Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-10-31 · Civilinė byla Nr. 2-9-804/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-31
Bylos Nr.
2-9-804/2013
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00068-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Ieškovas
E. G., K. Z. G., N. Z., A. B.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
L. P.
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-9-804/2013 m.Proceso Nr. 2-48-3-00068-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1.; 116.1. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2013m. spalio 31 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas,sekretoriaujant Nijolei Blaževičdalyvaujant ieškovams E. G. ir K. Z. G., jų atstovui adv. Tadui Zarembai,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Tomui Steponavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. Z., E. G., K. Z. G. ir A. B. patikslintą ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui L. P. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai, patikslinę savo reikalavimus, siūlo, kad bendraturčiai naudotųsi šiomis Žemės sklypo dalimis, pažymėtomis pridedamame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane:

E. G. ir K. Z. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise naudosis 206 (dviejų šimtų šešių) kv. m ploto Žemės sklypo dalimi, t.y.:Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B ir taškais 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 8, 9, kas sudaro 195 (šimtą devyniasdešimt penkis) kv. m;Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu G ir taškais 17, 18, 19, 42, 17, kas sudaro 11 (vienuolika) kv. m.N. Z. asmeninės nuosavybės teise naudosis Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu E ir taškais 24, 39, 38, 37, 26, 27, 28, 36, 35, 34, 40, 24, kas sudaro 99 (devyniasdešimt devynis) kv. m.A. B. asmeninės nuosavybės teise naudotųsi 227 (dviejų šimtų dvidešimt septynių) kv. m ploto Žemės sklypo dalimi, t.y.:Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A ir taškais 1, 2, 30, 13, 12, 1, kas sudaro 200 (du šimtus) kv. m.Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C ir taškais 25, 26, 37, 38, 39, 25, kas sudaro 15 (penkiolika) kv. m.Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu H ir taškais 19, 20, 41, 6, 42, 19, kas sudaro 12 (dvylika) kv. m.Lietuvos Respublika nuosavybės teise naudosis 111 (šimto vienuolikos) kv. m ploto Žemės sklypo dalimi, t.y.:Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D ir taškais 28, 29, 31, 30, 32, 33, 34, 35, 36, 28, kas sudaro 96 (devyniasdešimt šešis) kv. m.Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu I ir taškais 5, 41, 20, 21, 5, kas sudaro 15 (penkiolika) kv. m.Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu J ir taškais 3, 4, 22, 23, 24, 40, 34, 33, 3, kas sudaro 20 (dvidešimt) kv.m, bendrai naudosis:N. Z. asmeninės nuosavybės teise, kuriai atitenka 10 (dešimt) kv. m;Lietuvos Respublika nuosavybės teise, kuriai atitenka 10 (dešimt) kv. m.Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu F ir taškais 7, 8, 16, 15, 14, 13, 30, 31, 29, 28, 27, 26, 25, 39, 24, 23, 22, 21, 20, 19, 18, 17, 7, kas sudaro 347 (tris šimtus keturiasdešimt septynis) kv.m, bendrai naudosis:E. G. ir K. Z. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kuriems atitenka 130 (šimtas trisdešimt) kv. m;N. Z. asmeninės nuosavybės teise, kuriai atitenka 59 (penkiasdešimt devyni) kv. m;A. B. asmeninės nuosavybės teise, kuriai atitenka 109 (šimtas devyni) kv. m;Lietuvos Respublika nuosavybės, kuriai atitenka 49 (keturiasdešimt devyni) kv. m.

