Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovės Ž. P. atstovei advokatei Janinai Umbrasienei, o ieškovei Ž. P., atsakovui A. P. ir institucijos, teikiančios išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. P. ieškinį atsakovui A. P. ir institucijai, teikiančiai išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių ieškinio reikalavimų

Aprašomoji dalis

nustato:

Atsakovas A. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylą nagrinėjant nedalyvavo.

Institucija, teikianti išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kuria siūlė šalių nepilnamečio sūnaus A. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Utenos rajono CMS, šalių sūnus A. P. gimė (duomenys neskelbtini) (8-9 b.l.). Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 2 automobilius - FORD ESCORT, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) bei VW GOLF, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) kurie registruoti atsakovo vardu (10 b.l.).

Santuokos tikslas ir padarinys yra šeimos santykių sukūrimas, t.y. santykių, grindžiamų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, atsiradimas. Šie santykiai sudaro santuokos pagrindą ir šeimos esmę, todėl preziumuojama, kad sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai.

LR CK 3.26 str. 1d. nustato, kad sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja CK III knygoje numatytas teises ir pareigas. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26 – 3.30; 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. LR CK 3.27 str. 1d. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal LR CK 3.30 str. sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaikų turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės.

Šeimos santykiai tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė 2008-12-31, nuo tada jie įgijo CK III knygoje numatytas teises ir pareigas.

Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei, o viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios LR CK 3.64 str. ir LR CPK 376 str. 2 dalies normos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti.

Ieškovė susitaikyti nepageidavo, nes yra įsitikinusi, kad santuoka galutinai iširusi, todėl ją išsaugoti nebėra jokių galimybių.

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal LR CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir, tiek pareikšdamas priešieškinį, tiek jo nepareikšdamas, gali nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės ir prašyti santuoką nutraukti ne dėl jo kaltės (LR CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nurodė santuokos iširimo priežastis, t.y., kad dėl atsakovo nesirūpinimo šeimos materialine padėtimi, girtavimo ir smurtavimo ieškovės atžvilgiu, jie nebegyvena kartu nuo 2011 m. vasario, kad atsakovas su šeima nuo tada jokių ryšių nepalaiko, vaikui išlaikymo neteikia, su vaiku nebendrauja ir nedalyvauja jo auklėjime, išvyko iš Lietuvos ir nenurodė savo buvimo vietos. Ieškovė pateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodytus faktus. Liudytoja R. U., ieškovės buvusios globėjos dukra, paaiškino (68 b.l.), kad ieškovė su vaiku gyvena jos namuose ir yra išlaikoma, nes sutuoktinis išvyko į užsienį su ieškove nepasitaręs ir nei jos, nei vaiko neremia. Jai yra žinoma, kad atsakovas su ieškove elgdavosi nederamai, ją skaudindavo, vartodavo alkoholį. Liudytoja G. S., buvusi ieškovės globėja, patvirtino (68 b.l.), kad atsakovas yra ūmaus būdo, naudojo lytinę prievartą ieškovės atžvilgiu, dažnai išeidavo iš namų ar išvykdavo į užsienį neįspėjęs ieškovės, su ja nepasitaręs, pinigų nesiųsdavo, o kai atsakovą iš namų išvarė jo motina, tai kartu iškraustė ir ieškovę su vaiku ir daiktais pas R. U., kuri ieškovei suteikia gyvenamąjį būstą ir remia, nes atsakovas šeima nebesirūpina. Teismo posėdžio metu buvo išklausyti ir atsakovo artimieji. Liudytoja A. P., atsakovo motina, paaiškino (68 b.l.), kad su sūnumi ryšių nepalaiko, kad sūnus yra ūmaus būdo, kad gyvendamas jos namuose vartojo alkoholį, todėl ji jį išvarė iš namų. Kad atsakovas smurtaudavo ieškovės atžvilgiu, jai ieškovė pasisakė ne iš karto, ji būtų galimai užkirtusi tam kelią, jos nuomone, atsakovas nėra atsakingas žmogus, galimai dėl to jo šeima ir iširo. Liudytoja G. V., atsakovo senolė, paaiškino (68 b.l.), kad ji perdavė atsakovui priimtą ieškinį, jis pats buvo nuėjęs į VTAS, o po 2 savaičių išvyko į užsienį, sakė, kad nėra kaltas. Vaikystėje atsakovas yra sirgęs meningitu, tai, liudytojos pastebėjimais, įtakojo jo elgesį, pakeitė jo būdą, jis yra jautrus, ūmaus būdo. Skambino jai iš užsienio, sakė kad serga ir neturi darbo, gyvena pas tetą.

