Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą pareiškėjai D. G. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno skyriaus sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) skundu kreipėsi į teismą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 21R1-4 (AG1-180/11-2019) panaikinimo.

Atsakovė skunde nurodė, kad Užimtumo tarnybos veiksmus, susijusius su asmens registracija bei teikiamomis paslaugomis, reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-163 „Dėl paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A1-394 „Dėl darbo rinkos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinti aprašai. Pabrėžė, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija, aiškindama teisės aktų taikymą, netinkamai taikė ir aiškino tinkamą darbą reglamentuojančius teisės aktus. Teigė, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui užsiregistravus Užimtumo tarnyboje yra atliekamas jo įsidarbinimo galimybių vertinimas, kurį detaliau reglamentuoja minėti aprašai, nurodantys, kada atliekamas minimas galimybių vertinimas ir tik įvertinus asmenį, asmuo yra priskiriamas vienai iš įsidarbinimo galimybių grupių, ir šis vertinimas yra paliekamas, naujai jo neanalizuojant kiekvieną kartą asmeniui atvykus į Užimtumo tarnybą. Minimas galimybių vertinimas pakartotinai atliekamas tik tuomet, kai darbo ieškantis asmuo neįsidarbina per 6 mėnesių laikotarpį, esant poreikiui, arba jei keičiasi vertinti kriterijai, jose numatytos aplinkybės, t. y. akivaizdžiai pakito motyvacija dirbti, keitėsi gyvenamoji vieta, kuri gali turėti įtakos, atsirado (ar nebeliko) sveikatos problemų, atsirado pageidavimas įgyti kvalifikaciją ir kt., bet ne rečiau kaip kas tris mėnesius. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju Užimtumo tarnyba, siūlydama darbą pareiškėjai, tinkamai taikė teisės aktus ir įvertinusi visas aplinkybes, pasiūlė tinkamą darbą. Teigė, jog Užimtumo tarnyba asmenims pranešdama apie sprendimus, susijusius su asmens statusu, teikia išdėstydama aplinkybes, pagrindus, motyvus ir apskundimo tvarką rašte ir prie rašto pridedamas sprendimas bei jo priedai, kurie yra sudėtinė administracinio akto dalis. Pažymėjo, kad tokių administracinių aktų teisingumą pripažino jau ne kartą administraciniai teismai savo sprendimuose. Atsakovės įsitikinimu, Užimtumo tarnybos teiktas administracinis aktas atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, kadangi iš jų pareiškėja suprato, kodėl ir kokiu pagrindu yra panaikintas bedarbio statusas, ir pasinaudojo galimybe būti registruota bedarbio statusą praradusios asmens statusu bei pasinaudojo teise apskųsti Užimtumo tarnybos sprendimą, kaip tai yra numatyta Užimtumo tarnybos pateiktame administraciniame akte. Darė išvadą, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, todėl buvo priimtas neteisingas sprendimas. Prašė skundą patenkinti.

