendrais veiksmas - suduodant smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas R. B., padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat suduodant smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas V. R., padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei suduodant smūgį G. Ž. į veidą, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, trikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, jis nesunkiai sužalojo žmogų iš chuliganiškų paskatų, o būtent: jis, 2014 m. rugpjūčio 15 d., apie 22,30 val., būdamas nepilnametis, veikdamas kartu su nepilnamečiu K. U., viešoje vietoje – ties (duomenys neskelbtini) namu, Kaune, iš chuliganiškų paskatų, dėl mažavertės priežasties, t. y. R. B. ir V. R. sudrausminus juos dėl per greito važiavimo automobiliu, tyčia bendrais veiksmais, suduodant nukentėjusiajam R. B. rankomis ir kojomis ne mažiau septynis smūgių, taip padarant jam muštines žaizdas kairio antakio srityje, apatinės lūpos dešinėje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus viršugalvio dešinėje, kaktos dešinėje, abiejuose skruostuose, kairiame antakyje, viršutinėje lūpoje, abiejose plaštakose, kairiame rieše, kairiame kelyje, kraujosruvas lūpų gleivinėje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimus, krūtinės kairės pusės sumušimą, viršutinių pirmų dantų abipusį sumušimą, lengvą galvos sukrėtimą, kaktikaulio kairio sinuso priekinės sienelės lūžį, kairės akiduobės vidinės ir išorinės sienelių lūžius, kas sukėlė R. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. U. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 15 d., jis kartu su E. S. ir M. A. vakare važiavo automobiliu VW Golf. Automobilį vairavo M. A., jis pats sėdėjo šalia priekinėje keleivio sėdynėje, automobilio galinėje sėdynėje sėdėjo E. S. ir dvi merginos: E. Š. ir K. B.. Jiems važiuojant Jie važiavo apie 30 – 40 km/val. greičiu. Vidurine gatve, prie vieno namo vartų stovėjo trys vyrai. Pravažiavus pro tuos vyrus, jis išgirdo garsą, matė, kaip kairėje gatvės pusėje stovėję vyrai kažką sušuko, vienas vyras spyrė į jų automobilio kairės pusės priekinį sparną. Po spyrio jie sustojo. Jis pirmas išlipo iš automobilio. Pamatė, kad vyriškis buvo išgėręs, kaip vėliau sužinojo tai buvo R. B., jis ir buvo tas vyriškis, kuris spyrė į jų automobilį. Vyras pradėjo jį stumdyti ir sakė jam: “lįsk atgal į mašiną“. Jis į automobilį nelipo, tačiau smogė keturis kartus kumščiu R. B. į galvą, šis nuo smūgių parkrito ant žemės. Tuo metu, iš automobilio galinės sėdynės išlipo E. S.. Tada prie jų atbėgo kiti du vyrai. Ką darė E. S. ir ką darė kiti vyrai jis nematė. Tuo metu M. A. sėdėjo automobilyje vairuotojo sėdynėje. Vienas vyras pribėgo prie automobilio vairuotojo durelių, jas atidarė, griebė M. A. už kojų ir ėmė tempti jį iš automobilio. Kaip jis vėliau sužinojo, tai buvo nukentėjusysis V. R.. Trečiasis vyras nuo jų atsitraukė ir nieko jiems nedarė. Jis pribėgo padėti M. A., pastūmė pastarąjį už kojų traukusį vyrą, jį nustumti pavyko, kartu su juo buvo ir E. S.. Nustūmus vyriškį nuo M. A., vyriškis nenugriuvo. Tada jie sudavė vyriškiui smūgius. Jis smogė vyriškiui kumščiu vyrui į pilvą, kiek smūgių sudavė jis neatsimena, nukentėjusiojo jis nespardė. Ką darė E. S. jis nematė. Tada jis nuėjo prie automobilio priekio, atidarė kapotą, uždėjo kablį, kuris buvo nukritęs, sutvarkęs uždarė kapotą, sėdo į automobilį, į tą pačią vietą, E. S. taip pat sėdo į automobilio galinę sėdynę, kur sėdėjo prieš tai, ir išvažiavo. Po dviejų valandų juos sustabdė policijos pareigūnai. Kas nuo smūgių atsitiko V. R. jis nežiūrėjo. Pareiškė, kad jis labai atsiprašo nukentėjusiųjų, jie buvo pasirašę susitarimą dėl žalos atlyginimo, jis pripažįsta 347,54 eurų (1200 litų) dydžio turtinę žalą dėl sudaužyto R. B. laikrodžio, mano, kad 10 000 eurų dydžio neturtinė žala yra per didelė, prašo ją mažinti. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus, pasižada daugiau nenusikalsti.

Kaltinamasis nepilnametis M. A. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 15 d., apie 21.30 val., jis kartu su K. U. ir E. S. atvažiavo į pas K. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune. Jie parašė žinutę, ir ji kartu su E. Š. atėjo pas juos į automobilį. Buvo apie 22.30 val. Jis vairavo automobilį, šalia jo sėdėjo K. U., galinėje sėdynėje sėdėjo E. S., merginos atsisėdo į galinę sėdynę. Jie pradėjo važiuoti, automobilio greitis nebuvo didelis. Netoliese prie savo namo stovėjo trys vyriškiai. Kažkuris jų spyrė į automobilio priekinį sparną, kuris vyriškis spyrė jis nematė. Jis sustabdė automobilį. K. U. išlipo iš automobilio. Jie pamatė, kad du vyriškai eina prie jų. Tada iš automobilio išlipo ir E. S.. Vienas vyriškis, kaip dabar žino tai buvo R. B., pasakė: “lipk atgal į mašiną, ko čia šustriakai išlipote, ko važinėjate, ko čia draskotės?“. Kai K. U. išlipo, liko praviros durelės. Jis matė, kaip K. U. sudavė vyriškiui kumščiu, kaip šis nuo smūgių nukrito. Paskui prie jo, tai yra M. A., durelių pribėgo kitas vyriškis, kaip dabar žino V. R.. Jis atidarė dureles ir griebęs jį už kojų, ėmė traukti jį iš automobilio sakydamas; „lipk iš mašinos, išsiaiškinsime“. Jis pašaukė į pagalbą prie automobilio galo stovėjusius E. S. ir K. U.. Jie atbėgo, nustūmė nuo jo vyriškį ir abu šiam vyriškiui sudavė kumščiais ir kojomis apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Nuo smūgių nukentėjusysis, kaip dabar žino, V. R., nukrito. Tuo metu R. B. dar gulėjo ant žemės. Merginos šaukė jiems „nesimuškite, baikite“, jie sakė merginoms nelipti iš automobilio. Kai tas žmogus nukrito ant žemės, K. U. pribėgo prie kapoto, uždėjo kablį, uždarė kapotą, sugrįžo, jie visi sėdo į automobilį ir išvažiavo. Tvirtina, kad jis pats niekam smūgių nesudavė, iš automobilio išlipęs nebuvo. Pripažįsta, kad jie garsiai šūkavo, pažeidė viešąją tvarką, parodė, kad supranta, jog pasielgė blogai, pripažino, kad pažeidė viešąją tvarką, tačiau pareiškė, kad kaltės nepripažįsta, nes nieko blogo nepadarė.