Šalies argumentai

Ieškovai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad N. Z., E. G., K. Z. G. bei A. B. (toliau - Ieškovai) yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas) bendraturčiai. Taip pat šio sklypo bendraturtis yra Lietuvos Respublika. Ieškovei N. Z. priklauso 168/1010 Žemės sklypo dalys, ieškovams E. G. ir K. Z. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 336/1010 Žemės sklypo dalys, ieškovei A. B. priklauso 168/505 Žemės sklypo dalys, o Lietuvos Respublikai priklauso 170/1010 Žemės sklypo dalys. Nors Žemės sklypo savininkų valdomos dalys yra nustatytos, tačiau tarp savininkų nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka iki šiol buvo patvirtinta tik žodiniu bendraturčiu sutarimu. Siekdami notariškai patvirtinti Žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri visiškai atitinka iki šiol buvusią žodiniu susitarimu pasiektą Žemės sklypo naudojimosi tvarką kuri egzistuoja nuo 1994 metų, ieškovai parengė Žemės sklypo naudojimosi nustatymo sutartį (priedas Nr. 2) ir planą prie jos (priedas Nr. 3) bei 2009-09-16 raštu (priedas Nr. 4) pateikė šiuos dokumentus Vilniaus apskrities viršininko administracijai (dabartinė Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos). Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009-10-02 raštu Nr. 761 (priedas Nr. 5) pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nuolatinės komisijos 2009-09-25 išvadą Nr. 217-90(91) (priedas Nr. 6) bei pasiūlė pakoreguoti Žemės sklypo plano lentelę „Naudojamas plotas”, tiksliai nurodant Žemės sklypo savininkams priklausančias Žemės sklypo dalis. Taip pat buvo pasiūlyta gauti M. S. įpėdinių, t.y. I. S., sutikimą dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos sutarties projekto, kadangi M. S. valdė dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-01-10 įsakymo Nr. 20-79 pagrindu M. S. suteikus neatlygintai nuosavybėn 170 kv. m ploto Žemės sklypo dalį. Ieškovai, atsižvelgdami į Vilniaus apskrities viršininko administracijos pateiktus pasiūlymus, inicijavo Žemės sklypo plano pakeitimą. Plano projektą rengė UAB „Geonetas”. Tačiau I. S. atsisakė derinti Žemės sklypo naudojimosi tvarką, ir dėl to Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010-03-18 raštu Nr. 20-137 (priedas Nr. 12) vėl atsisakė derinti Žemės sklypo naudojimosi tvarką, nors naujai parengtas planas Vilniaus apskrities viršininko administracijai tiko ir dėl jo pastabų nebuvo pateikta. Mirus I. S., jis testamentu visą turtą paliko dukrai L. P.. Tačiau L. P. yra Ukrainos Respublikos pilietė, todėl negalėtų nuosavybės teise valdyti žemės Lietuvos Respublikoje. Ieškovų nuomone, I. S. teisių perėmimas šioje byloje negalimas, todėl ieškovai atsisako ieškinio reikalavimų I. S. atžvilgiu. Nurodė, kad ieškinio reikalavimų atsisakymo pasekmės žinomos. Ieškovai papildė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2012-09-04 įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-1218 buvo panaikintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-01-10 įsakymo Nr. 20-79 trečias punktas, kuriuo M. S. ir buvo suteikta neatlygintai nuosavybėn 170 kv. m ploto Žemės sklypo dalis bei kuriuo remiantis M. S. buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip žemės sklypo dalies naudotoja. Atitinkamai paminėto 2012-09-04 įsakymo Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-1218 pagrindu Lietuvos Respublika vėl buvo įregistruota kaip žemės sklypo dalies savivinkė.

Ieškovai nurodo, kad tokia siūloma tvarka atitinka ne tik bendraturčių valdomas Žemės sklypo dalis, bet ir užtikrintų naudojimosi Žemės sklypu racionalumą ir efektyvumą bei būtų išlaikoma socialinė taika tarp bendraturčių.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad jų nuomone, trečiasis asmuo yra teisėtas I. S. turto paveldėtojas, kadangi testamentinis įpėdinis, priėmęs palikimą, nuosavybės teises į paveldėtą turtą įgyja nuo palikimo atsiradimo momento. Atsakovas nesutinka, kad I. S. teisių perėmimas šioje byloje negalimas, kadangi trečiasis asmuo kaip gyvenamojo namo dalies savininkė nors žemės sklypo dalies nuosavybės teise negalėtų valdyti, tačiau galėtų šią dalį nuomotis. Taip pat pažymėjo, kad M. S. vadovaudamasi žemės sklypo įkainojimo aktu bei Taupomojo banko 1992-08-06 pranešimu Nr. 6762/046 apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos, sumokėjo už 170 kv.m. ploto Žemės sklypo dalį 1630 rub., todėl šie pinigai kaip paveldėjimo teisės objektas turėtų priklausyti trečiajam asmeniui.

Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Nedalyvavimo priežastys nežinomos.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad yra teisėta I. S. turto paveldėtoja, palikimą priėmė. Ji nurodo, kad pastatai (duomenys neskelbtini) buvo pastatyti A. K. nuosavame sklype. Nuo 1940 m. iki 1948 m. A. K. turtu disponavo valstybė, o nuo 1948 m. savininkams buvo suteikta galimybė susigrąžinti savo turtą ar jo dalį. A. K. buvo sugrąžinti pastatai, o žemė paskirta naudojimui iki 1991 m. (dalinai). Duomenų, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo priskirti valstybės privatizuojantiems arba buvo valstybės privatizuoti pagal įstatymą nėra. Jos kaimynai yra įpėdiniai ir perėmėjai turto savininkų, kurie pirko savo dalį turto pas mano senelę 1965 m. -1967 m. Šiuo atveju dalis namų valdos žemė negali būti Lietuvos Respublikos nuosavybė, o tuo atveju, jeigu žemė nuo 1992 m. iki šios dienos neužregistruota M. S. ir jos įpėdinių vardu, nereiškia, kad ši žemė nėra M. S. ir jos įpėdinių nuosavybė, kadangi yra įrodymų, kad teisėtai įforminti nuosavybės teises į žemę neįmanoma dėl dokumentų nesutvarkymo ir valdininkų kaltės. Trečiasis asmuo teigia, kad ji yra A. K. įpėdinė ir jos turto dalies teisėta valdytoja. Trečiasis asmuo mano, kad M. S. paveldėjimo byla neužbaigta dėl teisės aktų pažeidimų ir dokumentų nesutvarkymo sklypo formavimo ir privatizavimo procese. Trakų žemėtvarkos priimti 2012 m. sprendimai, pagal komisijos pasiūlymus, buvo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir teisės aktų reikalavimus. Šie priimti sprendimai neatitinka M. S. ir A. K. nuosavybės dokumentų į turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Šie sprendimai nesutampa su sklypo išplanavimo projekto sprendiniais (žemės sklypas (duomenys neskelbtini), gali būti privatizuotas, t.y. jis nepriskirtas valstybės išperkamai žemei), be to priimti sprendimai prieštarauja LR Konstitucijos 23 str. 3 daliai ir 29 str. Taip pat trečiasis asmuo teigia, kad nežinoma, ar UAB „GEONETAS“ projektas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esantys 2013-03-15 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 4 d. įsakymas Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-1218 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. 20-79 „Dėl (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypo pardavimo ir nuosavybės atkūrimo Trakų mieste” 3 (trečio) punkto pripažinimo netekusiu galios”, kuriuo pagrindu buvo pripažintas netekusiu galios Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. 20-79 „Dėl (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypo pardavimo ir nuosavybės atkūrimo Trakų mieste” 3 (trečia) punktas, kuriuo M. S. suteikta neatlygintinai nuosavybėn 170 kv. m ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, o 2012 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-1218 pagrindu Nekilnojamojo turto registre M. S. išregistruota iš žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies naudotojų, o Lietuvos Respublika įregistruota kaip žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies savininkė, patvitina, kad ieškovai bei Lietuvos Respublika yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas) bendraturčiai, ieškovei N. Z. priklauso 168/1010 Žemės sklypo dalys, ieškovams E. G. ir K. Z. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 336/1010 Žemės sklypo dalys, ieškovei A. B. priklauso 168/505 Žemės sklypo dalys, o Lietuvos Respublikai priklauso 170/1010 Žemės sklypo dalys.

M. S. vadovaudamasi žemės sklypo įkainojimo aktu bei Taupomojo banko 1992-08-06 pranešimu Nr. 6762/046 apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos, sumokėjo už 170 kv.m. ploto Žemės sklypo dalį 1630 rub. Esant visoms šioms aplinkybėms Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2012-06-04 raštu pavedė Trakų skyriaus vedėjui įgyvenditi komisijos, sudarytos I. S. įgalioto asmens L. P. pareiškimui nagrinėti, siūlymus, tame tarpe ir priimti sprendimą dėl juosavybės teisių atkūrimo M. S. atlyginant už valstybės išperkamą 0,0656 ha žemę pinigais.

I. S. mirė 2012-11-28 (mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Trakų rajono antrojo notarų biuro 2013-06-18 raštas patvirtina, kad yra užvesta paveldėjimo byla I. S. vardu, o po jo mirties palikimą priėmė mirusiojo įstatyminis įpėdinis, t.y. trečiasis asmuo. Kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. S. po M. S. mirties paveldėjo jos turtą. Taip pat I. S. nuo 1996-08-07 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).

LR CK 4.81 str. 1 d. nurodyta kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką pagal kurią bus naudojamasi izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal LR CK 4.75 str. 1 d. iškilus ginčui tarp bendraturčių dėl nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos, tokį ginčą sprendžia teismas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal LR CK 4.81 str. 1 d. prasmę daikto naudojimo tvarką nustatinėja tik daikto savininkai.

Kaip nustatyta, Žemės sklypo savininkai yra ieškovai ir Lietuvos Respublika. Trečiasis asmuo išreiškė nuomonę dėl sklypo suformavimo ir žemės privatizavimo proceso teisėtumo, kadangi jos nuomone, šiame procese buvo pažeista įstatymų nustatyta tvarka, teisės aktų reikalavimai ir sklypo išplanavimo projekto sprendiniai. Tačiau teismas pabrėžia, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl nesivadovauti jais teismas neturi pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis – ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teisinius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, t. y. faktinį ieškinio pagrindą, ieškovas privalo nurodyti ieškinio pareiškime. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Šio ginčo reikalavimas nėra sklypo suformavimo ir žemės privatizavimo proceso teisėtumo nustatymas, tokių reikalavimų nė viena šalis nepareiškė, todėl teismas dėl trečiojo asmens išsakytos nuomonės šiais klausimais nepasisako.