Pareiškėja atsiliepime į skundą su atsakovės skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad 2019 m. kovo 27 d. ji kreipėsi dėl darbo paieškos į Užimtumo tarnybą ir jai buvo suteiktas bedarbio statusas. Teigė, kad šios įstaigos ją aptarnaujančiai specialistei ji nurodė, kad į darbą iš Alytaus rajono ji važinės viešuoju transportu. Nors Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-163 patvirtinto Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašo 15.2.1 punkte nustatyta, kad vienas iš asmenų įsidarbinimo galimybių vertinimo kriterijų - sunkumai nuvykti į darbą ir grįžti iš darbo, ir šių teisės aktų reikalavimų Užimtumo tarnybos darbuotojai privalo laikytis spręsdami visus, su darbo paieškomis susijusius, klausimus. Paaiškino, jog ji, vykdydama atsakovės darbuotojos nustatytą planą, 2019 m. lapkričio 4 d. grąžino užpildytą savarankiškos darbo paieškos ataskaitą ir jai buvo pasiūlyta dalyvauti darbo mugėje, kur 2019 m. lapkričio 6 d. buvo atvykusios dvi uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovės ir vyko pokalbis su grupe atvykusių bedarbių bei buvo siūlomas fasuotojos darbas, (duomenys neskelbtini) mėnesinė alga, galimi priedai už rezultatus, pradėti dirbti nuo 2019 m. lapkričio 8 d., darbo laikas nuo 8.00 val. iki 20.00 val., dieninės ir naktinės pamainos, į darbą vežtų įmonės transportas nuo Alytaus autobusų stoties (6.20 val.) į Marijampolę ir atgal (po 21.20 val.), todėl ji neturėtų jokių galimybių iš savo namų bendrovės nustatytu laiku ryte atvykti į jų transporto išvykimo vietą Alytuje ir po darbo parvykti į namus iš Alytaus, taigi pasiūlymo įsidarbinti lape bendrovės atstovė pažymėjo „atsisakė siūlomo darbo“ ir ranka užrašė „dėl važinėjimo“, kurį ji perdavė Užimtumo tarnybos specialistei. Pamačiusi atžymą, jog pareiškėja atsisakė siūlomo darbo, pasakė: blogai parašė, nes tokiu atveju prarandamas bedarbio statusas. Akcentavo, kad visada buvo pabrėžiama, jog ji neatsisako siūlomo darbo, tik neturi galimybės atvykti į darbo vietą. Teigė, kad po tokių įvykių buvo priimtas Užimtumo tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimas, kurio 4 priede buvo nurodyta, kad panaikintas bedarbio statusas, panaikinimo pagrindas - be svarbių priežasčių atsisakius tinkamo darbo, siūlyto uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kurį ji skundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui ir buvo priimtas 2020 m. sausio 10 d. sprendimas, kuriuo sprendimo dalis dėl bedarbio statuso panaikinimo buvo panaikinta. Mano, jog komisija visapusiškai ir objektyviai ištyrė ginčo aplinkybes, teisingai įvertino teisinį ginčo reglamentavimą bei teismų praktiką, ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovės skunde apsiribota tik teisės aktų interpretacija ir teismų praktika, taip bandant sau naudinga linkme paneigti skundžiamo komisijos sprendimo teisinius argumentus, taip pat tik teoriškai sau naudinga linkme panaudoti teismų praktikos pavyzdžius, nepasisakyta nei apie ginčo faktines aplinkybes, nei apie argumentus, kaip tas aplinkybes pati atsakovė vertina, nėra jokio įvertinimo, kodėl vykdydama savo pareigas, atsakovės darbuotoja nevykdė teisės aktų reikalavimų ir nesiaiškino esančių sunkumų dėl vykimo į darbą ir grįžimo iš darbo galimybių. Teigė, kad skundžiamame sprendime yra aprašomas atsakovės vertinimas dėl jos galimybių atvažiuoti iš namų į Alytų ir grįžti į namus, taip pat išsiaiškinta, jog aiškinimai apie nebuvimą galimybės viešuoju transportu 6.20 val. atvykti į Alytų ir po 21.20 val. grįžti į namus yra pagrįsti autobusų maršrutų grafikais. Pareiškėjai nesuprantama, kodėl tokių galimybių nesiaiškino Užimtumo tarnybos darbuotoja, kai apie tai buvo kalbėta darbo pasiūlymo svarstymo metu. Prašė atsakovės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 21R1-4 (AG1-180/11-2019), kuriuo panaikinta Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Alytaus skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. SS(19.2)-6895 4 punkto dalis, kuria D. G. panaikintas bedarbio statusas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Užimtumo tarnyboje 2019 m. kovo 27 d. buvo užvesta pareiškėjos Darbo ieškančio asmens kortelė (b. 1. 10–11), kurioje nurodyta, kad pareiškėja yra įgijus vidurinį išsilavinimą su profesine kvalifikacija. Sritis, kurioje pageidaujama įsidarbinti, yra (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 27 d. taip pat užvesta Darbo ieškančio asmens pirmojo apsilankymo kortelė (b. 1. 12), kurioje nurodyta, kad pagrindinis registracijos Užimtumo tarnyboje tikslas - darbo paieška, o kito apsilankymo data numatyta 2019 m. balandžio 2 d.

Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad 2019 m. balandžio 2 d. buvo sudarytas Individualaus užimtumo veiklos planas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjos tikslas yra įsidarbinti (duomenys neskelbtini) (b. 1.13).

2019 m. lapkričio 4 d. Darbo ieškančio asmens apsilankymų kortelėje (b. 1. 15) nurodyta, kad pareiškėjai išduota rekomendacija įsidarbinti ir siūlymas įsidarbinti uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (maisto pramonė) (b. 1. 16). Taip pat nurodyta, kad pareiškėja buvo informuota apie bedarbio statuso nutraukimą 6 mėnesiams, atsisakius siūlomo tinkamo darbo be pateisinamos priežasties.

Užimtumo tarnybos informacinės sistemos išraše apie laisvą darbo vietą (laisvos darbo vietos numeris: DV-11-997837959; darbdavys: uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“; siūloma įsidarbinti profesija: (duomenys neskelbtini) (maisto pramonė) (b. 1. 14) nurodyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ siūlo (duomenys neskelbtini) (maisto pramonė) darbą, darbas pamaininis, pamainos trukmė 11 val., dieninės pamainos darbo laikas 8.00 - 20.00 val., darbo vieta (duomenys neskelbtini), į/iš darbo vežioja įmonės transportas.

Pareiškėjos Darbo ieškančio asmens apsilankymų kortelėje (b. 1. 17) 2019 m. lapkričio 6 d. nurodyta: asmuo grąžino rekomendaciją neįsidarbinus - atsisakė siūlomo tinkamo darbo; asmuo informuotas apie bedarbio statuso nutraukimą 6 mėnesiams, atsisakius siūlomo tinkamo darbo be pateisinamos priežasties; asmuo informuotas, kad jam nuo 2019 m. lapkričio 7 d. suteikiamas statusas - asmens praradusio bedarbio statusą; asmuo pageidauja toliau tęsti darbo paiešką UT, kaip asmuo praradęs bedarbio statusą; aptartos registruotos laisvos darbo vietos, tinkamų nėra, pasiūlymas darbui nepateiktas; kito apsilankymo data - 2019 m. gruodžio 12 d.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Alytaus skyriaus vedėja 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. SS(19.2)-6895 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija Užimtumo tarnyboje“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 ir 24 straipsnių atitinkamomis dalimis, nurodytomis šio sprendimo 1 - 5 prieduose, 4 punktu panaikino bedarbio statusą asmenims, nurodytiems 4 priede. Šiame priede (Eil. Nr. 6) nurodyta, kad D. G. be svarbių priežasčių atsisakė siūlomo tinkamo darbo (Užimtumo įstatymo 24 str. 4 d. 5 p.); laisvos darbo vietos Nr. DV-11-997837959; darbdavys: uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“; siūloma įsidarbinti profesija: (duomenys neskelbtini) (maisto pramonė); pareigybė: (duomenys neskelbtini); siūlymo išdavimo data: 2019 m. lapkričio 4 d.