Kaltinamasis E. S. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 15 d., apie 21.40 val., jis kartu su M. A. ir K. U. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, Kaune, pas pažįstamą K. B.. Jie parašė jai žinutę, ji atėjo kartu su E. Š.. Jie visi automobilyje pasikalbėjo ir pradėjo važiuoti tiesiai gatve. Dar atvažiuojant jis matė, kad netoliese prie namo stovi trys vyriškiai. M. A. vairavo automobilį, K. U. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, jis sėdėjo galinėje sėdynėje už jo nugaros, šalia sėdėjo abi merginos. Pravažiuojant pro vyrus kažkuris jų spyrė į kairį priekinį automobilio sparną. Jie sustojo, K. U. išlipo iš automobilio. Tuo metu prie automobilio priėjo vyriškis, kaip dabar žino R. B.. Tada iš automobilio ir išlipo ir jis, tai yra E. S.. Išlipęs jis smogė vyriškiui, kaip dabar žino R. B., kumščiu porą smūgių, tam pačiam vyriškiui sudavė smūgį ir K. U.. Po jų smūgių vyriškis nukrito. Trečiajam aukštam vyriškiui jis pasakė: „dink iš čia“ ir vyriškis pabėgo. Tuo metu prie jų automobilio vairuotojų durelių pribėgo vyriškis, kurį dabar žino kaip nukentėjusįjį V. R.. Pamatė, kad šis vyriškis už kojų traukia M. A. iš automobilio, M. prašė jų pagalbos. Jis su K. U. pribėgo prie V. R., pradėjo jį stumti, pastarasis mėgino jiems smogti, tačiau nepataikė. Tada jie sudavė vyriškiui kelis smūgius, jis galėjo suduoti iki dešimties smūgių kumščių ir vieną kartą spyrė. M. A. iš automobilio išlipęs nebuvo. K. U. nukentėjusįjį tik pastūmė. Jis pamatė, kad prie jų automobilio nukritę guli du vyriškiai, trečio vyriškio nebuvo. Tada jie visi sėdo į automobilį ir išvažiavo. Po dviejų valandų Raudondvario plente juos sulaikė policijos pareigūnai. Nukentėjusiojo R. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl 347,54 eurų turtinės žalos priteisimo pripažįsta visiškai, nesutinka su 10 000 eurų neturtinės žalos dydžiu, mano, kad iš jo ir K. U. priteistina 1000 eurų dydžio suma neturtinei žalai atlyginti, kadangi nukentėjusysis R. B. pats jį puolė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji K. U. ir E. S. savo kaltę pripažino, o kaltinamasis M. A. kaltės nepripažino, visų trijų kaltinamųjų kaltė visiškai įrodoma nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais, byloje ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis V. R. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 15 d., vakare jo draugas G. Ž. parvežė į namus jo, tai yra V. R., posūnį A. A. M., kuris prieš tai buvo svečiuose pas G. Ž.. Jie pasėdėjo, pasivaišino, o apie pusė vienuoliktos vakaro jis palydėjo G. Ž., kuris buvo susilaužęs koją ir vaikščiojo su ramentais, iki jo automobilio, stovėjusio prie jo namo. Kartu ėjo ir jo posūnis A. M.. Kitoje pusėje gatvės stovėjo jo kaimynas R. B., kuris juos pamatęs priėjo prie jų. Netoliese, gal už 50 metrų, stovėjo automobilis VW „Golf“, kuris staiga pajudėjo, atvažiavo link jų iš priekio ir pravažiavo pro juos, važiuodamas apie 40 – 50 km/val. greičiu. Jų gatvelė yra siaura, joje nėra šaligatvių, todėl tai buvo per didelis greitis. R. B. šūktelėjo „ko čia lakstote“, susikeikė, tačiau jis nieko nedarė, į automobilį nesudavė. Automobilis VW „Golf“ sustojo. Jis priėjo prie vairuotojo durelių, o R. B. priėjo prie dešinės pusės priekinių durelių. Vairuotojas norėjo atidaryti automobilio dureles, tačiau jis dureles laikė, pasakė vairuotojui „sėdėk“, kadangi jie norėjo tik sudrausminti vaikinus. Vairuotojo iš automobili jis tikrai netraukė. R. B. stovėjo prie automobilio VW „Golf “galo, o G. Ž. stovėjo prie savo automobilio. Tada iš automobilio keleivio priekinės sėdynės išlipo vienas vaikinas, po jo iš galinės keleivio sėdynės išlipo antras vaikinas, abu buvo su gobtuvais. Jie apsižodžiavo, tada ir vienas ir kitas jaunuoliai smogė R. B., smūgis buvo ne vienas, nors tiksliai jis nematė ar abu jaunuoliai mušė ir kiek smūgių buvo su duota. R. B. po smūgių nukrito. Visi plūdosi, kilo triukšmas, kaimynai sužiuro pro langus ir balkonus. Tada abu jaunuoliai nuo dešinės automobilio pusės bėgo prie jo. Jis ėmė trauktis, vienas jaunuolis smogė jam kumščiu į veidą, jis nukrito, užsidengė galvą, tada jie pradėjo jį spardyti, spardė į galvą, pataikė į ranką, kuria jis buvo užsidengęs galvą, į kūną, garsiai keikėsi, kas tiksliai spardė jis nematė, ar už vairo sėdėjęs vaikinas išlipo iš automobilio jis nematė. Pribėgo jo posūnis A. A. M. ir ėmė šaukti „policija“. Tada vaikinai sulipo į automobilį ir išvažiavo. Jis ir R. B. liko gulėti ant gatvės. Vėliau jam G. Ž. pasakojo, kad iš automobilio VW „Golf“ išlipo vairuotojas, pribėgo prie jo ir sudavė jam į veidą kumščiu, nubrozdino lūpą, o jis rankoje turėtu ramentu užsimojo smogti vaikinui į sprandą ir ėmė šaukti „Policija‘. Jį ir R. B. išvežė į ligoninę suteikti pagalbos, o G. Ž. pareiškė, kad jam pagalbos nereikia. Jis po šio įvykio nedarbingas buvo apie mėnesį, R. B. iš ligoninės išleido tik už savaitės ar dviejų, grįžęs iš ligoninės sakė, kad jam buvo sulaužytas žandikaulis, jį pykina. Parodė, kad jis R. B. pažįsta aštuonerius metus, žino, kad jis dirba užsienyje, jo materialinė padėtis gera, žino, kad jis turėjo didelį, išvaizdų, melsvos spalvos laikrodį, brangų laikrodį jis galėjo įsigyti, koks tai buvo laikrodis jis nežino. Jis pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti 2000 eurų iš abiejų jį mušusių kaltinamųjų.

Nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 15 d. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Vakare, apie 22.30 val., jis pamatė savo kieme stovintį kaimyną V. R. su jam nepažįstamu vyriškiu. Jis priėjo prie jų, jie visi šnekučiavosi. Jie pamatė, kad nuo sankryžos, nuo Raudondvario pl. pusės, greitai atlekia tamsios spalvos automobilis VW „Golf“. Jis yra vairuotojas profesionalas, todėl sprendžia, kad šio automobilio greitis buvo virš 50 km/val. Jis matė, kad sėdi vairuotojas ir dar kažkas šalia. Jis mėgino juos sudrausminti, kadangi gatvė siaura, jis pats turi vaikų. Jis šūktelėjo „kur jūs lakstote“ ir parodė ranka gestą. Automobilis sustojo už 5-10 metrų. L, po to įjungė atbulinį bėgį ir privažiavo prie jo. Jis priėjo norėdamas paaiškinti, kad jie taip nelakstytų. Automobilio durelės atidarė. Jis neprisimena prie kurių durelių priėjo, ar prie vairuotojo ar prie keleivio, atrodo, kad prie keleivio, ir priėjęs gavo smūgį. Liudytojas pareiškė, kad įvykio metu jis patyrė galvos traumą, ilgai gydėsi, įvykis buvo seniai, jis neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2014-08-15 apie 2,30 val. su draugu V. R. grįžo namo, būnant prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, link jų, nuo Raudondvario pl. (duomenys neskelbtini) gatve, dideliu greičiu privažiavo tamsios spalvos automobilis „VW Golf“, valst. Nr. neįsidėmėjo. Kadangi tuo metu gatvėje buvo daug vaikų, jie su draugu pradėjo šio automobilio vairuotojui mojuoti, kad jis sustotų ir nepartrenktų vaikų. Minėtas automobilis pravažiavo pro juos ir sustojo. Jis priėjo prie automobilio, sustojo prie vairuotojo pusės durelių, iš automobilio išlipo du vaikinai. Jis pajuto smūgį į kairįjį antakį, pajuto dar kelis smūgius, po ko nukrito, prarado sąmonę. Prieš prarasdamas sąmonę dar girdėjo merginų klyksmą. Sąmonę atgavo Kauno Klinikose, todėl nieko daugiau apie savo sužalojimą pasakyti negali. Šio įvykio metu buvo sudaužytas jo laikrodis „Festina“ 290 eurų vertės. Nei vieno iš asmenų neįsidėmėjo. 2014 m. gruodžio mėn. pabaigoje, datos tiksliai neatsimena, pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo dvi merginos. Viena iš jų buvo jo kaimynė, kurią žino iš matymo, kur ji tiksliai gyvena, nežino. Vardo ir pavardės jos taip pat nežino Ji yra apie 17 m. amžiaus, normalaus, kiek pilnoko, kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, rudų plaukų. Jos veido bruožus gerai atsimena, atpažinti ją galėtų. Antroji mergina buvo smulkaus kūno sudėjimo, žemesnė už pirmąją merginą, tiksliai dabar nebeatsimena, bet jam pasirodė, kad ji buvo tamsių plaukų. Šios merginos anksčiau visai nepažinojo, jos nei vardo, nei pavardės nežino, ją atsimena gerai, veido bruožus įsidėmėjo gerai, todėl ją atpažinti taip pat gali. Kalbėjo su juo žemesnė jam nepažįstama mergina, kaimynystėje gyvenanti mergina nieko nesakė, tik stovėjo šalia. Žemesnioji mergina pasakė, kad atėjo susitarti dėl jo rašyto pareiškimo. Jis pradžioje dar nesuprato, dėl kokio pareiškimo, bet ji pasakė, kad dėl jo sumušimo. Jis jos paklausė, kodėl atėjo jos, o ne jį sumušę vaikinai. Mergina atsakė, kad jos yra drąsesnės. Ji jo paklausė, ar jis sutiktų „atsiimti“ pareiškimą, jei jam bus atlyginta žala. Jis atsakė, kad apie tai pagalvos, pasitars su advokatais ir tada jai praneš. Mergina padiktavo savo mobiliojo ryšio telefoną, kurio dabar nebeatsimena, išsaugojęs neturi, ir jie susitarė, kad jis apsisprendęs jai paskambins. Tada abi merginos išėjo. Su merginomis apie jokias jo sumušimo aplinkybes nekalbėjo, jos nepasakė, kokie konkrečiai vaikinai jį sužalojo, ir kas jas sieja su minėtais vaikinais. Maždaug po dviejų savaičių jis paskambino merginos duotu telefonu, pasakė, kad gali susitikti aptarti jam padarytos žalos dydį ir atlyginimo galimybes, mergina pasakė, kad pati jam dar kartą perskambins, bet daugiau jos skambučio nebesulaukė ir daugiau jai nebeskambino. Daugiau pas jį niekas atėjęs nebuvo, su niekuo daugiau apie savo sumušimą nebendravo. Dėl jam padaryto sužalojimo nori pareikšti 10 000 eurų civilinį ieškinį. Iš viso šioje byloje nori pareikšti 10 290 eurų dydžio civilinį ieškinį. Jokių sumušimo aplinkybių jis daugiau nežino, nieko papildyti neturi (II t., b. l. 57, 58, 61). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad nei jis nei niekas kitas į automobilį nespyrė, parodė, kad nuo merginos namo iki jo namo yra apie 200-250 metrų ir tikrai galėjo išvystyti tokį greitį patvirtino, kad jis palaiko civilinį ieškinį dėl 347,54 eurų turtinės žalos dėl laikrodžio Festina sudaužymo ir 10 000 eurų neturtinės žalos priteisimo, nurodė, kad jis dėl sužalojimų buvo ilgai gydomas, patyrė skausmą, stresą, stresą patyrė ir jo vaikai, sumažėjo jo galimybė bendrauti, iki šiol jam tirpsta veidas liko sumušimo žymės, gydytojai negali pasakyti, ar sumušimo pasekmės praeis. Su kaltinamaisiais taikytis jis nesutiktų, kadangi jie visą laiką juokėsi, kada jis pasakojo, kaip buvo sumuštas, kiek buvo gydomas ir ką dėl to išgyveno.

Liudytojas G. Ž. parodė, kad jis 2014 m. rugpjūčio 15 d., vakare, apie 21.30 val., jis parvežė V. R. jo posūnį A. A. M. į namus. Jie šnekučiavosi su V. R., kartui su jais šnekučiavosi ir V. R. kaimynas R. B., gatvėje riedlentėmis važinėjosi vaikai. Gatve dideliu greičiu pravažiavo tamsios spalvos automobilis VW Golf, kuriame sėdėjo trys vaikinai ir dvi merginos. Jis vairuotojas, todėl sprendžia, kad šio automobilio greitis buvo apie 60 km/val. R. B. šūktelėjo, kad sudrausminti automobilio vairuotoją. Nei vienas iš jų į automobilį nespyrė. Tada automobilis VW „Golf“ sustojo ir pavažiavo atgal prie jų. V. R. priėjo prie automobilio vairuotojo sudrausminti, priėjęs pravėrė vairuotojo dureles ir paklausė, kodėl jie taip laksto, sakė, kad gatvelėje laksto maži vaikai, vaikinai kažką sakė, bet jis negirdėjo ką. Jo koja tuo metu buvo langetėje, jis stovėjo taip, kad jam geriau matėsi kairė automobilio pusė, kur stovėjo V. R., o jo kaimynas R. B. priėjo prie dešinės automobilio pusės. Tos pusės priekinės ir galinės automobilio durelės atsidarė, iš automobilio išlipo du vaikinai užsidėję kapišonus, pamatė, kaip vienas aukštas vaikinas smogė kumščiu R. B. į veidą, nuo smūgio jis parkrito ir neatsikėlė. Tai pamatę vaikai išsigando ir pradėjo šaukti „policja“. Tada tie du vaikinai pribėgo prie V. R., puolė mušti jį kumščiais, jis iš pradžių laikėsi o paskui nukrito. Jis stovėjo toliau, kadangi jo koja buvo langetėje. Prie jo pribėgo trečiasis vaikinas, išlipęs iš automobilio vairuotojo vietos, smogė jam kumščių į kairę veido pusę, smogdamas nieko jam nesakė. Jie abu pasimosikavo vienas prieš kitą, o kai vaikai pradėjo šaukti „policija“, visi vaikinai sušoko į automobilį ir išvažiavo. Du vyrukai buvo su kapišonais, o vienas, vairuotojas, kuris pribėgo prie jo ir smogė jam, buvo be kapišono. Merginos iš automobilio išlipusios nebuvo. Tas, kuris jam prakirto lūpą, buvo neaukštas. Vienas vaikinas su kapišonu buvo aukštokas, jis mušė V. R. kaimyną, žemesnis vaikinas buvo šviesesnis. Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 15 d., apie 22,30 val., jis buvo (duomenys neskelbtini), stovėjo, kalbėjosi su draugais V. R. ir R. B.. Gatvėje dar buvo V. įsūnis A. M.. Staiga pamatė (duomenys neskelbtini) greitai atvažiuojantį automobilį „VW Golf“, tamsiai mėlynos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio automobilio valst. Nr. jis įsiminė gerai, suklysti negalėjo. Kai šis automobilis važiavo pro šalį, R. šūktelėjo, kad jis važiuotų lėčiau. Tada automobilis sustojo. Jis liko stovėti gatvėje, prie namo, V. priėjo automobilio vairuotojo, R. irgi priėjo prie automobilio, bet liko stovėti arčiau automobilio galo. Iš automobilio, kiek atsimena, pro priekines ir galines keleivio pusės dureles, išlipo du vaikinai, vienas jų buvo apie 180 cm. ūgio, atletiško kūno sudėjimo, apsirengęs tamsios sp. rūbais, su gobtuvu ant galvos, jo veidų bruožų neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Antrasis vaikinas buvo panašaus ūgio į pirmąjį, atletiško kūno sudėjimo, kaip jis buvo apsivilkęs, neįsidėmėjo, jo veido bruožų neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Abu vaikinai jam pasirodė jauni, apie 18 m. amžiaus. Abu vaikinai pirmiausiai prišoko prie R., jis iškart nukrito, ar jį vaikinai mušė nukritusį, neatsimena. Kuris iš vaikinų sudavė R. smūgį, nuo kurio jis nukrito, jis nepastebėjo. Paskui abu šie vaikinai iškart prišoko prie V., mušė jį rankomis, spardė nukritusį ant žemės. Kuris ir kiek smūgių sudavė V., pasakyti negali, nes tuo pačiu momentu prie jo pribėgo iš automobilio išlipęs trečiasis vaikinas. Jis išlipo pro vairuotojo dureles. Jis buvo žemesnio ūgio nei pirmieji du vaikinai, apie 170 cm., vilkėjo šviesesniais rūbais, bet detaliau jų apibūdinti negali. Šis vaikinas buvo vidutinio kūno sudėjimo, apie 18 m. amžiaus. Jo veido bruožų gerai neįsidėmėjo, jo neatpažintų. Šis vaikinas jam sudavė vieną smūgį į veidą, prikirto lūpą, jis gynėsi, jie su juo susistumdė. Paskui kažkas ėmė šaukti „policija“, abu vaikinai sėdo į automobilį ir pasišalino. Konflikto metu, matė, kad automobilyje dar buvo dvi merginos, jos buvo pradarę dureles, šaukė – „Baikit“. Matė, kad jos buvo jaunos, apie 16 m., viena buvo tikrai šviesių ilgų plaukų, antros merginos neįsidėmėjo. Nei vienos iš merginų atpažinti negalėtų. Policiją ir greitąją med. pagalbą iškvietė A. M.. Atvykę greitosios med. pagalbos gydytojai išvežė R. ir V. į Kauno Klinikas. R. visą laiką buvo be sąmonės. V., kiek matė, trumpam buvo praradęs sąmonę, bet paskui atsigavo. Jam nuo vaikino suduoto smūgio buvo prakirsta lūpa. Šioje byloje būti pripažintas nukentėjusiuoju atsisako. Ar vaikinai turėjo kažkokius daiktus, kuriais sužalojo R. ir Virginijų, ar mušė juos tik kumščiais, jis nematė, kastetų pas juos nepastebėjo. Žemiausias vaikinas, kuris sudavė jam, kasteto tikrai neturėjo (i t., b. l. 67, II t., b. l. 85). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tik nurodė, kad automobilio VW „Golf“ numerius įsiminė ne jis, o V. R. posūnis A. A. M..