Liudytojai nenurodė jokių faktų, kurie leistų pripažinti buvus ir ieškovės kaltus veiksmus, sąlygojusius santuokos iširimą (LR CK 3.61 str.1d.).

Pateikti sprendime aptarti įrodymai, nors neleidžia preziumuoti esant atsakovo kaltę (LR CK 3.60 str.), tačiau leidžia padaryti pagrįstą išvadą ir nustatyti, kad atsakovas dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK 3.27 str. (gerbti kitą sutuoktinį, remti jį moraliai ir materialiai) ir CK 3.30 str. (pareiga išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus) ir kad dėl tokio jo elgesio bendras šalių gyvenimas tapo negalimas, todėl ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkinant visiškai, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (LR CK 3.60 str.1d., 2d.).

Šalims po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės – P., P. (LR CK 3.69 str.1d.).

Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (LR CK 3.169 str. 2d.). Kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (LR CK 3.169 str. 1d.). Ginčo iš esmės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra, tačiau nesant tarp šalių, kaip nepilnamečio A. P. tėvų, gyvenančių skyrium, sudaryto susitarimo nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, esant pareikštam ieškinio reikalavimui ir vykdant LR CPK 385 str. 1d. nurodymus, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina.

Institucija, teikianti išvadą, patikrinusi ieškovės buitines – moralines gyvenimo sąlygas ir nustačiusi, kad atsakovas nuo vaiko gyvena skyrium, o ieškovė vaiku rūpinasi tinkamai, siūlo vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove (33-34 b.l.). Atstovas paaiškino, kad prieš išvykdamas į užsienį atsakovas lankėsi VTAS, prieštaravimų ieškovės reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nereiškė.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu, tačiau šalių sūnus yra mažametis ir savo nuomonės VTAS atstovui, jam lankantis ieškovės gyvenamojoje vietoje, pareikšti negalėjo, tačiau, atstovo nuomone, vaikas jaučiasi su motina saugus, yra prisirišęs prie motinos.

Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaikų interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialiosios sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (LR CK 3.155str. 2d.).

Atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad jau nuo 2011 metų pradžios šalių vaikas gyvena tik kartu su motina, institucija nustatė, kad ieškovė juo rūpinasi tinkamai, o atsakovas neprašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo, šis ginčas nagrinėjamas vaiko interesais (LR CK 3.3 str.) ir, tėvams gyvenant skyrium, nustatytina jo nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su ieškove, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka šalių mažamečio vaiko interesus (LR CK 3.169 str., 3.174 str.1-2 dalys) ir manytina, kad šalių nepilnamečio vaiko teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, bus geriausiai užtikrintos jam gyvenant kartu su motina.

LR CK 3.169 str. 3d. nustato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, taip pat Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamas kiekvieno vaiko teises, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, siekiama užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai.

LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. LR CK 3.194 str.1p. nustato, kad teismas priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, jei vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymuisi poreikių patenkinimu, todėl jis turi būti teikiamas pastoviai, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos.

Šalių sūnus A. yra mažametis, todėl laikytina, kad jo interesus šiuo metu labiausiai atitiktų materialinis išlaikymas, teikiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1d. 1p.).

Atsakovas yra darbingo amžiaus ir sveikatos (įrodymų, kad būtų neįgalus, nėra), nekilnojamųjų daiktų neturi, jo vardu registruoti du 1993 ir 1997 metų gamybos automobiliai, pareigos materialiai išlaikyti kitus asmenis neturi, nuo 2011-05-31 Lietuvoje nedirba (dirbo tik 2011 m. gegužę, prieš tai dirbo 2010 m. spalio - lapkričio mėn.) ( 10, 12 b.l.).

Ieškovė yra darbingo amžiaus ir sveikatos, pareigos materialiai išlaikyti kitus asmenis neturi, nekilnojamųjų bei kilnojamųjų registruotinų daiktų neturi, nuosavo gyvenamo būsto neturi (11, 12 b.l.), dirbo, jai buvo suteiktos atostogos iki ji augins vaiką iki 3 metų, ji buvo draudžiama valstybės lėšomis iki 2011 m. kovo, o nuo šios datos yra registruota Utenos darbo biržoje, išmokų kol kas negauna, vaikui 2010 m. ir iki 2011m. balandžio buvo mokama 97,50 Lt dydžio išmoka (13,14, b.l.).

Šie įrodymai nepatvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis būtų geresnė nei atsakovo, kad ji neproporcingai didesne dalimi privalėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo, atsakovui šios pareigos nevykdant. Atsakovas, jo artimųjų teigimu, yra išvykęs į užsienį, tačiau jam apie teismo procesą yra žinoma, savo buvimo vietos jis nenurodė, apie save neteikė jokių duomenų, todėl vertintina, kad nuo šių metų pavasario gyvendamas užsienio valstybėje turi lėšų, būtinų pragyventi pačiam ir teikti išlaikymą sūnui bei sutuoktinei.

LR CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį yra LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuris nuo 2008 m. yra 800,00 Lt. Būtent šia nuostata remdamasi ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovo po 400,00 Lt kas mėnesį mokamas periodines išmokas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas vaiko materialiai neišlaiko nuo 2011-02-01, todėl vadovaujantis šalių nepilnamečio sūnaus A. P. interesais, atsižvelgiant į jo tėvų turtinę padėtį, iš atsakovo priteistinas išlaikymas jam ieškovės nurodytos formos ir dydžio (LR CK 3.196 str.1d.1p.), t.y. periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt vaikui kas mėnesį nuo 2011-02-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2011-06-07 (ieškinio padavimo) yra 1.693,33 Lt) (LR CK 3.192 str.). Išlaikymo, skirto A. P. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1d.).

Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ar dydis ( LR CK 3.196, 3.201 str.).

LR CK 3.72 str. 1, 2, 4, 8 dalys nustato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kad sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti, jog yra preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės, o sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą, kad išlaikymas priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma arba periodinėmis išmokomis (renta), mokamomis kas mėnesį, arba priteisiamas tam tikras turtas.

Ieškovės rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji augina bendrą su atsakovu mažametį vaiką, yra darbinga, tačiau dėl vaiko priežiūros nedirba, todėl preziumuojama, kad jai reikalingas išlaikymas. Ieškovė prašo už laikotarpį nuo 2011-02-01 jai priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis 300,00 Lt dydžio išmokomis.

Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau atsakovas turi įrodyti, kad, nors ir preziumuojama teisė gauti išlaikymą, tačiau ieškovė neturi tokios teisės, nes turi pakankamai pajamų ar turto save išlaikyti.

Byloje ištirti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė, neturinti turto, nedirbanti dėl vaiko priežiūros, kol kas negaunanti jokių išmokų (2011 gegužę jai priskaičiuota suma – 83,43 Lt), turinti pareigą vaiką ne tik prižiūrėti, bet ir materialiai išlaikyti, laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki kol vaikui sueis 3 metai, t.y. kol negalės dirbti dėl vaiko priežiūros, turėtų pajamų save pilnai išlaikyti. Ieškovės išlaikymui, atsižvelgiant į jau paminėtas aplinkybes bei į šalių santuokos trukmę (virš 2 metų), iš atsakovo priteistinos periodinės, tačiau mažesnio dydžio, t.y. 200,00 Lt kas mėnesį mokamos išmokos už laikotarpį nuo 2011-02-01 (nuo tada atsakovas neberėmė šeimos materialiai) iki vaikui sukaks treji metai – 2012-04-08 (LR CK 3.72 str.). Išlaikymo skola už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2011-06-07 yra 846,66 Lt, kitoje dalyje ieškinys dėl išlaikymo priteisimo atmestinas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo ieškovei ir šalių sūnui priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2011-06-08 nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja tik LR CK III knygos normos, o ne kiti teisės aktai (LR CK 1.3 straipsnio 2 dalis). LR CK nustato dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis: pagal įstatymą ir pagal sutartį (LR CK 3.81 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. LR CK 3.88 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu.

Šalys, ieškovės teigimu, skolų neturi, po santuokos sudarymo jie įgijo 2 automobilius - FORD ESCORT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ieškovė įvertino 3.000,00 Lt, bei VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įvertino 2.000,00 Lt, jie registruoti atsakovo vardu (10 b.l.). Ieškovė nurodė, kad jie yra atsakovo žinioje, ji neturi teisės vairuoti, todėl prašė šį turtą natūra paskirti atsakovui, o jai priteisti už ½ dalį kompensaciją – 2.500,00 Lt.

