- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-06
- Bylos Nr.
- e2A-292-392/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13349-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- K. F.-S.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei K. F.-S. dėl negrąžinto kredito, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio ir negautų pajamų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 1 057,66 Eur negrąžinto kredito, 129,35 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. sausio 21 d.), 325,50 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 276,19 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2023 m. sausio 21 d.) iki sutarties termino pasibaigimo (2025 m. kovo 3 d. ), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės 1 057,66 Eur negrąžinto kredito, 120,90 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 56,90 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 276,19 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2023 m. lapkričio 28 d.), negautas pajamas dėl negrąžinto vartojimo kredito nuo 2023 m. lapkričio 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, apskaičiuotas taikant 26 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų normą nuo negrąžintos kredito sumos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 3 d.) ir ne daugiau kaip kiekvieną mėnesį turėjusi būti sumokėta mokėjimo (pelno) palūkanų suma pagal mokėjimo grafiką: 2023 m. gruodžio 3 d. – 2,28 Eur; 2024 m. sausio 3 d. – 12,98 Eur; 2024 m. vasario 3 d. – 12,23 Eur; 2024 m. kovo 3 d. – 11,48 Eur; 2024 m. balandžio 3 d. – 10,70 Eur; 2024 m. gegužės 3 d. – 9,91 Eur; 2024 m. birželio 3 d. – 9,10 Eur; 2024 m. liepos 3 d. – 8,28 Eur; 2024 m. rugpjūčio 3 d. – 7,43 Eur; 2024 m. rugsėjo 3 d. – 6,57 Eur; 2024 m. spalio 3 d. – 5,69 Eur; 2024 m. lapkričio 3 d. – 4,79 Eur; 2024 m. gruodžio 3 d. – 3,87 Eur; 2025 m. sausio 3 d. – 2,94 Eur; 2025 m. vasario 3 d. – 1,98 Eur; 2025 m. kovo 3 d. – 1,00 Eur; ir kurios bendrai, pasibaigus Sutarties terminui, negali viršyti 111,23 Eur sumos, taip pat 239,16 Eur. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybės naudai iš atsakovės 11,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
3. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovė 2021 m. kovo 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-hpsscd28, kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 1 400 Eur kreditas 48 mėn. laikotarpiui. Atsakovė kreditą įsipareigojo grąžinti iki 2025 m. kovo 3 d. bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, kurią sudaro 865,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos ir 504 Eur sutarties sudarymo mokestis, metinė palūkanų norma – 26 proc. Atsakovei laiku nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2023 m. sausio 5 d. pranešimu pradinė kreditorė informavo atsakovę apie Sutarties nutraukimą, nurodydama, kad Sutarties nutraukimas įsigalioja 2023 m. sausio 21 d. Pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2021 m. gegužės 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-05/01 reikalavimo teisę į atsakovės skolą perleido ieškovei UAB „Legal Balance“.
4. Teismas susipažinęs su ieškiniu ir pateiktais rašytiniais įrodymais, padarė išvadą, kad atsakovė pažeidė kredito sutartį, nes pradelsė sumokėti penkių mėnesių įmokas pagal mokėjimo grafiką, todėl kredito davėja pagrįstai nutraukė Sutartį nuo 2023 m. sausio 21 d. Nustatyta, kad negrąžinta kredito dalis sudaro 1 057,66 Eur. Remdamasis tuo, teismas ieškovei (pradinės kreditorės teisių perėmėjai) iš atsakovės priteisė 1 057,66 Eur negrąžinto vartojimo kredito.