Liudytojas A. A. M. nurodė, kad V. R. yra jo patėvis, jis jį vadina tėčiu parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 15 d. jis žaidė gatvėje prie namų su draugu G. D. ir dviem mergaitėmis G. ir K.. Tą vakarą jį parvežė jo tėčio V. R. draugas G. Ž., pas kurį jis buvo svečiuose, jis šlubavo. Jiems žaidžiant pro juos pralėkė automobilis VW „Golf“. Jo tėtis pasakė, kad nelakiotų. Po tėčio žodžių automobilis VW „Golf“ sustojo. Tai pamatęs jis išsigando. Jis gerai nematė, kas sėdėjo automobilyje, jau buvo tamsu, tačiau gatvelė buvo gerai apšviesta. Jo tėtis V. R. priėjo prie automobilio vairuotojo durų, atidarė dureles, kažką kalbėjo, ką kalbėjo jis negirdėjo. Jų kaimynas R. B. priėjo prie automobilio VW „Golf“ iš dešinės pusės, kurią jis, tai yra A. A. M., geriau matė. Pro dešines dureles išlipo vaikinas, ar jis ką nors sakė jis neatsimena. Po to kilo muštynės, iš automobilio išlipęs vaikinas mušė R. B..

Liudytojas pareiškė, kad įvykis buvo seniai, jis neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 15 d., apie 22,30 val., jis buvo (duomenys neskelbtini). Gatvėje dar buvo jo patėvis V. R., jo draugai R. B. ir G. Ž.. Jie stovėjo prie automobilio, kalbėjosi. Staiga į gatvę dideliu greičiu įvažiavo automobilis „VW Golf“, tamsiai mėlynos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo metu, kai vyko konfliktas, jis gerai įsižiūrėjo šiuos numerius, suklysti tikrai negalėjo. Kai automobilis važiavo pro šalį, V. sušuko, kad „Nelakstykit“. Tada šis automobilis sustojo. V. priėjo prie vairuotojo, R. taip pat priėjo prie automobilio, bet jis sustojo ties automobilio galu. V. kalbėjo su dureles pradariusiu automobilio vairuotoju. Kaip atrodė vairuotojas, kuo jis vilkėjo, jis nematė, matė tik, kad jis buvo su kepure su snapeliu. Kepurės spalvos neįsidėmėjo. V. jam sakė, kad ko jie laksto. Ką atsakė vairuotojas, negirdėjo. Tada iš automobilio išlipo vienas vaikinas. Jis išlipo pro galines vairuotojo pusės dureles. Jis buvo virš 180 cm. ūgio, normalaus kūno sudėjimo. vilkėjo juodos spalvos sportiniu kostiumu, ant galvos jis buvo užsidėjęs gobtuvą. Jo veido nematė, atpažinti negali. Šis vaikinas iškart sudavė smūgį R. į veidą, tuo pat metu iš automobilio pro tas pačias dureles išlipo antrasis vaikinas. Jis buvo apie 170 cm. ūgio, normalaus kūno sudėjimo, jis taip pat vilkėjo tamsios spalvos sportinį kostiumą, ant galvos buvo užsidėjęs gobtuvą. Šis vaikinas R. taip pat sudavė smūgį kumščiu į veidą, nuo šio smūgio R. nukrito. Tada abu vaikinai ėmė jį spardyti, spardė į galvą, kiek kartų jie spyrė, pasakyti negali, neįsidėmėjo. Po to aukštesnis vaikinas pribėgo prie G., kuris tuo metu stovėjo prie stulpo, buvusio nuo automobilio maždaug už 5 m. Šis vaikinas jam sudavė kumščiu smūgį į veidą, matė, kad prakirto jam lūpą. Tada abu vaikinai prišoko prie V., pirmasis jam sudavė kumščiu į galvą aukštesnis vaikinas, V. nukrito. Tada abu vaikinai ėmė jį spardyti, spyrė daug kartų į visą kūną. Kiek vaikinai jam spyrė, pasakyti negali, neįsidėmėjo. Jis iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino 112, pranešė apie muštynes, iškvietė policiją ir greitąją. Šio skambučio metu jis suteikė tiksliausią informaciją apie šį įvykį, nes viskas buvo įvykę prieš kelias akimirkas. Tiksliai atsimena, kad automobilyje, iš kurio išlipo vaikinai, sumušę V. R. ir R. B., taip pat buvo ir dvi merginos. Taip jis nurodė ir kviesdamas policijos pareigūnus. Viena iš merginų, kuri, kiek atsimena buvo trumpam išlipusi iš automobilio, buvo smulkaus kūno sudėjimo neaukšto ūgio, blondinė, vidutinio ilgio plaukų. Automobilyje sėdėjo dar viena mergina, bet jos apibūdinti visiškai negali, jos gerai ir nematė. Sumušę V., vaikinai sėdo į automobilį ir išvažiavo. Viso konflikto metu vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo, ar dar automobilyje buvo kokių nors asmenų, ji nematė. Visą konfliktą jis stebėjo maždaug 10 m. atstumu, stovėdamas prie savo namo tvoros. Jis nepastebėjo, kad vaikinai ant rankų būtų užsidėję kastetus ar panašius daiktus, bet buvo prietema, jis galėjo to ir neįžiūrėti (II t., b. l. 83, 84 ). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas R. B. nurodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu, parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 16 d., jam dirbant kartu su vyr. patruliu D. M., per radijo ryšį išgirdo informaciją, kad kilus konfliktui ir sudrausminus asmenis, kilo muštynės, buvo sužaloti du asmeny, kad buvo naudojamas kastetas, buvo nurodyta automobilio markė ir jo numeris. Vėliau buvo pranešta, kad (duomenys neskelbtini) mikrorajone jaunuoliai dideli greičiu važinėja automobiliu VW „Golf“. Patruliuodami, apie 01,20 val. (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje jie pamatė minėtą automobilį, jį sustabdė. Automobilyje buvo trys vaikinai ir mergina. Prie automobilio vairo sėdėjo vaikinas, kuris neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Visi trys jaunuoliai į užduodamus klausimus apie įvykį Vidurinėje gatvėje, painiojosi, pasakojo skirtingas versijas. Jaunuoliai buvo sulaikyti ir pristatyti į komisariatą.