Užimtumo tarnyba 2019 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. SD-19.2-13353-(l9.2.33E) (b. 1. 19) pareiškėjai nurodė, kad pareiškėja 2019 m. kovo 27 d. buvo įregistruota Užimtumo tarnyboje ir jai buvo suteiktas bedarbio statusas. 2019 m. lapkričio 4 d. pareiškėjai buvo išduota rekomendacija įsidarbinti ir siūlymas įsidarbinti uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (maisto pramonė), bet pareiškėja be svarbių priežasčių atsisakė siūlomo tinkamo darbo. Nurodytu 2019 m. lapkričio 7 d. raštu pareiškėja, be kita ko, buvo informuota, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punktu, kuris imperatyviai nurodo, jog bedarbio statusas panaikinamas atsiradus vienai iš nurodytų aplinkybių: bedarbis be svarbių priežasčių atsisako siūlomo Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto tinkamo darbo arba sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis, pareiškėjai panaikintas bedarbio statusas nuo 2019 m. lapkričio 7 d. Pareiškėja informuota, kad vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi, panaikinus bedarbio statusą dėl rašte nurodytų aplinkybių, pareiškėjos prašymu registracija Užimtumo tarnyboje tęsiama, priskiriant pareiškėją asmenims, praradusiems bedarbio statusą, bedarbio statusas pakartotinai pareiškėjai galės būti suteiktas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos, t. y. ne anksčiau kaip 2020 m. gegužės 6 d. Užimtumo tarnybos 2019 m. lapkričio 7 d. rašto priedas - skundžiamo sprendimo išrašas.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius (toliau - ir Komisija) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. skundą dėl atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Alytaus skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. SS (19.2) - 6895 panaikinimo 2020 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 21R1-4 (AG1-180/11-2019) panaikino Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Alytaus skyriaus 2019 m. lapkričio 7 sprendimo Nr. SS(19.2)-6895 4 punkto dalį, kuria pareiškėjai D. G. panaikintas bedarbio statusas, o likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmetė (prijungta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr. AG1-180/11-2019). Komisija sprendime nurodė, kad remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytomis teisės aktų normomis, Komisija konstatuoja, kad atsakovės priimtas sprendimas, kuriuo pareiškėjai bedarbio statusas panaikintas nuo 2019 m. lapkričio 7 d., yra nepagrįstas ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui.

Atsakovė, prašydama panaikinti Komisijos sprendimą, skunde nurodė, jog Komisija sprendimu pripažino, kad Užimtumo tarnybos priimtas administracinis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi nebuvo nurodyti sprendimo motyvai, o jie buvo išdėstyti tik šalių procesiniuose dokumentuose, todėl jis yra nepagrįstas ir naikintinas. Atsakovė nesutinka su tokiu Komisijos sprendimu, kadangi kaip ne kartą šiuo klausimu yra pasisakę administraciniai teismai, Užimtumo tarnyba asmenims pranešdama apie sprendimus, susijusius su asmens statusu, teikia aplinkybes, pagrindus, motyvus ir apskundimo tvarką išdėstydama rašte (šiuo atveju teiktas 2019 m. lapkričio 7 d. Alytaus skyriaus raštas Nr. SD(19.2)- 13353- (19.2.33E)) ir prie rašto pridedamas sprendimas bei jo priedai. Atsakovės įsitikinimu, skundžiamame akte (rašte) nurodyti objektyvūs duomenys (faktai), kuriuos įvertinus ir vadovaujantis nurodytomis teisės normomis buvo priimtas skundžiamas aktas (VAĮ 8 str. 1 d.).

Pareiškėja nagrinėjamu atveju teigia, kad nesutinka su atsakovės priimtu aktu, todėl skundžiamą administracinio akto (dalį) Komisija pagristai panaikino, nurodydama, kad jis nėra tinkamai motyvuotas ir neatitinka esminių individualaus administracinio akto turinio reikalavimų, nes, pareiškėjos įsitikinimu, atsakovė neįvertino pareiškėjos galimybių ir sunkumo nuvykti į darbą ir grįžti iš darbo, o Komisija išsiaiškino, jog pareiškėja neturi galimybių viešuoju transportu 06.20 val. atvykti į Alytų ir po 21.20 val. grįžti į namus (neturi vairuotojo pažymėjimo), ir šis faktas yra pagrįstas autobusų maršrutų grafikais.

Pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą nustato Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas (toliau – ir Užimtumo įstatymas) (Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Pagal Užimtumo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, bedarbiai – vieni iš darbo ieškančių asmenų, registruotų Tarnyboje, kuriems taikomos šiame įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir užimtumo didinimo programos. Pagal Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punktą viena iš būtinų sąlygų bedarbio statusui yra tiek savarankiškai, tiek naudojantis Tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieškoti darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Byloje pateikti dokumentai patvirtina ir nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas 2018 m. vasario 21 d. užsiregistravo Skyriuje ir kad jam buvo suteiktas bedarbio statusas.

Kaip jau minėta, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Alytaus skyriaus vedėja 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. SS(19.2)-6895 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija Užimtumo tarnyboje“ (4 priedas, Eil. Nr. 6) D. G. panaikino bedarbio statusą, nes ji be svarbių priežasčių atsisakė siūlomo tinkamo darbo (Užimtumo įstatymo 24 str. 4 d. 5 p).

