Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, anksčiau teistas, teistumas išnykęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Panevėžys),

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K. yra kaltinamas tuo, kad jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis, 2016 m. sausio 6 d., apie 21:00 val., būdamas viešoje vietoje, Vilniuje, Antakalnio g. 66, tyčia, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, išlipęs iš automobilio „Smart“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), du kartus sudavė kumščiu į veido sritį nukentėjusiajam R. V., taip sulaužydamas nukentėjusiajam priklausančius akinius – 128,01 € vertės bei nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, kas pasireiškė poodine kraujosruva kairiajame apatiniame voke ir dviejų apatinių kairės pusės dantų (32 ir 33) vainikų dalies lūžiais, tokiu būdu, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. K. savo kaltės jam inkriminuojamu nusikaltimu nepripažino ir teigė, kad jis jokio smurto nukentėjusiojo R. V. ar jo žmonos atžvilgiu nenaudojo. Kaltinamasis A. K., duodamas parodymus teisme, nurodė, kad 2016 m. sausio 6 d. vakare, jis vairavo automobilį „Smart“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo norėjo įvažiuoti į kiemą, esantį prie gyvenamojo namo, adresu Antakalnio g. 68, Vilnius, tačiau tiesiai ant įvažiavimo į kiemą, stovėjo vyras su moterimi ir jų vedžiojamas šunelis. Kadangi vyras su moterimi neketino pasitraukti nuo įvažiavimo į kiemą, kaltinamasis jiems pasignalino automobilio signalu. Išgirdę automobilio signalą, jie šiek tiek pasitraukė nuo įvažiavimo, tačiau vis tiek liko ant važiuojamosios įvažiavimo į kiemą dalies, o kaltinamajam važiuojant pro juos, vyras ranka trenkė per automobilio veidrodėlį ir pabėgo, todėl kaltinamasis A. K., išlipęs iš automobilio, aprėkė moterį, tuo pačiu ir pasityčiodamas iš jos vyro, kad jis pats pabėgo, o moterį paliko aiškintis santykius. Apžiūrėjęs savo automobilį ir nustatęs, kad automobiliui jokie sugadinimai nepadaryti, kaltinamasis A. K. nuėjo į parduotuvę, o apsipirkęs grįžo namo. Tik vėliau jis sužinojo, kad dėl šio įvykio jo ieško policijos pareigūnai. Kaltinamojo teigimu, jis jokio smurto nenaudojo, nukentėjusiojo nemušė, o kodėl jie apkalba kaltinamąjį, A. K. paaiškinti negalėjo, tačiau darė prielaidą, kad nukentėjusysis ir jo žmona nori nepagrįstai pasipelnyti kaltinamojo A. K. sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis A. K. savo kaltės jam inkriminuotu nusikaltimu nepripažino, jo kaltė viešosios tvarkos pažeidimu įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Nukentėjusysis R. V. teisiamajame posėdyje teigė, kad 2016 m. sausio 6 d. vakare jie su žmona šaligatviu vedžiojo šunį. Kadangi lauke buvo apie 20 laipsnių šalčio, jie vaikščiojo lėtai, kad nesušaltų šuo. Tuo metu kaltinamasis A. K., vairuodamas automobilį ir įvažiuodamas į gyvenamojo namo kiemą, kliudė automobilio veidrodėliu nukentėjusįjį R. V., tačiau išlipęs iš automobilio, kaltinamasis ėmė rėkti ant nukentėjusiojo R. V., kad šis daužo kaltinamojo automobilį, o nukentėjusiajam papriekaištavus kaltinamajam, jog „nereikia važiuoti ant žmonių <...>“, kaltinamasis A. K. pribėgo prie nukentėjusiojo ir kumščiu sudavė R. V. du smūgius į veidą. Nuo pirmo smūgio į veidą, nukentėjusiajam nukrito akiniai, jis pats vos nenukrito ant žemės, o šalia buvusi nukentėjusiojo žmona paėmė į rankas šunį, kad kaltinamasis nesužalotų ir jo. Sudavęs smūgius nukentėjusiajam į veidą, kaltinamasis A. K. dar kažką pasakė nukentėjusiajam ir nuėjo, o nukentėjusysis ir jo žmona paprašė praeivių, kad iškviestų policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Į įvykio vietą atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai nustatė, kad nukentėjusiajam R. V. yra sumuštas veidas ir nuskeltas dantis. Be to, įvykio metu buvo sulaužyti nukentėjusiojo akiniai. Nukentėjusiojo R. V. teigimu, šis įvykis jam sukėlė daug streso, kadangi buvo sužalotas veidas, jis negalėjo rodytis viešumoje, be to, jis iki šiol bijo vakarais vaikščioti po savo gyvenamojo namo kiemą.

Iš medicinos dokumentų apžiūros protokolo (b.l. 23-25) turinio matyti, kad dalyvaujant teismo medicinos ekspertui J. M. P., buvo apžiūrėti R. V. medicinos dokumentai (išrašai iš ambulatorinių kortelių), ir po medicinos dokumentų apžiūros teismo medicinos ekspertas pateikė išvadą, kad R. V. nustatyta kraujosruva kairiame apatiniame voke ir dviejų apatinių kairės pusės dantų (32 ir 33) vainikų dalies lūžiai. Teismo medicinos eksperto teigimu, tai padaryta ne mažiau kaip dviem smūgiais kieto buko riboto daikto (-ų) poveikiais prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.

Kad nukentėjusiajam R. V. buvo sužalotas kairės akies vokas ir nulaužti du dantys, patvirtinama ir baudžiamojoje byloje esančiais išrašais iš medicinos dokumentų (b.l. 13-16) bei prie bylos pridėta nukentėjusiojo nuotrauka (b.l. 17), padaryta po įvykio.

Kad nukentėjusįjį R. V. sumušė būtent kaltinamasis A. K., teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytoja – nukentėjusiojo R. V. sutuoktinė L. K. – V.. Liudytojos L. K. – V. teigimu, kaltinamasis A. K. tą dieną buvo labai agresyvus, jis vairuodamas automobilį, bandė dideliu greičiu įvažiuoti į gyvenamojo namo kiemą, todėl automobilio veidrodėliu kliudė jos vyrą – nukentėjusįjį R. V.. Automobilį vairavęs kaltinamasis A. K. sustabdė automobilį ir iššokęs iš jo, pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, o vėliau pribėgęs prie nukentėjusiojo R. V., sudavė jam du smūgius kumščiu į veidą, nuo kurių buvo prakirstas paakys ir nulaužti du dantys bei sulaužyti jos vyro akiniai.

Dėl įrodymų vertinimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais, BPK nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtą interesą, kad kaltininkas būtų nuteistas ir jam (nukentėjusiajam) atlyginta nusikalstama veika padaryta žala. Todėl vertinant nukentėjusiojo R. V. ir jo sutuoktinės liudytojos L. K. – V. parodymus ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiojo R. V. ir liudytojos L. K. – V. parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Nukentėjusiojo R. V. parodymuose pateikiamos aplinkybės ir faktai, kuriuos nukentėjusysis suvokė jo sužalojimo metu, taip pat jo sutuoktinės – liudytojos L. K. – V. parodymai apie įvykio aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi nei tarpusavyje, nei sulyginus juos su kitais teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, be to, jie yra patvirtinti medicinos dokumentais ir teismo medicinos eksperto išvada, todėl teismas dėl nukentėjusiojo R. V. ir liudytojos L. K. – V. parodymų tikrumo neabejoja. Kaip minėta, nukentėjusiajam R. V. buvo nustatyta kraujosruva kairiame apatiniame voke ir dviejų apatinių kairės pusės dantų (32 ir 33) vainikų dalies lūžiai. Tai padaryta ne mažiau kaip dviem smūgiais kieto buko riboto daikto (-ų) poveikiais prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Taigi, teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuotas nukentėjusiajam R. V. padarytų kūno sužalojimų pobūdis ir mechanizmas bei jų lokalizacija atitinka nukentėjusiojo bei liudytojos L. K. – V. parodymams apie R. V. atžvilgiu kaltinamojo A. K. naudoto fizinio smurto pobūdį ir mechanizmą, tame tarpe ir suduotų smūgių pobūdį ir skaičių, o jokių objektyvių duomenų apie tai, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti kitų asmenų ar kitokiu būdu, nei nurodo nukentėjusysis R. V. ir liudytoja L. K. – V., bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. V. ir liudytojos L. K. – V. parodymais apie tai, kad fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo būtent kaltinamasis A. K., suduodamas nukentėjusiajam R. V. du smūgius kumščiu į veidą.

Taigi, vertindamas nukentėjusiojo R. V. ir liudytojos L. K. – V. parodymus, teismas konstatuoja, kad jie yra nuoseklūs, patvirtinti šioje baudžiamojoje byloje nustatytais faktais ir aplinkybėmis bei kitais neabejotinais įrodymais (medicinos dokumentais ir teismo medicinos eksperto išvada), todėl teismas nukentėjusiojo R. V. ir liudytojos L. K. – V. parodymus pripažįsta patikimais ir jų pagrindu daro išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis A. K. įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Dėl nusikalstamos veikos požymių

BK 284 straipsnio saugoma vertybė yra viešoji tvarka, o nusikalstama veika, numatyta šiame įstatyme, kurios papildomu objektu yra sveikata, laisvė, orumas ir nuosavybė, apibūdinama kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, sukėlęs įstatyme numatytus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. BK 284 straipsnis taip pat nurodo, kad šios nusikalstamos veikos būtinasis požymis – veikos padarymo vieta (viešoji vieta), be to, įstatyme numatyta, kad nepagarba aplinkiniams ar aplinkai turi būti demonstruojama vienu iš BK 284 straipsnyje numatytų būdų – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar/ir vandališkais veiksmais. Šie nusikalstamos veikos padarymo būdai alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų. Kaltinamasis A. K. jam inkriminuojamus veiksmus padarė gyvenamojo namo kieme, t.y. vietoje, kurioje turi teisę lankytis kiti asmenys, ir nors nusikalstamų veiksmų padarymo metu toje vietoje (gyvenamojo namo kieme) žmonių nebuvo, tačiau ši aplinkybė jokios įtakos kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui neturi, kadangi dėl laisvos galimybės daugeliui žmonių būti vietoje, kurioje demonstruojama nepagarba aplinkiniams, joje bet kuriuo metu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų galėjo patirti nepatogumų, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. K. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko viešoje vietoje. Įžūlūs veiksmai, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymis, yra suprantami kaip neteisėti, agresyvūs ir aplinkinius šokiruojantys veiksmai, trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantys viešąją tvarką. Akivaizdu, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį, yra įžūlūs veiksmai, kurie, be jokios abejonės, sukelia BK 284 straipsnyje numatytą pasekmę – visuomenės rimties sutrikdymą, kadangi fizinio smurto panaudojimo faktas viešoje vietoje, sukelia ten esančių ar galinčių būti žmonių sumaištį ir didelį išgąstį, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiojo R. V. atžvilgiu, buvo įžūlūs veiksmai, kuriais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, ir šie jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje. Nors bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad fizinio smurto panaudojimas nukentėjusiojo R. V. atžvilgiu, iš dalies buvo sąlygotas asmeninių priežasčių, kaltinamajam A. K. supykus dėl nukentėjusiojo elgesio kaltinamajam automobiliu įvažiuojant į namo kiemą, tačiau padarinių, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu, kaltininko tyčia gali būti ir neapibrėžta, t.y. kaltininkas gali padarinių ir nenorėti, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Nors kaltinamojo A. K. veiksmai ir nebuvo tiesiogiai nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, t.y. jis nekonkretizavo, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau jis, būdamas viešoje vietoje ir panaudodamas fizinį smurtą asmens atžvilgiu, turėjo numatyti, kad visuomenės rimtis bus sutrikdyta. Be to, analizuodamas kaltinamojo A. K. psichinį santykį su jo padaryta nusikalstama veika (nusikaltimo subjektyvusis požymis), teismas konstatuoja, kad kaltinamojo neteisėtų veiksmų motyvacijos mažareikšmiškumas (nukentėjusiojo ir jo žmonos trukdymas automobiliu įvažiuoti į kiemą) ir nekonkrečių motyvų (noras parodyti nukentėjusiajam, kad jis pasielgė netinkamai) dominavimas jo smurtinėje veikoje, rodo, jog kaltinamasis A. K., viešoje vietoje naudodamas fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu, suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą ir norėjo taip veikti.

Kaltinamajam A. K. taip pat buvo inkriminuojama, kad viešąją tvarką jis pažeidė taip pat ir vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą ne tik aplinkiniams, bet ir aplinkai, tačiau šie nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai iš kaltinimo A. K. turi būti pašalinti. Vandališki veiksmai – tai veiksmai, kuriais yra žalojamas (deginamas, daužomas, niokojamas ir pan.) svetimas turtas, o nepagarba aplinkai kvalifikuojama tada, kai kaltininkas savo veiksmais padaro žymią žalą aplinkai, nutraukia aplinkinių žmonių darbą ar poilsį, taip pat sutrikdo normalią įmonių, įstaigų ar transporto eismo veiklą. Bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad savo veiksmais kaltinamasis A. K. žalotų svetimą turtą ar jo nusikalstamais veiksmais būtų padaryta žymi žala aplinkai, todėl kaltinamuoju aktu A. K. inkriminuoti nusikalstamos veikos požymiai – vandališki veiksmai ir nepagarbos demonstravimas aplinkai, iš kaltinimo turi būti pašalinti. Tačiau šių požymių pašalinimas iš kaltinimo A. K., jokios įtakos jo veikos kvalifikavimui neturi, kadangi kaip minėta, nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų baudžiamajai atsakomybei kilti.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat į konflikto, kilusio tarp kaltinamojo A. K. ir nukentėjusiojo R. V. priežastis, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, bei į kaltinamojo A. K. asmenybę, kuris anksčiau nors ir teistas, tačiau teistumas išnykęs, dirba, ir mano, kad kaltinamajam A. K. skirtina BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės teismui pasiūlyta bausmė – bauda.