5. Teismas pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl Sutarties sudarymo mokesčio dalies, kurią atsakovė turėjo sumokėti iki Sutarties nutraukimo, nes Sutarties nutraukimas nepaneigė šios atsakovės prievolės, kurios įvykdymo terminas buvo suėjęs iki Sutarties nutraukimo dienos. Ieškovė nurodo, kad atsakovė iki Sutarties nutraukimo buvo sumokėjusi 17 Sutarties sudarymo mokesčio įmokas, taigi, likusi nesumokėta šio mokesčio suma iki Sutarties nutraukimo 2023 m. sausio 21 d. pagal mokėjimo grafiką yra 56,90 Eur (10,50 Eur x 5 (mokėjimo grafiko „sutarties sudarymo mokestis“ 18-22 eilutėse nurodytos sutarties sudarymo mokesčio sumos) + 4,40 Eur (10,50 Eur x 18 d. / 31 d.). Duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi šią sumą, teismas neturi, todėl šį ieškovės reikalavimą teismas pripažino pagrįstu.
6. Teismas nurodė, jog ieškovė nepaaiškino, kokiu pagrindu prašo priteisti iš atsakovės likusią 268,60 Eur Sutarties sudarymo mokesčio sumą, kuri pagal mokėjimo grafiką turėjo būti mokama dalimis per visą Sutarties galiojimo laikotarpį, bet jau po Sutarties nutraukimo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, nutraukusi Sutartį, neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės vykdyti sutartinę prievolę mokėti Sutarties sudarymo mokesčio įmokas. Teismo nuomone, ieškovė reikalauja priteisti šią sumą kaip savo nuostolių, patirtų dėl atsakovės padaryto Sutarties pažeidimo, dėl kurio ieškovė nutraukė Sutartį, atlyginimą.
7. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytas Sutarties sudarymo mokestis, neatliko išlaidų, kurias pradinė kreditorė patyrė iki Sutarties sudarymo, kompensavimo funkcijos, todėl buvo skirtas Sutarties administravimui visu Sutarties galiojimo laikotarpiu, o ne Sutarties sudarymo išlaidoms kompensuoti. Remdamasis tuo, teismas, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės po Sutarties nutraukimo dienos mokėtiną Sutarties sudarymo mokesčio dalį (286,60 Eur) atmetė kaip neįrodytą ir todėl nepagrįstą. Reikalavimą dėl Sutarties sudarymo mokesčio priteisimo pagrįstu pripažintino tik iš dalies, t. y. dėl 56,90 Eur šio mokesčio dalies.
8. Sutartį nutraukus 2023 m. sausio 21 d., ieškovė paskaičiavo likusias nesumokėtas 129,35 Eur mokėjimo palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos. Tačiau teismo vertinimu, atsakovė palūkanų sumą iki Sutarties nutraukimo dienos apskaičiavo netiksliai, nes į pradelstą sumą įtraukė visą 20,16 Eur įmoką, kurios mokėjimo terminas buvo 2023 m. vasario 3 d., tuo tarpu Sutartis nutraukta 2023 m. sausio 21 d. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė šią paskutinę įmoką mažinti iki 11,71 Eur (20,16 Eur x 18 d. / 31 d.) ir atitinkamai pradelstų mokėjimo (pelno) palūkanų sumą tikslinti, nustatant, kad ji sudaro 120,90 Eur, ir priteisti 120,90 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas.
9. Teismas atsižvelgęs į tai, jog teismo sprendimo už akių priėmimo dieną jau yra žinomos aplinkybės, reikšmingos ieškovės negautoms pajamoms iki šios dienos nustatyti, konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo tenkintinas, priteisiant jai fiksuotą nuostolių (negautų pajamų) sumą, apskaičiuotą sudedant pagal mokėjimo grafiką negautas pelno palūkanas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2023 m. lapkričio 28 d.), o už likusį laikotarpį iki Sutarties termino pabaigos – priteisiant negautas pajamas, apskaičiuotas taikant Sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnę kaip tą konkretų mėnesį turėjusi būti sumokėta mokėjimo (pelno) palūkanų suma pagal mokėjimo grafiką.
10. Teismas iš atsakovės priteisė 5 procentų metinės palūkanas už priteistą sumą (1 511,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. 84,51 proc., tai teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 239,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Ieškovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą už akių dalyje dėl Sutarties sudarymo mokesčio, priteisimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės K. F.-S. 325,50 Eur Sutarties sudarymo mokesčio; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės 283 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Priteisti apeliantei iš atsakovės 22 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įgijo teisę Sutarties sudarymo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo. Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta laikantis imperatyvių Lietuvos Respublikos vartotojų kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatų, todėl apeliantė turi teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti Vartojimo kredito sutartimi sulygtas ir prisiimtas pareigas.
11.2. Šalys Sutarties 1.18 punkte aiškiai apsibrėžė Sutarties sudarymo mokesčio paskirtį bei mokėjimo tvarką. Sutarties 1.18 punkte nurodoma, kad „Sutarties sudarymo mokestis – Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas Vartojimo kredito gavėjo Vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už Vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie Vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.“ Apeliantė pažymėjo, kad šis mokestis mokamas už Vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie Vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Pradinis kreditorius geranoriškai išdėstė šį mokestį visam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui ir nereikalavo iš anksto sumokėti Sutarties sudarymo mokestį. Todėl teismas nepagrįstai priteisė Sutarties sudarymo mokestį tik iki sutarties nutraukimo dienos.
11.3. Apeliantė nurodo, kad šalys, sudarydamos Sutartį, susitarė dėl protingumo kriterijus ir VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus atitinkančio Sutarties sudarymo mokesčio dydžio, kuris nepažeidžia nei atsakovės, nei Pradinio kreditoriaus interesų. Atsakovė sutartį sudarė laisva valia, turėjo galimybę pasirinkti vartojimo kredito davėją, Sutarties sudarymo mokesčio suma buvo aiškiai įtvirtinta sutartyje, atsakovė jai neprieštaravo ir aiškiai suprato, kad sutartyje numatyta Sutarties sudarymo mokesčio suma yra išdėstoma visam sutarties laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas turi būti pakeistas, nurodant, kad apeliantei priteistina visa 325,50 Eur Sutarties sudarymo mokesčio suma.
11.4. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies apeliantės reikalavimų. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
13. Byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovės 2021 m. kovo 3 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-hpsscd28, kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 1 400 Eur kreditas 48 mėn. laikotarpiui. Atsakovė kreditą įsipareigojo grąžinti iki 2025 m. kovo 3 d. bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, kurią sudaro 865,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos ir 504 Eur Sutarties sudarymo mokestis, metinė palūkanų norma – 26 proc. Atsakovei laiku nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2023 m. sausio 5 d. pranešimu pradinė kreditorė informavo atsakovę apie Sutarties nutraukimą, nurodydama, kad Sutarties nutraukimas įsigalioja 2023 m. sausio 21 d. Pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2021 m. gegužės 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-05/01 reikalavimo teisę į atsakovės skolą perleido ieškovei UAB „Legal Balance“.
14. Pagal bendrąsias ir specialiąsias Sutarties sąlygas bei mokėjimo grafiką atsakovė turėjo mokėti kredito davėjai po 10,50 Eur Sutarties sudarymo mokesčio per mėnesį ir nuo sutarties sudarymo iki sutarties termino pabaigos 2025 m. kovo 3 d. sumokėti iš viso 504 Eur Sutarties sudarymo mokesčio.
15. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl Sutarties sudarymo mokesčio dalies, kurią atsakovė turėjo sumokėti iki Sutarties nutraukimo, nes Sutarties nutraukimas nepaneigė šios atsakovės prievolės, kurios įvykdymo terminas buvo suėjęs iki Sutarties nutraukimo dienos. Tačiau ieškovė, nutraukusi Sutartį, neturi teisinio pagrindo reikalauti atsakovės vykdyti sutartinę prievolę mokėti Sutarties sudarymo mokesčio įmokas. Atsižvelgęs į tai bei tas aplinkybes, kad atsakovė buvo sumokėjusi dalį Sutarties sudarymo mokesčio, teismas ieškovės reikalavimą dėl 325,50 Eur Sutarties sudarymo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies, priteisė ieškovei 56,90 Eur Sutarties sudarymo mokesčio iki Sutarties nutraukimo (2023 m. sausio 21 d.).
16. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi dėl Sutarties sudarymo mokesčio dalies priteisimo, nurodo, kad šis mokestis mokamas už Vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie Vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Pasak apeliantės, atsakovė sutartį sudarė laisva valia, turėjo galimybę pasirinkti vartojimo kredito davėją, Sutarties sudarymo mokesčio suma buvo aiškiai įtvirtinta sutartyje, atsakovė jai neprieštaravo ir aiškiai suprato, kad sutartyje numatyta Sutarties sudarymo mokesčio suma yra išdėstoma visam sutarties laikotarpiui. Apeliantės nuomone, sąlyga dėl Sutarties sudarymo mokesčio taikymo atitiko Lietuvos Respublikos vartotojų kredito įstatymo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
17. Pagal Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punktą Sutarties sudarymo mokestis – vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Pagal bendrųjų sąlygų 1.9 punktą bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu ir neapima jokių išlaidų, susijusių su vartojimo kredito davėjo iki tol vartojimo kredito gavėjui suteiktais vartojimo kreditais ar ateityje suteikiamais kreditais. Kaina apskaičiuojama, preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima palūkanų ir netesybų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei už pradelstą laikotarpį. Grąžintina suma (bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma) – vartojimo kredito ir bendros vartojimo kredito kainos suma, kurią klientas privalo būti sumokėjęs bendrovei, pasibaigus vartojimo kredito terminui. Grąžintina suma apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai (1.12 punktas).
18. Nors sutiktina su apeliantės argumentais, kad Sutarties sąlyga dėl Sutarties sudarymo mokesčio sumos buvo aiški, atsakovei turėjo būti suprantama, kad Sutartyje numatyta Sutarties sudarymo mokesčio suma yra išdėstoma visam Sutarties laikotarpiui, vis dėlto, šios nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad Sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso Sutarties sudarymo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu Sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte pateiktas Sutarties sudarymo mokesčio apibrėžimas patvirtina, kad savo esme tai yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, įsipareigojimų rizikos valdymu, ir pan., t. y. tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-50-803/2022; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021). Būtent nurodyta apeliacinės instancijos teismo praktika nagrinėjamoje byloje ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas.
20. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi pacituota apeliacinės instancijos teismų praktika, kokia kita teismų praktika pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis, kad padarytų kitokias (ieškovei palankias) išvadas.
21. Pažymėtina, kad kredito davėja, nutraukus sutartį, nebeturi ieškoti duomenų apie vartojimo kredito gavėją iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių bei jų vertinti, taip pat rengti susijusius dokumentus, todėl ieškovė nebegali reikalauti priteisti Sutarties sudarymo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti išlaidas už darbus, kurių pradinė kreditorė po sutarties nutraukimo nebeturėjo atlikti. Apeliantė nepateikė duomenų ir nenurodė apeliaciniame skunde, kokius veiksmus, numatytus Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte, po Sutarties nutraukimo turėjo atlikti bei atliko pradinė kreditorė.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Sutartyje nurodytą Sutarties sudarymo mokesčio paskirtį, ir pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Sutarties sudarymo mokestis turi būti skaičiuojamas tik iki Sutarties nutraukimo, nes šios išlaidos iš esmės priklauso nuo Sutarties trukmės. Priešingu atveju būtų pažeista vartojimo kredito gavėjo ir kredito davėjo interesų pusiausvyra bei protingumo ir sąžiningumo principai.
23. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl Sutarties sudarymo mokesčio dalies priteisimo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkinęs iš dalies, ieškinio patenkinimo daliai proporcingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Kadangi aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės apeliacinio skundo materialūs reikalavimai netenkintini, taip pat nėra pagrindo perskirstyti ir bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme.
25. Ieškovė apeliaciniame procese patyrė 22 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už apeliacinio skundo pateikimą (žyminis mokestis). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, todėl nurodytos bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovės nepriteistinos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.