Užimtumo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 09 01 iki 2020 01 01) 24 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyta, kad bedarbio statusas panaikinamas jeigu bedarbis be svarbių priežasčių atsisako siūlomo šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto tinkamo darbo arba sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis.

Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tinkamas darbas yra darbas, kuris atitinka visus šiuos požymius: 1) atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, ir (ar) turimą darbo patirtį; 2) Užimtumo tarnyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra gavusi oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą; 3) kelionės išlaidos, apskaičiuojamos pagal atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki darbo vietos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vieno kilometro įkainį, nesudaro daugiau kaip 15 procentų laisvos darbo vietos aprašyme nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio.

Svarbios priežastys, dėl kurių bedarbio statusas nėra panaikinamas, yra nurodytos Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 5 - 8 dalyse.

Pagal Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 9 dalį asmuo apie priimtus individualius administracinius aktus dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atkūrimo ir panaikinimo informuojamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo individualių administracinių aktų priėmimo žodžiu (telefonu ar tiesiogiai asmeniui atvykus į instituciją), elektroniniu būdu (elektroniniu paštu ar naudojantis elektroninėmis paslaugomis) ar raštu (išsiuntus paštu ar per pasiuntinį).

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis nustato individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, nustatyti ar turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017).

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje skundžiamo atsakovės Užimtumo tarnybos 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. SS(19.2)-6895 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija Užimtumo tarnyboje“ (Užimtumo tarnybos 2019 m. lapkričio 7 d. raštas Nr. SD-19.2-13353-(19.2.33E) „Dėl bedarbio statuso panaikinimo“) dalis dėl D. G. bedarbio statuso panaikinimo yra nepagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atitinkančiomis teisės normas, motyvų išdėstymas jame nėra aiškus ir pakankamas, sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamiems reikalavimams, todėl sutiktina su Komisijos 2020 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 21R1-4 (AG1-180/11-2019) argumentais, jog atsakovė tik atsiliepime į pareiškėjos skundą (prijungta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr. AG1-180/11-2019, b. 1. 12-15) nurodė faktines aplinkybes ir argumentus, kodėl 2019 m. lapkričio 4 d. pareiškėjai pasiūlytą darbo vietą uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (maisto pramonė) laikė tinkama - darbdavio nurodytas darbo užmokestis ir atstumas iki darbo vietos ir dėl to susidariusios kelionės išlaidos (į/iš darbo) neviršytų 15 procentų darbo užmokesčio dalies (Užimtumo įstatymo 30 str. 2 d. 3 p.), kurias atsakovė galimai apskaičiavo prieš pateikiant pareiškėjai tinkamo darbo pasiūlymą. Taip pat atsiliepime atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju darbdavys įsipareigojo visus darbuotojus į darbą ir iš darbo vežti (nuo Alytaus autobusų stoties iki darbo vietos Marijampolėje bei parvežti po darbo pamainos iš darbo vietos Marijampolėje iki Alytaus autobusų stoties), todėl atsakovė vertino tik atstumą iki Alytaus autobusų stoties nuo pareiškėjos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Atsakovė atsiliepime nurodė, kad apskaičiavo kelionės išlaidas, atsižvelgdama į bilieto kainą viešuoju transportu (1,60 Eur), kuris vyksta iš stotelės „(duomenys neskelbtini)“ iki Alytaus autobusų stoties. Pagal viešojo transporto bilieto kainą ir darbo dienų skaičių atsakovė atsiliepime pateikė kelionės viešuoju transportu išlaidų paskaičiavimus, kuriais remdamasi argumentavo, jog kelionės išlaidos neviršijo 15 procentų darbdavio nurodytos laisvos darbo vietos darbo užmokesčio ((duomenys neskelbtini)) dalies, todėl darbą laikė tinkamu Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė nevertino pagal uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbo pasiūlymą pareiškėjos įsidarbinimo aplinkybių (atvykimas į darbą ir grįžimas iš darbo), su kuriomis pareiškėja buvo supažindinta tik 2019 m. lapkričio 6 d. darbdavio organizuotame susirinkime (darbas pamaininis, dieninės pamainos darbo laikas nuo 8.00 val. iki 20.00 val., naktinės - nuo 20.00 val. iki 8.00 val., į darbą įmonės darbuotojai iš Alytaus miesto autobusų stoties į Marijampolę išvežami 6.20 val. ryto, parvežami 21.20 val. vakaro), dėl kurių darbdavio nurodytu laiku pareiškėja neturi galimybės iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuvykti viešuoju transportu į Alytaus miesto autobusų stotį iki 6.20 val. ryte, o vakare taip pat neturi galimybės viešuoju transportu sugrįžti į namus, nes nurodytu laiku joks viešasis transportas nurodytu maršrutu keleivių neveža (prijungta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr. AG1-180/11-2019, b. 1. 29 -31). Komisija nustatė, kad pareiškėjos skunde išdėstytas faktines aplinkybes patvirtina Alytaus rajono savivaldybės interneto svetainėje www.arsa.lt viešai pateikti duomenys apie vietinio susisiekimo transportą (autobusų tvarkaraščius) ir maršrutų eismo grafikus (https://www.arsa.lt/index.php7171521272). Taigi Komisija pagrįstai padarė išvadą, kad prieš apskaičiuodama kelionės viešuoju transportu išlaidas pagal bilieto kainą viešuoju transportu (1,60 Eur), atsakovė Užimtumo tarnyba visų pirma privalėjo nustatyti ir objektyviai įvertinti pareiškėjos galimybes viešuoju transportu nuvykti į darbą (iš stotelės „(duomenys neskelbtini)“ į Alytaus miesto autobusų stotį iki 6.20 val. ryte ir sugrįžti į namus, esančius (duomenys neskelbtini), po 21.20 val. vakare), tačiau to nepadarė, taigi Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punkto, 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme nenurodė faktinio pagrindimo, motyvacijos dėl pareiškėjos galimybių dirbti tinkamą darbą, dėl kelionės išlaidų apskaičiavimo, dėl nesvarbių priežasčių vertinimo, ir šie trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjai suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jos teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą.