Liudytoja E. Š. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 15 d. pavakariais ji buvo pas savo draugę K. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ji paskambino M. A., jie susitarė susitikti prie K. B. namų, kur jis žadėjo atvažiuoti. Vakare M. A. atvažiavo tamsios spalvos automobiliu VW „Golf“, kartu su juo atvažiavo K. U. ir E. S., kuriuos ji žinojo iš matymo. Ji su K. B. atėjo prie vartų, jie visi pakalbėjo, jos nutarė važiuoti su vaikinais kartu pasivažinėti. Jos įlipo į automobilį, atsisėdo galinėje sėdynėje, ji sėdėjo prie lango už vairuotojo nugaros, jos draugė atsisėdo šalia jos, automobilį vairavo M. A.. Už dviejų namų stovėjo trys vyrai. Jiems pradėjus važiuoti ir pravažiavus gal du namus, tie vyrai pradėjo šūkauti, mosikuoti rankomis, jai atrodė, kad jie buvo išgėrę. Vienas iš tų trijų vyrų spyrė į jų automobilio kairį sparną prie rato. Tada jie sustojo. Tas vyras, kuris spyrė į automobilio sparną, atidarė vairuotojo dureles ir pradėjo traukti M. A. iš automobilio, o M. kojomis mėgino jį atstumti nuo savęs. Kiti du vyrai priėjo prie jų automobilio iš kitos pusės. Ji norėjo išlipti iš automobilio, bet tas vyras nieko nesakęs uždarė automobilį. Tada ji atsisukusi pamatė, kaip iš kitos pusės priėję kiti du vyrai ištraukė automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusį K. U., ir galinėje keleivio sėdynėje dešinėje pusėje prie lango sėdėjusį E. S.. Ko tie vyrai norėjo ji nežino, vyrai buvo nusiteikę piktai, jie susimušė su K. U. ir E. S.. Vienas vyras nukrito, kitas nukrito už automobilio galo. Vienas vyras pabėgo. Ji iš automobilio nelipo. M. A. taip pat nebuvo išlipęs iš automobilio. Kai vienas vyras nukrito, jos draugai sulipo į automobilį ir jie išvažiavo. Jos draugai buvo sužaloti, tačiau kaip jie buvo sužaloti ji neprisimena. Jie nuvežė ją į namus, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji davė neteisingus parodymus, kadangi buvo išsigandusi. Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad K. B. yra jos pusseserė, parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 15 d., datą atsimena tiksliai, apie 19 val. pas ją atėjo K.. Ji pas ją truputį pabuvo, paskui ji pasakė, kad ją atvažiuoja pasiimti jos draugai ir išėjo. Ar ji buvo su kažkuo susitarusi iš anksto, ar būdama pas ją kalbėjo su kažkuo telefonu, ji neatsimeną. Kiek tuo metu buvo valandų, pasakyti negali. Tai pasakiusi K. išėjo. Kas pas ją atvažiavo, ji nematė, iš buto išėjusi nebuvo. Paskui, naktį, jai paskambimo policijos pareigūnas, ir paklausė, ar ji galėtų pasiimti savo pusseserę K., nes ji yra nepilnametė. Kiek atsimena, tuo metu K. tėvai buvo kažkur išvykę. Ji pasakė, kad K. gali pasiimti ir patys pareigūnai ją atvežė pas ją. Kas įvyko, kodėl K. buvo policijoje, kas buvo kartu su ja, ji nieko nežino, K. nieko neklausinėjo ir ji man nieko nepasakojo. Ji pati minėtą vakarą niekur iš išėjusi namų nebuvo, apie jokias muštynes nieko nežino. K. B. maždaug 2014 m. gruodžio mėn., datos tiksliai neatsimena, jai pasakė, kad jos kaimynas, kurio ji pati nepažįsta, yra parašęs kažkokį pareiškimą, kuriame yra paminėta ir ji. Ji nelabai suprato, ką jai sakė K., bet sutiko su ja nueiti pas jos minimą kaimyną ir išsiaiškinti, kokį pareiškimą ir kodėl jis yra parašęs. Pas minėtą kaimyną ją nuvedė K., ji pati jo adreso nežino, jis gyvena prie pat K. namų, anksčiau šio vyro nepažinojo. Šio vyro ji paklausė, kokį pareiškimą jis yra parašęs, bet jis nesuprato, ko ji jo klausia. Vyras su jomis kalbėti atsisakė, teigdamas, kad nenori su jomis kalbėtis namuose, todėl ji jam padiktavo savo mobiliojo ryšio telefono numerį. Vyras žadėjo jai paskambinti. Maždaug po trijų dienų ji sulaukė jai nepažįstamo numerio skambučio, bet neatsiliepė, nes buvo mokykloje. Paskui daugiau jam nebeperskambino, nieko daugiau nesiaiškino. K. jai taip pat nieko daugiau neaiškino, ji nieko daugiau iš jos nesužinojo – nei kokį pareiškimą minėtas vyras yra parašęs, nei kodėl joms reikia pas jį eiti, pas minėtą vyrą ji tiesiog ėjo K. paprašyta, kad jai būtų drąsiau (II t., b. l. 92, 93). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji davė melagingus parodymus.

