- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-21
- Bylos Nr.
- 2S-1583-160/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02293-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- AB SEB bankui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zita Smirnovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-19 nutarties atsisakyti priimti ieškovės prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir palūkanų dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. M. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo AB SEB banko 2012-04-06 sprendimą nustatyti ieškovei A. M. penkių metų fiksuotų palūkanų normą – 4,74011 proc., mokėtiną bankui pagal 2006-04-07 kredito sutartį Nr. 17606180070392-07 nuo 2012-04-06; įpareigoti atsakovą nuo 2012-04-06 taikyti ieškovei A. M. kintamą palūkanų normą, apskaičiuojamą pagal 6 mėn. LIBOR eurais, pridedant 0,7 proc. maržą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-12-19 sprendimu A. M. ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu atsakovo AB SEB banko 2012-04-06 sprendimą nustatyti ieškovei 5 metų fiksuotų palūkanų normą – 4,74011 proc., mokėtiną atsakovui pagal sutartį nuo 2012-04-06; įpareigojo atsakovą nuo 2012-04-06 taikyti ieškovei kintamą palūkanų normą, apskaičiuojamą pagal 6 mėn. LIBOR eurais, pridedant 0,7 proc. maržą.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2014-02-10 sprendimu panaikino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-19 sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės A. M. ieškinį atmetė (b. l. 6-13).
A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismui padavė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismui 2014-01-28 buvo pateikusi prašymą prijungti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos rašytinius įrodymus – 2007-05-24 ir 2007-07-02 AB SEB banko patvirtintus Kreditų fiziniams asmenims teikimo proceso aprašymus. Tačiau teismas šiuos įrodymus grąžino, kadangi civilinė byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta 2014-01-10, o sprendimą nuspręsta skelbti 2014-02-10. Apeliacinės instancijos teismo nepriimti įrodymai patvirtina ieškovės poziciją dėl maržos taikymo fiksuotų palūkanų atveju ir atitinkamai atsakovo veiksmų nustatant ieškovei naują 5 metų fiksuotų palūkanų normą neteisėtumą. Taigi, jei šie įrodymai būtų prijungti prie bylos apeliacinėje instancijoje, tai galėjo turėti esminę reikšmę nagrinėjant ginčą dėl ieškovės kaip vartotojos teisių gynimo ir teismas būtų priėmęs kitokį sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-19 nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Padarė išvadą, jog pateiktas prašymas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, kadangi 2014-05-02 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė ieškovės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-02-10 sprendimo peržiūrėjimo kasacine tvarka. Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje tarp šalių nėra baigtas bylinėjimasis, tuo tarpu, proceso atnaujinimo institutu yra įgyvendinama asmens teisė į gynybą, kai asmuo nebeturi kitos galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų, naudodamasi teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė A. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-19 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3449-608/2012. Paaiškino, kad pateikdama Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p., siekė prijungti prie bylos AB SEB banko Kreditų fiziniams asmenims teikimo proceso aprašymą, kad jis kaip itin svarbus rašytinis įrodymas būtų įvertintas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų. Tiek Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas AB SEB banko apeliacinį skundą, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, privalėjo tinkamai atlikti įstatymo jiems pavestą funkciją būti aktyviems nagrinėjant vartotojų bylas ir rinkti įrodymus ex officio. Dabartinėje proceso stadijoje nėra kitos procesinės galimybės pateikti į bylą aprašymą, išskyrus per proceso atnaujinimą pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. Šis rašytinis įrodymas nebuvo pateiktas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kartu su kasaciniu skundu, nes tai yra draudžiama CPK 347 str. 2 d. Atnaujinus procesą byloje ir prijungus prie bylos aprašymą, procesas kasacinėje instancijoje galėtų būti sustabdytas iki teismo sprendimo atnaujintoje byloje įsiteisėjimo. Teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, ieškovė galėtų atsisakyti kasacijos ir kasacinis procesas būtų nutrauktas, o tuo atveju, jeigu kasaciją teiktų atsakovas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėtų bylą kartu su aprašymu, kas užtikrintų objektyvų ir visapusišką bylos nagrinėjimą. Nebuvo vertinta kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikta 2014-02-21 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-267-553/2014, kuria aukštesnės instancijos teismas išaiškino, kad su prašymu atnaujinti procesą, vadovaujantis CPK 366 str. 1 d. 2 punktu pareiškėja turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsiliepimas
Atsakovas AB SEB bankas atsiliepimu prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Paaiškino, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti paliktas nenagrinėtu, nes Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra priimtas ieškovės kasacinis skundas (CPK 137 str. 1 d. 5 p., 296 str. 1 d. 4 p.). Proceso sustabdymas kasacinėje instancijoje būtų visiškai nepagrįstas ir nelogiškas, nes sustabdžius procesą kasacijoje ir vėliau atnaujinus procesą ir priėmus vienokį ar kitokį teismo sprendimą galutinai išsprendžiant ginčą pirmos ar apeliacinės instancijos teisme, proceso šalims reiktų iš naujo spręsti ar teikti, ar ne kasacinį skundą, kokias pagrindais ir t. t. Ieškovė piktnaudžiauja savo teise, kadangi pasirinkusi vieną teisių gynimo būdą – teismo sprendimo peržiūrėjimą kasacine tvarka, tuo pačiu metu nesąžiningai reikalauja sustabdyti inicijuotą kasacinį procesą ir atnaujinti bylą pirmos instancijos teisme dėl neva naujai paaiškėjusių aplinkybių. Naujai teikiamas įrodymas yra pripažintas konfidencialiu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-20911-779/2013, todėl jo pateikimas šioje byloje sukelia atsakomybę jį pateikusiems asmenims dėl informacijos neplatinimo pažeidimo. Tenkinus atskirąjį skundą būtų nepaisoma egzistuojanti teismų praktika, pagal kurią proceso atnaujinimas laikomas ekstraordinariniu teisių gynimo būdu, jis galimas tik esminėms klaidoms taisyti ir negali būti naudojamas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-19 nutartis Nr. 3K-3-31 2014).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 365 str. 1 d. bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujinamas CPK 366 str. nustatytais pagrindais. CPK 370 str. 1 d. nustatyta, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, prašymą priimti atsisako. Prašymą atnaujinti procesą atsisakoma priimti: jei prašymas nenagrinėtinas teisme; jei prašymas neteismingas tam teismui; prašymą paduoda neveiksnus fizinis asmuo; prašymą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje tuo pagrindu, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-28 priėmė ieškovės kasacinį skundą (b. l. 43). Įstatyme įsakmiai tokio prašymo dėl proceso atnaujinimo atsisakymo priimti pagrindas nenurodytas. Tokios situacijos (dėl teismų kompetencijos nagrinėti bylą atribojimo) teisės taikymo principus išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2010: „Lietuvos civilinio proceso teisė inter alia yra grindžiama proceso vientisumo ir eiliškumo principu. Šis principas reikalauja, kad procesiniai veiksmai būtų suderinami vienas su kitu, būtų logiški, nuoseklūs ir atliekami laikantis tam tikros įstatyme nustatytos tvarkos ir sekos. Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintas teismų kompetencijų atskyrimas reikalauja, kad teismai, jei kitaip nenumatyta įstatyme ar neišplaukia iš Konstitucijos, atliktų tik savo kompetencijai priskirtas funkcijas, nesikištų į kitų teismų veiklą, neatlikinėtų kitų teismų funkcijų ir juolab nekonkuruotų su kitais teismais. Teismų kompetencijos apsauga nuo kitų teismų kišimosi į jų veiklą yra pažymima ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Teismų įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad apylinkės teismas yra pirmoji instancija civilinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai. Šio įstatymo 23 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams ir įsakymams peržiūrėti. Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Kasacinis teismas atlieka skundžiamų sprendimų patikrą teisės klausimų aiškinimo ir teisės taikymo aspektu. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijai priėmus kasacinį skundą teisminiam nagrinėjimui CPK 350 straipsnio nustatyta tvarka, prasideda nauja proceso stadija – kasacija. Bylų funkcinis teismingumas lemia, kad nuo šio laiko byla ir jos medžiaga tampa išimtine Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencija. Kitų teismų, institucijų ar asmenų teisės, susijusios su byla, tampa ribotomis ir gali būti įgyvendinamos tik tiek, kiek tai suderinama su išimtine kasacinio teismo kompetencija nagrinėti priimtą bylą. Kasaciniam procesui prasidėjus, kitiems, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teismams draudžiami bet kokie veiksmai byloje, ypač galutiniai, baigiamieji teisminio nagrinėjimo veiksmai – sprendimo dėl ginčo esmės priėmimas. Negali būti tokios situacijos, kai bylą vienu metu nagrinėja daugiau kaip vienas teismas“. Iš šio išaiškinimo daroma išvada, kad jei kasacinis teismas bylą įtraukė į nagrinėtinų Lietuvos Aukščiausiajame Teisme sąrašą, laikytina, kad byla nėra baigta nagrinėti CPK 365 str. 1 d. nurodyta prasme. Pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą nutartį ir jos naikinti pagrindo nenustatyta. Teisę į proceso atnaujinimo klausimų nagrinėjimą pareiškėja įgys tuomet, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3449-608/2012 pasibaigs kasacinis procesas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-19 nutartį palikti nepakeistą.