Atsakovas dėl pačios žemės sklypo naudojimosi tvarkos prieštaravimų nepateikė. Teismas vertindamas atsakovo poziciją, kad reikia atsižvelgti į trečiojo amines interesus, kadangi M. S. už 170 kv.m. ploto Žemės sklypo dalį sumokėjo 1630 rub., pasisako, jog šiuo atveju įstatymas aiškiai apibrėžia, kokie subjektai dalyvauja nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, t.y. tik to daikto bendraturčiai. Tai, kad, kaip nurodė atsakovas trečiasis asmuo gali nuomotis žemės sklypo dalį, jam nesuteikia tokių pačių teisių kaip žemės sklypo bendartyrčiams sprendžiant su turtu susijusius klausimus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2012-06-04 raštu pavedė Trakų skyriaus vedėjui įgyvendinti komisijos, sudarytos I. S. įgalioto asmens L. P. pareiškimui nagrinėti, siūlymus, tame tarpe ir priimti sprendimą dėl juosavybės teisių atkūrimo M. S. atlyginant už valstybės išperkamą 0,0656 ha žemę pinigais.

Atsižvelgiant į tai, kad asmenys, turintys teisę nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, prieštaravimų dėl ieškovų pateiktos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nepateikė, ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo priteistinos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. E. G. priteistinos 1883 Lt bylinėjimosi išlaidos (133 Lt žyminis mokestis, 1750 Lt advokato pagalba), N. Z. priteistinos 150 Lt bylinėjimosi išlaidos (advokato pagalba), A. B. priteistinos 150 Lt bylinėjimosi išlaidos (advokato pagalba).

Iš atsakovo priteistinos 67 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 270, 279 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai:

nustatyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai naudojasi Žemės sklypu tokia tvarka (pagal UAB „Geonetas” parengtame plane esančias žymas):

E. G. ir K. Z. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise naudosis 206 (dviejų šimtų šešių) kv. m ploto Žemės sklypo dalimi, t.y.:Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B ir taškais 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 8, 9, kas sudaro 195 (šimtą devyniasdešimt penkis) kv. m;Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu G ir taškais 17, 18, 19, 42, 17, kas sudaro 11 (vienuolika) kv. m.N. Z. asmeninės nuosavybės teise naudosis Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu E ir taškais 24, 39, 38, 37, 26, 27, 28, 36, 35, 34, 40, 24, kas sudaro 99 (devyniasdešimt devynis) kv. m.A. B. asmeninės nuosavybės teise naudotųsi 227 (dviejų šimtų dvidešimt septynių) kv. m ploto Žemės sklypo dalimi, t.y.:Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A ir taškais 1, 2, 30, 13, 12, 1, kas sudaro 200 (du šimtus) kv. m.Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C ir taškais 25, 26, 37, 38, 39, 25, kas sudaro 15 (penkiolika) kv. m.Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu H ir taškais 19, 20, 41, 6, 42, 19, kas sudaro 12 (dvylika) kv. m.Lietuvos Respublika nuosavybės teise naudosis 111 (šimto vienuolikos) kv. m ploto Žemės sklypo dalimi, t.y.:Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D ir taškais 28, 29, 31, 30, 32, 33, 34, 35, 36, 28, kas sudaro 96 (devyniasdešimt šešis) kv. m.Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu I ir taškais 5, 41, 20, 21, 5, kas sudaro 15 (penkiolika) kv. m.Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu J ir taškais 3, 4, 22, 23, 24, 40, 34, 33, 3, kas sudaro 20 (dvidešimt) kv.m, bendrai naudosis:N. Z. asmeninės nuosavybės teise, kuriai atitenka 10 (dešimt) kv. m;Lietuvos Respublika nuosavybės teise, kuriai atitenka 10 (dešimt) kv. m.Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu F ir taškais 7, 8, 16, 15, 14, 13, 30, 31, 29, 28, 27, 26, 25, 39, 24, 23, 22, 21, 20, 19, 18, 17, 7, kas sudaro 347 (tris šimtus keturiasdešimt septynis) kv.m, bendrai naudosis:E. G. ir K. Z. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kuriems atitenka 130 (šimtas trisdešimt) kv. m;N. Z. asmeninės nuosavybės teise, kuriai atitenka 59 (penkiasdešimt devyni) kv. m;A. B. asmeninės nuosavybės teise, kuriai atitenka 109 (šimtas devyni) kv. m;Lietuvos Respublika nuosavybės, kuriai atitenka 49 (keturiasdešimt devyni) kv. m.

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1883 Lt bylinėjimosi išlaidas E. G..

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 150 Lt bylinėjimosi išlaidas N. Z..

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 150 Lt bylinėjimosi išlaidas A. B..

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 67 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas