Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „GelvoraSergel“ pareiškimą dėl turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, V. Š., P. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2010 m. vasario 24 d. vykdomąjį įrašą Nr. DB-1651 dėl 4 327,41 Eur skolos, 1 830,43 Eur palūkanų ir kt. išieškojimo iš skolininkės V. Š. išieškotojai UAB „GelvoraSergel“.

Nustatyta, kad antstolis 2024 m. rugpjūčio 26 d. turto arešto aktu Nr. S1J-19166 areštavo skolininkei V. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – nuolatinę išmoką, mokamą skolininkės sutuoktiniui P. Š. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje, išskaičiuojant ½ dalį nuo 50 proc. gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę alga (toliau – MMA) ir ½ dalį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA (v. b. III t., b. l. 49-51).

Antstolis pasiūlė skolininkei per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (v. b. III t., b. l. 52-54). Kadangi skolininkė nepateikė nurodyto sutikimo, antstolis 2024 m. spalio 8 d. surašė siūlymą Nr. S1J-22118 kreiptis per 1 mėn. nuo šio patvarkymo gavimo dienos išieškotojai į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (v. b. III t., b. l. 56).

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, t. y. teismas gali nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje tik antstolio aprašytame ir areštuotame turte. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad, sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. Š. ir P. Š. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudarę santuoką (v. b. III t., b. l. 30, 33). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Bylos duomenimis, vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo (v. b. III t., b. l. 31), turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų nurodyto turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis), vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad skolininkė per antstolio nustatytą terminą nepateikė antstolei CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, todėl nustatytina, kad skolininkei V. Š. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu P. Š. priklauso ½ dalis turto, areštuoto 2024 m. rugpjūčio 26 d. turto arešto aktu Nr. S1J-19166 – nuolatinės išmokos, mokamos skolininkės sutuoktiniui P. Š. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje.

Šioje byloje taip pat susidarė 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotiems asmenims V. Š. ir P. Š., kurie turėtų šias išlaidas atlyginti, tenkanti įteikimo išlaidų dalis (po 7,93 Eur) neviršija minimalios 8 Eur valstybei išieškotinos tokių išlaidų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad, išieškant vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkei V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis turto, areštuoto 2024 m. rugpjūčio 26 d. turto arešto aktu Nr. S1J-19166 – nuolatinės išmokos, mokamos skolininkės sutuoktiniui P. Š. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.