Teismas pažymi, jog tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos (normų) paiešką, teisinį faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės o juridinių faktų visuma, būtina ir pakankama teisės normai taikyti, nes administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu. Nagrinėjamu atveju ginčo sprendime (rašte) buvo apsiribota tik nurodymu, jog pareiškėja be svarbių priežasčių atsisakė siūlomo tinkamo darbo, todėl Komisija 2020 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 21R1-4 (AG1-180/11-2019) pagrįstai ir teisėtai panaikino Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Alytaus skyriaus 2019 m. lapkričio 7 sprendimo Nr. SS(19.2)-6895 4 punkto 4 priedo dalį (Eil. Nr.6), kuria pareiškėjai D. G. panaikintas bedarbio statusas, kaip neatitinkančią Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, o atsakovės skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjai šioje byloje buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pateikta 2020 m. balandžio 30 d. pažyma Nr. (12.33)PT-1753 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (b. l. 54) bei 2020 m. gegužės 6 d. patikslinta pažyma Nr. (12.33)PT-1778 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (b. l. 56). Taigi, vertintina galutinė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2020 m. gegužės 6 d. pažyma Nr. (12.33)PT-1778.

Kartu su atsiliepimu į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. (8.2)TP-20-T-917-3532 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, iš kurios matyti, kad minėtu sprendimu pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba šioje administracinėje byloje, t. y. parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme, ją 100 proc. atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. patikslintoje pažymoje Nr. (12.33)PT-1778 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato J. Š. teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą D. G. pagal 2020 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. (8.2)TP-20-T-917-3532 iš viso sudaro 80,00 Eur užmokestis advokatui. Minėtas užmokestis apskaičiuotas vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 7, 27.1.2.1, punktu.

Atsižvelgiant į pateiktus duomenis ir teisinį reglamentavimą bei į tai, jog atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundas atmestas, t. y sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl prašoma priteisti 80,00 Eur valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma priteistina iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos valstybės naudai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 21R1-4 (AG1-180/11-2019) palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos valstybės naudai 80,00 Eur valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.