Dėl kardomosios priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. K. kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).

Baudžiamoji byla yra išnagrinėta, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. K. gali daryti naujas nusikalstamas veikas ar vengti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės įvykdymo, nėra, todėl skirti kaltinamajam A. K. kardomąją priemonę nėra pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis R. V. pareiškė 1500 € dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamojo A. K. jam padarytą 255,91 € dydžio turtinę žalą ir 1244,09 € dydžio neturtinę žalą (b.l. 20).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Prašydamas išieškoti turtinę žalą, nukentėjusysis R. V. nurodo, kad nusikaltimo padarymo metu buvo sulaužyti 130,91 € vertės akiniai, taip pat nuskelti du dantys, kurių taisymas jam kainavo 90 €, be to, gaudamas laikino nedarbingumo pašalpą, kuri yra mažesnė už jo gaunamą darbo užmokestį, nukentėjusysis R. V. prarado 35 €. Nukentėjusiojo R. V. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas medicinos ir optikos įstaigos pateiktais bei nukentėjusiojo išlaidas patvirtinančiais mokėjimo dokumentais (b.l. 10-17), todėl nukentėjusiojo R. V. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti patenkintas visiškai.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio reikalavimais, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. K. nusikalstamos veikos, nukentėjusysis R. V. patyrė pažeminimą ir fizinį skausmą, be to, nukentėjusysis patyrė didelių moralinių išgyvenimų, padaryta žala jo gyvenimo kokybei, kadangi dėl kaltinamojo A. K. padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam padaryto kairės akies voko sumušimo bei dantų vainikų dalių lūžių, nukentėjusysis R. V. patyrė dvasinį ir emocinį sukrėtimą, kuris neišvengiamai sukėlė nepatogumus kasdieniame nukentėjusiojo gyvenime, ir šie neigiami gyvenimo potyriai gali paveikti nukentėjusiojo tolimesnį gyvenimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusysis R. V. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau neturtinės žalos dydžio tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) numatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais ir atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos padarinius bei neturtinės žalos pobūdį, taip pat atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad tarpusavio konflikto, kilusio tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo priežastimi iš dalies tapo ir nukentėjusiojo R. V. veiksmai, kuriais buvo trukdoma kaltinamojo vairuojamam automobiliui įvažiuoti į gyvenamojo namo kiemą, bei atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad neturtinės žalos dalis išieškotina iš kaltinamojo, turi būti mažesnė, nei civiliniu ieškiniu prašo nukentėjusysis R. V.. Teismas mano, kad iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiojo R. V. naudai priteistinas 300 € dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 65,74 € dydžio civilinį ieškinį (b.l. 27-32), kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamojo A. K. civilinio ieškovo turėtas išlaidas nukentėjusiojo R. V. ligos (laikino nedarbingumo) pašalpai išmokėti. Nors civilinio ieškovo atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, tačiau buvo gautas civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys buvo nagrinėjamas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant (BPK 252 straipsnio 2 dalis).

Sutinkamai su CK 6.283 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo R. V. laikino nedarbingumo išlaidas, išmokėdamas ligos pašalpą, padengė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, todėl jis turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš civilinio ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam R. V. buvo išmokėta 65,74 € dydžio ligos pašalpa, todėl ši suma ir turi būti išieškota civilinio ieškovo naudai iš kaltinamojo A. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 20 (dvidešimties) MGL (753,20 – septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 centų) dydžio baudą.

Kardomosios priemonės A. K. neskirti.

Išieškoti iš A. K. nukentėjusiojo R. V. naudai 255,91 € ( du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 91 centą) turtinės žalos ir 300 € (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai, 65,74 € (šešiasdešimt penkis eurus 74 centus) nukentėjusiojo R. V. ligos išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.