Liudytoja K. B. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 15 d. vakare ji buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Vakare pas ją į namus atvažiavo jos pusseserė E. Š.. Tada jos pasikvietė M. A., K. U. ir E. S.. Jie atvažiavo automobiliu VW „Golf“. Pasikalbėję jie nutarė pasivažinėti. Jos įlipo į automobilį, atsisėdo galinėje sėdynėje, ji sėdėjo viduryje, kairėje sėdėjo E. Š., dešinėje sėdėjo E. S., automobilį vairavo M. A., šalia kurio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo K. U.. Jie pradėjo važiuoti, važiavo negreitai. Netoliese prie savo namų stovėjo trys vyrai, du jos kaimynai, o trečio vyro ji nepažįsta. Jiems pravažiavus vieną namą, vyrai sustabdė jų automobilį, vienas vyrų užstojo jiems kelią taip, kad jie negalėjo pravažiuoti. Vienas vyras buvo priešais automobilį, o kitas, atrodo kaimynas V. R., priėjęs prie jų automobilio atsidarė vairuotojo duris ir mėgino lįsti prie vairuotojo sėdynėje sėdėjusio M. A., kažką sakė, ką ji neprisimena. Tuo metu K. U. ir E. S. išlipo iš automobilio. Tada V. R. nuėjo nuo vairuotojo durelių. Trečiojo vyriškio ji jau nebematė. Po to įvyko konfliktas, muštynės, kas ką mušė ji neprisimena. Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2014 metų rugpjūčio 15 dieną, apie 22 val., pas ją prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), atvažiavo jos draugai K. U., M. A., E. S.. Kur jie gyvena, ji nežino, su jais sutaria gerai. Jie atvažiavo automobiliu VW Golf, valstybinių numerių nežino, tamsios spalvos, tikslios spalvos nežino. Šį automobilį vairavo M.. Pas ją namuose tuo metu buvo draugė E., kurios pavardės nežino, gyv. (duomenys neskelbtini), namo ir buto numerių nežino, yra buvusi pas ją namuose ir gali parodyti, kur ji gyvena, jos telefono numerio taip pat nežino. Ji su E. išėjo iš namų pašnekėti su minėtais atvažiavusiais draugais. Jie visi tarpusavyje trumpai pasikalbėjo ir jie pasiūlė važiuoti pasivažinėti su automobiliu. Ji su E. sutiko, įsėdo į šį automobilį ant galinės sėdynės, kartu su jomis automobilyje ant galinės sėdynės atsisėdo E. S.. K. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jie pradėjo važiuoti iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir įvažiavo į šalia esančią (duomenys neskelbtini) gatvę. Ar važiavo greitai, ji nežino, jai atrodė, kad automobilis važiavo normaliu greičiu. Šioje gatvėje prie namo, kurio numerio nežino, pamatė stovinčius savo kaimynus V., kurio pavardės nežino, ir R., kurio pavardės nežino, gyvenančius (duomenys neskelbtini), tikslaus jų adreso nežino. Su jais taip pat stovėjo ir trečias asmuo, kurio ji nepažino, jo veido bruožų neįsidėmėjo, atpažinti negali. Ar stovėjo prie jų daugiau kokių asmenų, ji nežino, neatkreipė dėmesio. Tiksliai sekančių visų aplinkybių ji neprisimeną, kadangi labai susijaudino. Prisimena, kad jie sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje su šiuo automobiliu. Kodėl sustojo su šiuo automobiliu, ji nežino, paaiškinti negali, nes viskas vyko labai greitai. Jiems sustojus iškart prie automobilio priėjo minėti jos kaimynai R. ir V.. Šie kaimynai jai buvo panašūs į išgėrusius asmenis. Jie priėjo prie automobilio, atidarė durelės ir pradėjo traukti K. iš automobilio. Kuris iš minėtų kaimynų traukė K. iš automobilio, ji neatsimena. Tada iškart iš automobilio išlipo E. ir K.. Automobilyje liko sėdėti M., kadangi jis negalėjo išlipti iš automobilio, kadangi, kaip jai atrodo, R., laikė dureles iš lauko pusės ir neleido atidaryti. Ji su E. liko sėdėti automobilyje ant galinės sėdynės. Ji neįsidėmėjo, kas toliau vyko lauke prie automobilio, kai E. ir K. išlipo iš automobilio, kadangi automobilio buvo tamsus galinis lango stiklas ir ji stengėsi nežiūrėti pro langą, kas vyksta, kadangi jai buvo labai baisu. Ji suprato, kad lauke prie automobilio vyksta muštynės, tačiau visiškai neįsidėmėjo, kokie smūgiai kokiam asmeniui buvo suduoti. Pamena tik tai, kad prie automobilio galinės dalies stovėjo R., V., E. ir K.. M. iš automobilio išlipęs nebuvo. Ar vykstant muštynėms, kuris nors asmuo buvo nugriuvęs ant žemės, ji nematė, muštynės vyko maždaug apie penkias minutes. Sėdint automobilyje ji šaukė „baikit, važiuojam iš čia“. Po minėtų maždaug penkių minučių, kai E. su K. atgal įsėdo į automobilį, iškart išvažiavo pasivažinėti. Kai jie įsėdo į automobilį, ji pro langą nepažiūrėjo, kas atsitiko su V. ir R., ji nematė. Ji nematė jokių sužalojimų ant E. ir K. rankų, veido, ar ant jų drabužių buvo kokių nors dėmių, panašių į kraują, taip pat nematė. Jie važinėjosi po Kauno miesto gatves, kiek laiko važinėjosi, ji neatsimena. Apie įvykusias muštynes tarpusavyje nekalbėjo. Važiuojant su šiuo automobiliu atgal link jos namų, sustojo degalinėje „Statoil“, esančioje (duomenys neskelbtini), tikslaus adresu nežino, užsipilti į automobilį kuro. Tuo metu į degalinės teritoriją atvažiavo policijos automobilis, išlipo policijos pareigūnai ir ją kartu su M., K. ir E. pristatė į Santakos policijos komisariatą. E. grįžo namo. Papildomos apklausos metu K. B. parodė, jog pirminėje apklausoje nenurodė, kad E. yra jos pusseserė, nes nenorėjo to sakyti prie apklausoje dalyvavusios savo mamos. Taip pat sužinojo, kad ji kaip, asmuo nesulaukęs 16 m. amžiaus, neatsako už melagingų parodymų davimą, todėl savo parodymų nebetvirtina, daugiau apie šį įvykį parodymų neduos (II t., b. l. 88-90, 91). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus, o teisiamajame posėdyje ji galėjo suklysti.

2014-08-16 protokolas - pareiškimas patvirtina, kad nukentėjusysis R. B. pranešė apie tai, kad 2014-08-15, apie 22.30 val. jam būnant prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), jis pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį tamsios spalvos automobilį VW Golf, numerio neįsidėmėjo. Kadangi tuo metu gatvelėje dviračiais važinėjo vaikai, jis su draugu rankų gestais pradėjo automobilyje sėdėjusiems vaikinams ir merginoms rodyti ir mojuoti, kad jie sustotų ir pamatytų, kad gatvelėje yra vaikai. Automobilis sustojo, atbula eiga privažiavo prie j ų, iš automobilio išlipo vaikinai jis priėjo prie automobilio durelių ir pajuto stiprų smūgį į kairį antakį. Jis susiėmė už galvos ir pajuto dar kelis stiprius smūgiu į galvą. Po to prarado sąmonę ir atsigavo tik Kauno klinikinėje ligoninėje (1 t., b. l. 11, II t., b. l. 7-10).

2014-08-16 įvykio apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo nustatyta, apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie (duomenys neskelbtini), rastos panašios į kraujo dėmės, paimti pavyzdžiai (1 t., b. l. 12-14).

2014-08-18 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas automobilis VW Golf, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pristatytas ir laikomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 15-16, II t., b. l. 11-12).

2014-08-20 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad R. B. pateikė 2014-08-15 muštynių metu sudaužytą jo laikrodį „Festina“ (I t., b. l. 26, II t., b. l. 14).

2014-08-21 apžiūros protokolas patvirtina, kad R. B. pateiktas laikrodis „Festina“ buvo apžiūrėtas, nufotografuotas, aprašyti jo individualūs požymiai, nustatyta, kad laikrodžio apyrankė nutrūkusi, ciferblatas be išorinio stiklo, laikrodis neveikia pateikta lentelė su fotonuotraukomis (I t., b. l. 27-28, II t., b. l. 15-16).

2014-08-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2071/14(02), patvirtina, kad R. B. padaryti sužalojimai : muštinės žaizdos kairio antakio srityje, apatinės lūpos dešinėje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai viršugalvio dešinėje, kaktos dešinėje, abiejuose skruostuose, kairiame antakyje, viršutinėje lūpoje, abiejose plaštakose, kairiame rieše, kairiame kelyje, kraujosruvos lūpų gleivinėje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimai, krūtinės kairės pusės sumušimas, viršutinių pirmų dantų abipusis sumušimas, lengvas galvos sukrėtimas, kaktikaulio kairio sinuso priekinės sienelės lūžis, kairės akiduobės vidinės ir išorinės sienelių lūžiai, sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (I tomas, b. l. 31-33, II t., b. l. 39-41).

2014-08-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2064/14(02) patvirtina, kad V. R. padaryta odos nubrozdinimai viršugalvyje, kairės akies apatiniame voke, abiejose plaštakose, poodinė kraujosruva nosies-akies vokų-skruosto kairėje, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (I t., b. l. 35-36, II t., b.l. 43-44).

2015-03-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis R. B. atpažino E. Š. kaip merginą, atėjusią pas jį 2014 m. gruodžio mėnesio pabaigoje ir siūliusią atlyginti jam padarytą žalą bei padavusią jam telefono numerį, kurio jis neišsaugojo, pateikta fotolentelė su nuotraukomis (I t., b. l. 50-53, II t., b. l. 65-67).

2015-03-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis R. B. atpažino K. B. kaip jo kaimynę, kuri kartu su kita mergina, kurią atpažinęs sužinojo, jog tai E. Š., buvo atėjusi pas jį 2014 m. gruodžio mėnesio pabaigoje ir siūliusią atlyginti jam padarytą žalą bei padavusią jam telefono numerį, kurio jis neišsaugojo, pateikta fotolentelė su nuotraukomis (I t., b. l. 54-57, II t., b.l. 68-72).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, dėl chuliganiškų paskatų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius.

Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį ar svetimą turtą buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir panašiai.

Šio nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, kuri šiuo atveju buvo pažeista tiesiogiai ir per poveikį papildomam objektui – asmens sveikatai. Viešosios tvarkos pažeidimui būdinga neteisėtų, pasižyminčių ypatingu įžūlumu, veiksmų padarymas viešoje vietoje.

Šio nusikaltimo padarymo vieta yra gatvė Kaune, prie (duomenys neskelbtini). Tai yra vieša vieta, kurioje būnant, asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai – kaltinamųjų įžūliu elgesiu demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, plūdimasis ir smurto vartojimas prieš nukentėjusiuosius, matant ir girdint aplinkiniams, viešoje vietoje yra viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Kaltinamieji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė kitų asmenų poilsį, demonstruodami savo jėgą, agresiją, nesiskaitydami su elementariomis moralės ir elgesio normomis, kuo ir pasireiškė jų chuliganiškos paskatos. Nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai kaltinamieji demonstravo teismo salėje viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, teisiamųjų posėdžių metu kaltinamuosius nuolat reikėjo sudrausminti, jie vis juokėsi iš nukentėjusiųjų, kada šie pasakojo apie kaltinamųjų smurtą, jiems padarytus sužalojimus, skausmą ir ilgą gydymą, todėl už padarytą nusikalstamą veiką jie privalo atsakyti.

Kaltinamieji K. U. ir E. S. savo kaltę pripažino, o kaltinamasis M. A. savo kaltę iš esmės iš dalies pripažino, tik mano, kad jis savo veiksmais nusikaltimo nepadarė. Visi trys kaltinamieji parodė, kad jie važiavo nedideliu greičiu (duomenys neskelbtini) gatve, pajuto spyrį į automobilio šoną, tada sustojo. Kad girdėjo spyrį į automobilį paliudijo ir liudytoja E. Š.. Tačiau, šie kaltinamųjų parodymai vertintini kritiškai, kadangi tiek nukentėjusysis R. B. pareiškime – protokole, vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nuosekliai parodė, kad jie tik šūktelėjo ir gestais rodė kaltinamiesiems, pasak nukentėjusiųjų ir liudytojo A. A. M., greitai, apie 50-60 km/val. greičiu važiuojantiems siaura be šaligatvių gatve, kad lėčiau važiuotų, kadangi gatvėje žaidė vaikai. Kritiškai teismas vertina ir liudytojos E. Š. parodymus, kadangi ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji įvykio metu nebuvo, tai, kad ji ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus liudytoja pripažino pati teisiamojo posėdžio metu. Be to, nukentėjusysis R. B. parodė, kad E. Š. kartu su K. B. 2014 m. gruodžio mėnesį buvo atėjusios į jo namus ir siūlė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą dėl jo sužalojimo, davė vyriškio telefono numerį, kurio nukentėjusysis neišsaugojo. Pažymėtina, kad buvo akivaizdu, jog liudydama teisiamojo posėdžio metu, liudytoja E. Š. labai stengėsi duoti kaltinamiesiems palankius parodymus, tuo sukeldama pačių kaltinamųjų juoką ir šypsenas. Liudytoja K. B. apie jokį smūgį į automobilį nepasakė, nors ji tuo metu sėdėjo tame pačiame automobilyje ir turėjo jausti smūgį, jeigu toks buvo.

Kad prie automobilio priėjus R. B., jį kumščiais mušė K. U. ir E. S., patvirtina patys kaltinamieji K. U. ir E. S., be to, tai patvirtina ir abu nukentėjusieji R. B. ir V. R. bei liudytojai A. A. M. ir G. Ž.. Kaltinamasis M. A. patvirtino, kad jis pro praviras automobilio dureles matė, kaip nukentėjusiajam smogė kaltinamasis K. U.. Kad šie kaltinamieji mušėsi su nukentėjusiuoju patvirtino ir liudytoja E. Š., o liudytoja K. B. parodė, kad jai buvo baisu, ji stengėsi nežiūrėti kas vyksta ir nieko nematė. Taip pat nekelia abejonių ir aplinkybė, kad abu kaltinamieji K. U. ir E. S. sumušė prie kitų automobilio durelių stovėjusį nukentėjusįjį V. R.. Tai patvirtina patys kaltinamieji K. U., E. S. ir M. A., nukentėjusysis V. R. po vieno smūgio nukrito, užsidengė galvą ir nematė, kas jam sudavė smūgius, tačiau tai, kad abu šie kaltinamieji mušė nukentėjusįjį V. R. matė ir paliudijo liudytojai G. Ž. ir A. A. M., kuris liudydamas ir atsiminęs tos dienos įvykius, kada buvo sumuštas jo patėvis V. R., kurį liudytojas vadina tėčiu, pasakodamas akivaizdžiai natūraliai apsiverkė.

Nors kaltinamasis M. A. nurodė, kad jis G. Ž. nesudavė ir nebuvo išlipęs iš automobilio, taip nurodė ir kiti kaltinamieji bei abi merginos liudytojos E. Š. ir K. B., tačiau jų parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas padėti išvengti kaltinamajam M. A. bausmės už padarytą nusikaltimą, kadangi liudytojas G. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisiamojo posėdžio metu neabejodamas tvirtino, kad jam smūgį sudavė iš vairuotojo sėdynės išlipęs vaikinas. Be to, nukentėjusysis V. R. parodė, kad po įvykio jam G. Ž. pasakojo, kad būtent iš vairuotojo sėdynės išlipęs vaikinas pribėgęs smogė jam kumščiu į veidą.

Pats kaltinamasis M. A. pripažino, kad jie plūsdamiesi ir rėkaudami kėlė triukšmą, pripažino, kad jis pažeidė viešąją tvarką, tačiau pareiškė, kad kaltės nepripažįsta, kadangi mano, kad jis nieko blogo nepadarė. Pažymėtina, kad M. A. kaltinamasi tik viešosios tvarkos pažeidimu.

Ištirtų įrodymų visetu, pačių kaltinamųjų K. U., M. A. ir E. S. kaltės prisipažinimu, nukentėjusiųjų R. B. ir V. R. bei liudytojų G. Ž., A. A. Mikėno, R. B. ir iš dalies liudytojų E. Š. bei K. B. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji K. U. ir E. S., būdami nepilnamečiai, kartu su nepilnamečiu M. A., 2014 m. rugpjūčio 15 d., apie 22.30 val., viešoje vietoje – ties (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrais veiksmais - suduodant smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas R. B., padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat suduodant smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas V. R., padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei suduodant smūgį G. Ž. į veidą, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, trikdydami visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamieji K. U. ir E. S. tyčia bendrais veiksmais, suduodami nukentėjusiajam R. B. rankomis ir kojomis ne mažiau, kaip septynis smūgius, taip padarydami jam muštines žaizdas kairio antakio srityje, apatinės lūpos dešinėje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus viršugalvio dešinėje, kaktos dešinėje, abiejuose skruostuose, kairiame antakyje, viršutinėje lūpoje, abiejose plaštakose, kairiame rieše, kairiame kelyje, kraujosruvas lūpų gleivinėje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimus, krūtinės kairės pusės sumušimą, viršutinių pirmų dantų abipusį sumušimą, lengvą galvos sukrėtimą, kaktikaulio kairio sinuso priekinės sienelės lūžį, kairės akiduobės vidinės ir išorinės sienelių lūžius, kas sukėlė R. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamųjų kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, kaltinamųjų K. U. ir E. S. veika atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, požymius, o kaltinamojo M. A. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ((duomenys neskelbtini) str.).

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, dėl 259,22 eurų (895,03 Lt) kaltinamųjų veiksmais padarytos turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo R. B. gydymo, priteisimo iš kaltinamųjų. Civilinis ieškovas kaltinamųjų K. U. ir E. S. nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, jų nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala, civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais (I t., b. l. 39–43, II t., b. l. 51-54), todėl tenkintinas.