Ieškovės nurodytus motyvus dėl turto padalijimo jos nurodytu būdu teismas pripažįsta pagrįstais, nes automobiliai registruoti atsakovo vardu, yra jo žinioje, ieškovė neturi teisės vairuoti, taigi yra pagrindas tenkinti ieškinį šioje dalyje visiškai ir padalyti turtą taip, kaip prašė ieškovė (LR CK 3.116 str. 1 d., 3.117 str. 1d.), t.y. atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisiant automobilius, o ieškovei priteisiant piniginę 2.500,00 Lt dydžio kompensaciją.

Ieškinį tenkinant iš dalies (dalyje dėl išlaikymo ieškovei priteisimo), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 96 str., 98 str.). Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.).

Ieškovė ieškinį apmokėjo 20,00 Lt žyminiu mokesčiu (7 b.l.), kitoje dalyje nuo žyminio mokesčio buvo atleista pagal įstatymą (LR CPK 83 str. 1d. 2p.) ir teismo nutartimi (22 b.l.), už ieškinio surašymą sumokėjo 300,00 Lt (62 b.l.), už atsakovui procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu turėjo 107,09 Lt išlaidų (45-46 b.l.), už pažymas VĮ „Regitra“ ir VĮ Registrų centras sumokėjo viso 70,90 Lt (63-66 b.l.).

Ieškovės turėtų išlaidų už procesinio dokumento – ieškinio parengimą dydį – 300,00 Lt palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytais maksimaliais dydžiais: 8.2 p. (už ieškinį – 2.400,00 Lt), pripažintina, kad ieškovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais minėtos išlaidos buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus.

Tenkinant ieškovės ieškinį, iš atsakovo ieškovei ir į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis (20,00 Lt – ieškovei, o į valstybės biudžetą – 216,00 Lt už išlaikymo ieškovei ir sūnui priteisimą (600,00 Lt x 12 mėn. = 7.200,00 Lt x 3 proc. = 216,00 Lt), 115,00 Lt žyminio mokesčio nepriemoka už reikalavimą nutraukti santuoką ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą), 75,00 Lt už turto padalijimą), o taip pat ieškovei priteistinos išlaidos už ieškinio parengimą 300,00 Lt, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (į valstybės biudžetą – 3,66 Lt, o ieškovei – 107,90 Lt už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu), 70,90 Lt kitų pagrįstų dokumentais būtinųjų išlaidų (LR CPK 88 str.1d.3p., 8p., 93 str., 96 str., 98 str.).

2011-06-09 teismo nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikino materialinio išlaikymo šalių sūnui priteisimas iš atsakovo (23-24 b.l.). Priėmus teismo sprendimą laikinoji apsaugos priemonė panaikintina (LR CPK 150 str.), nes teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai.

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono CMS perduotinas šalių santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) originalas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282 str., 385 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką tarp Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl A. P. kaltės.

Po santuokos nutraukimo Ž. P. palikti pavardę – P., o A. P. palikti pavardę – P..

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sūnui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1.693,33 Lt išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2011-06-07 (įskaitytinai), o už laikotarpį nuo 2011-06-08 A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės priteisti išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis 400,00 Lt dydžio išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo, skirto A. P., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 846,66 Lt išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki (duomenys neskelbtini) (įskaitytinai), o už laikotarpį nuo 2011-06-08 Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (įskaitytinai) priteisti išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis 200,00 Lt dydžio išmokomis.

Padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ir: atsakovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti automobilius FORD ESCORT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o ieškovei Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 2.500,00 Lt dydžio kompensaciją.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo A. P. ir Ž. P. periodinėmis išmokomis nuo 2011-06-08 nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,00 Lt žyminio mokesčio, 300,00 Lt išlaidų už ieškinio parengimą, 107,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu, 70,90 Lt kitų būtinųjų išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 406,00 Lt žyminio mokesčio.

Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (įmokų kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įrodymą pateikti teismui).

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono CMS perduoti santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) originalą.

Panaikinti 2011-06-09 teismo nutartimi Nr.2-1140-356/2011 taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino materialinio išlaikymo priteisimą iš atsakovo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.