- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-18
- Bylos Nr.
- 1S-394-478/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41700-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- V. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 28 d. priimtą nutarimą Nr. 357-89 taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. K. nuteistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2017 m. spalio 30 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 28 d.2018 m. kovo 28 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-89 nutarta taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad pataisos namuose nuteistasis sugebėjo įsisavinti vidaus tvarkos taisykles, jų laikosi nuosekliai. Dalyvauja ne tik privalomose socialinės reabilitacijos programose, bet ir papildomose programose. Turi išsikėlęs ateities tikslus, žino žingsnius, kurių reikės jiems įgyvendinti. Todėl tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį, yra pagrindas manyti, kad, būdamas laisvėje, jis nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų.Alytaus apylinkės teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo yra linkęs permesti nukentėjusiajai (žmonai), teigdamas, jog ši pati išprovokavo konfliktą. Jis taip pat linkęs kartoti tas pačias klaidas, nesugeba pasimokyti iš savo ankstesnės neigiamos patirties. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 52 balai pagal OASys metodiką, iš kurių net 27 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali suformuoti asmeniui klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiklą ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Skunde nuteistasis V. K. prašo peržiūrėti bylą, kurioje teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad nuo 1989 m. ūkininkavo, turėjo ūkininko pažymėjimą, kurio patarė atsisakyti Švenčionių „probacijos“ darbo birža. Jis valdė 7 ha savo ir 10 ha nuomojamos žemės. Vėliau patyrė bankrotą, prarado žemės sklypą, gyvulius. 2000 m. gegužės mėnesį jis susipyko su „mentais“, buvo uždarytas į areštinę. 2008 m. susibarė su žmona, vėl buvo vežtas į policijos įstaigą, policijos pareigūnai tuo metu smurtavo jo atžvilgiu. 2013 m. lapkričio mėnesį taip pat buvo smurtauta jo atžvilgiu. Nuteistasis pažymi, kad turi sveikatos problemų – išvaržą, skauda kairės kojos klubą. Vartoja nuskausminančius vaistus. Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistojo V. K. pateiktas skundas turi esminių loginių prieštaravimų. Nors nuteistasis prašo peržiūrėti apylinkės teismo sprendimą, kuriuo atsisakyta tvirtinti Komisijos 2018 m. kovo 28 d. nutarimą, tačiau skundo turinys nėra niekaip susijęs su lygtinio paleidimo taikymu. V. K. neargumentuoja, nemotyvuoja, kodėl jo atžvilgiu tikslinga taikyti lygtinio paleidimo institutą, o dėsto visiškai padrikas mintis apie ūkininkavimą, galimai patirtą smurtą iš policijos pareigūnų, barnį su žmona, turimas sveikatos problemas ir kt. Kadangi nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytomis išvadomis nepateikta, t. y. nenurodyta, kurias konkrečiai aplinkybes apylinkės teismas vertino netinkamai ar iš viso nevertino, todėl aukštesnės instancijos teismas bendrai patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, V. K. nėra vertas laisvės atėmimo bausmės tęsimo, būnant neizoliuotam nuo visuomenės. Nuteistasis yra atlikęs įstatyme nustatytą 1/3 dalį bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau vien šių formalių kriterijų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, būtina įvertinti aplinkybių visumą, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu šios išvados neleidžia daryti V. K. mąstymas ir elgesys, palaikomos nuostatos, aktyvių pastangų mažinant nustatytus kriminogeninius veiksnius nebuvimas. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad bausmę V. K. atlieka dėl smurtinio pobūdžio nusikaltimo, kuriam įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio. Tai nėra pirmasis jo smurtinis nusikaltimas, anksčiau jis yra teistas dėl analogiškos veikos padarymo. Todėl teisėjų kolegija itin atidžiai patikrina nuteistojo smurtinio elgesio korekciją bei požiūrį į svaigiųjų gėrimų vartojimą. Nors pataisos įstaigoje nėra fiksuotas alkoholinių gėrimų vartojimo faktas, tačiau tai daryti griežtai draudžia nustatyto režimo reikalavimai. V. K. bausmės atlikimo metu nelankė jokių programų, susijusių su alkoholio vartojimo prevencija, nors Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad, būdamas neblaivus, jis yra linkęs elgtis impulsyviai, kartais praranda savitvardą. Alkoholio vartojimo problemos efektyvaus sprendimo nebuvimas neleidžia tikėtis sėkmingos nuteistojo probacijos. Tokia pati išvada darytina ir dėl smurtinio elgesio pasireiškimo nekoregavimo. V. K. dalyvavo tik naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, kurios yra privalomos visiems nuteistiesiems. Savo iniciatyva nuteistasis jokiose socialinės reabilitacijos programose nedalyvavo. Atkreiptinas dėmesys, kad nors V. K. drausmine tvarka nėra baustas, tačiau jis taip pat ir neskatintas, kas rodo, jog jo elgesys nėra išskirtinai teigiamas, vertas papildomos paskatos. Laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl drausminių nuobaudų neturėjimas nėra kuo nors išskirtinė aplinkybė, besąlygiškai lemianti lygtinio paleidimo taikymą. Nuteistojo sėkmingai probacijai svarbus ir socialinių ryšių su artimaisiais glaudus palaikymas, emocinė gerovė, tačiau teisėjų kolegija šių aspektų nenustatė. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad V. K. savivertė yra kiek pažemėjusi, jis stokoja pasitikėjimo savimi. Būdamas pataisos įstaigoje, nuteistasis susirašinėja su žmona, sūnumi ir dukromis, tikisi, kad ateityje jie jį aplankys. Vadinasi, V. K. pataisos įstaigoje artimųjų nėra lankomas, todėl vertinti, kad jo santykiai su artimaisiais yra stiprūs bei palaikantys, nėra jokio pagrindo. Nuteistasis du kartus yra smurtavęs prie žmoną, o paleistas lygtinai planuoja grįžti į tuos pačius namus, kuriuose ir vyko smurto protrūkiai. Pažymėtina ir tai, kad laisvalaikį nuteistasis iki suėmimo leisdavo su šeima, draugų neturėjo, kas patvirtina, jog V. K., ištikus bėdai, būtų sunku rasti pagalbą pas artimą žmogų. Tai, kad nuteistasis negeba laikytis nustatytų įpareigojimų, patvirtina pateiktoje asmens byloje esantys duomenys, jog V. K. anksčiau buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis vėl nusikalsdavo. Vadinasi, švelnus baudžiamumas jam nėra veiksmingas. Be to, V. K. laikosi kriminalinės subkultūros nuostatų ir tai daro, kad neapsunkintų savo buvimo pataisos namuose. Neformaliųjų nuteistųjų tradicijų palaikymas liudija, kad V. K. nėra pasiryžęs atsisakyti jam priimtino priešingo teisei elgesio, juo labiau, kad savo kaltės jis nuoširdžiai nepripažįsta, kaltina nukentėjusiąją, neva ji yra konfliktiška asmenybė, pati ieško progų išprovokuoti konfliktą. Negebėjimas pilnai prisiimti atsakomybės, jos neminimizuojant, patvirtina, kad nuteistasis dar nėra pasiruošęs savo gyvenimo tikslų siekti vien teisėtomis priemonėmis. Šiuo metu jis vis dar mano, kad labiau kalta yra aplinka bei aplinkiniai, bet ne jis pats. Akivaizdžios pažangos, mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, nenustatyta ir atlikus OASys vertinimą. V. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 52 balai, iš kurių 25 balai yra statiniai, 27 balai – dinaminiai, t. y. juos nuteistasis dar gali koreguoti. Įvertintina ir tai, kad pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika yra žema, tačiau smurto tarp sutuoktinių rizika vertinama kaip vidutinė, nes V. K., jau minėta, grįš gyventi į tą pačią aplinką, kurioje smurtavo. Psichologinės paramos paslaugos bei elgesio pataisos programos lankymas suteiktų galimybę nuteistajam keisti mąstymą ir padėtų pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Vien tai, kad nuteistasis su pataisos įstaigos administracijos darbuotojais yra mandagus, elgiasi gerai, neleidžia daryti išvados, kad analogiškas elgesys bus išlaikomas ir nestruktūrizuotoje aplinkoje. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, jog Komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo V. K. taikymo nebuvo vieninga. Penki nariai balsavo už paleidimą, du – prieš. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis argumentas nėra tinkamas, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę. Komisijos sprendimas priimamas Komisijos narių balsų dauguma, todėl Komisijos narių balsų išsiskyrimas yra teisėtos procedūros dalis. V. K. lygtinio paleidimo netaikymą lemia ne Komisijos narių balsavimo vieningumo nebuvimas, tačiau jo asmenybės neigiama charakteristika. V. K. nesiekia pozityvaus užimtumo. Nors pataisos įstaigoje jis įsidarbino „Mūsų amatai“ tekintoju, tačiau iki suėmimo niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau išmokų negaudavo. Didelių finansinių sunkumų nuteistasis teigia neturintis, tačiau anksčiau jis yra teistas ir dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo. Todėl stabilaus darbo ar kito pozityvaus užimtumo laisvėje turėjimas neabejotinai didintų jo savivertę, leistų atitrūkti nuo buitinės rutinos. Tačiau duomenų, kad V. K. siektų integruotis į darbo rinką, pateiktoje medžiagoje nėra. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę, V. K. turi būti taikomos jam tęsiant bausmės atlikimą pataisos įstaigoje. Skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.