Nukentėjusysis R. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 347,54 eurų (1 200,00 litų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 10 000,00 eurų (34 528 Lt) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamųjų K. U., M. A. ir E. S. (III t., b. l. 105, 156, 180).

Nukentėjusysis V. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000,00 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamųjų K. U. ir E. S. (II t., b. l. 80, III t., b. l. 176-179).

Nukentėjusysis R. B. patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamųjų K. U. ir E. S. veiksmų sudužus jo laikrodžiui „Festina“, būtent šių kaltinamųjų nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiojo patirta turtine žala, kadangi būtent šie kaltinamieji mušė nukentėjusįjį, kaltinamasis M. A. nukentėjusiojo R. B. nemušė. Civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos pagrįstas, kaltinamųjų K. U. ir E. S. pripažįstamas, todėl visiškai tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitą, teismo įvertinti pinigai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamieji K. U. ir E. S. suduodami smūgius padarė nukentėjusiajam R. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam V. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, stresą, dvasines kančias, neturtinės žalos padarymas priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susijęs su nusikalstamais šių kaltinamųjų veiksmais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nusikaltimo padarymo pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininkų – pusiausvyra. Nukentėjusiajam R. B. kaltinamieji K. U. ir E. S. tyčia bendrais veiksmais, suduodami nukentėjusiajam R. B. rankomis ir kojomis ne mažiau septynių smūgių, padarė nukentėjusiajam muštines žaizdas kairio antakio srityje, apatinės lūpos dešinėje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus viršugalvio dešinėje, kaktos dešinėje, abiejuose skruostuose, kairiame antakyje, viršutinėje lūpoje, abiejose plaštakose, kairiame rieše, kairiame kelyje, kraujosruvas lūpų gleivinėje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimus, krūtinės kairės pusės sumušimą, viršutinių pirmų dantų abipusį sumušimą, lengvą galvos sukrėtimą, kaktikaulio kairio sinuso priekinės sienelės lūžį, kairės akiduobės vidinės ir išorinės sienelių lūžius, kas sukėlė R. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam buvo atlikta operacija, jis turėjo lankytis gydymosi įstaigose, jautė fizinį skausmą, sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol. Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Byloje esantys aptarti įrodymai patvirtina, kad sveikatos sutrikdymo pasekmes nukentėjusysis jaučia iki šiol, be to, dėl kaltinamųjų K. U. ir E. S. nusikalstamų veiksmų jis akivaizdžiai patyrė stresą, skausmą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Nukentėjusiajam V. R. tie patys kaltinamieji bendrais veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl jų nusikalstamų veiksmų jis taip pat jautė skausmą, stresą, pažeminimą ir kitus neigiamus išgyvenimus.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamieji padarė tyčinį nusikaltimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamieji nusikaltimus padarė būdami nepilnamečiai, E. S. nedirba.

Taigi atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo esant nesunkiam ir nežymiam sveikatos sutrikdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-215/2010, 2K-401/2009), darytina išvada, kad nukentėjusiojo R. B. pareikštas 10 000 eurų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui nukentėjusiojo sveikatai, todėl, atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamieji K. U. ir E. S. nusikaltimą padarė būdami nepilnamečiai, turto neturi, yra mažintinas ir nukentėjusiajam priteistina iš abiejų kaltinamųjų solidariai 4 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo dydis. Nukentėjusiojo V. R. civilinis ieškinys dėl 2000 eurų dydžio neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamųjų K. U. ir E. S. yra pagrįstas, todėl tenkintinas iš dalies, priteistinas 1000,00 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Proceso išlaidos.

Nukentėjusiojo R. B. atstovas advokatas Valerijus Karpovas prašo priteisti iš kaltinamųjų 167,91 eurų, o nukentėjusiojo V. R. atstovė advokatė Ramutė Budrytė prašo teismo priteisti iš kaltinamųjų 260,56 eurų, išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo valstybės naudai.

Kadangi kaltinamieji K. U., M. A. ir E. S. nusikaltimus padarė būdami nepilnamečiai, M. A. ir dabar yra nepilnametis, o kaltinamieji K. U. ir E. S. tik neseniai tapo pilnamečiais, turto neturi, todėl, prašymas pripažinti nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti nurodytas sumas iš kaltinamųjų atmestinas.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54, 55, 61 bei 90 ir 91 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamasis K. U. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį baigtus nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamasis M. A. padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamasis E. S. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį baigtus nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo K. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas, nors vertino savo veiką kaip nenusikalstamą, tačiau prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajam K. U. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, dirba, į tai, kad jis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, į tai, kad jis nukentėjusiojo atsiprašė, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankciją numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina mažesnio, nei jos vidurkis, įstatymo sankcijoje numatyto dydžio, laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi kaltinamasis K. U. savo kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusikaltimus, jis teisiamas pirmą kartą, nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, darytina išvada, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės atidėjimą nepilnamečiams.

Skirdamas kaltinamajam M. A. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nepilnametis, po šio nusikaltimo padarymo teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam įstatymo sankcijoje nustatyto dydžio bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant teismo įpareigojimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio nuostatomis.

Skirdamas kaltinamajam E. S. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, nedirba, į tai, kad jis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, į tai, kad jis nukentėjusiojo atsiprašė, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankciją numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina mažesnio, nei jos vidurkis, įstatymo sankcijoje numatyto dydžio, laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi kaltinamasis E. S. savo kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusikaltimus, jis teisiamas pirmą kartą, nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, darytina išvada, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės atidėjimą nepilnamečiams.

Kadangi kaltinamasis E. S. savo kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusikaltimus, jis teisiamas pirmą kartą, nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, darytina išvada, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės atidėjimą nepilnamečiams.

Kaltinamajam K. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina.

Kaltinamajam M. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina.

Kaltinamajam E. S. K. U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – daiktų pateikimo protokolu R. B. pateiktas sudaužytas laikrodis „Festina“, supakuotas kartoninėje dėžutėje, ir įvykio vietos apžiūros metu paimti tamponai su galimai kraujo pavyzdžiais, supakuoti voke, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

K. U. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bei 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto b) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 85 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu ir 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant nuteistąjį per visą elgesio apribojimo laiką būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų, per vieną mėnesį dirbant ne mažiau, kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.

M. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., mokytis arba dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 2015-11-19 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 (šešių) metų laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., mokytis arba dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti Kauno apylinkės teismo 2015-11-19 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir atliktos bausmės dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu ir 66 straipsniu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2014 m. rugpjūčio 16 d. iki 2014 m. rugpjūčio 17 d., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.

E. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bei 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto b) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 85 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu ir 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant nuteistąjį per visą elgesio apribojimo laiką būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų, per vieną mėnesį dirbant ne mažiau, kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.

Nukentėjusiojo R. B. civilinį ieškinį dėl 347,54 eurų (trijų šimtų keturiasdešimt septynių eurų ir 54 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai, o civilinį ieškinį dėl 10 000,00 (dešimties tūkstančių) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamųjų K. U. ir E. S. solidariai 347,54 eurų (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 54 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 4 000,00 (keturis tūkstančius) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo naudai.

Nukentėjusiojo V. R. civilinį ieškinį dėl 2 000,00 (dviejų tūkstančių) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamųjų K. U. ir E. S. solidariai 1 000,00 (vieną tūkstantį) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo naudai.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų K. U. ir E. S. 259,22 eurų (du šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir 22 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – daiktų pateikimo protokolu R. B. pateiktą sudaužytą laikrodį „Festina“, supakuotą kartoninėje dėžutėje, ir įvykio vietos apžiūros metu paimtus tamponus su galimai kraujo pavyzdžiais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 167,91 eurų (vieno šimto šešiasdešimt septynių eurų ir 91 ct) nukentėjusiojo R. B. atstovavimo išlaidų ir 260,56 eurų (dviejų šimtų šešiasdešimties eurų ir 56 ct) nukentėjusiojo V. R. atstovavimo išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.