- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-16
- Bylos Nr.
- 2S-831-212/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- M. R.
- Atsakovas
- L. G.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovui L. G., trečiajam asmeniui UAB „BS Factory“ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu pagal 2009-11-28 paskolos sutartį 2009-11-29 ieškovo 18 054 Eurų sumai išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išreikalauti iš atsakovo 2009-11-29 ieškovo 18 054 Eurų sumai išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, 2009-11-29 ieškovo 18 054 Eurų sumai išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį užtikrinti kaip rašytinį įrodymą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir grąžino jį su priedais ieškovui. Nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Nors vekselyje ir nurodoma mokėjimo vieta, tačiau vekselis nėra sutartis, todėl CPK 30 straipsnio 9 dalis, suteikianti teisę ieškovui pareikšti ieškinį pagal sutarties įvykdymo vietą, netaikytina. Be to, 2009 m. lapkričio 29 d. paprastajame neprotestuotiname vekselyje mokėjimo vieta nurodyta netiksliai, nes AB „Swedbank“ buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini), o adresu (duomenys neskelbtini), yra AB „Swedbank“ Panevėžio filialas. Ieškovas nurodė ieškinyje atsakovo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Tokia pati atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta ir 2009-11-28 paskolos sutartyje, kurios užtikrinimui buvo išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis. Minėtos sutarties 8 punkte šalys susitarė, kad ginčus nagrinėjantis teismas yra pagal paskolos davėjo – atsakovo gyvenamąją vietą. Atsakovą pagal 2010-04-13 atstovavimo sutartį atstovauja b. H. K. K. advokatų profesinės bendrijos advokatas F. H.. Įgalioto asmens paskyrimą ir su byla susijusių procesinių dokumentų minėtam asmeniui įteikimą reglamentuoja CPK 805 straipsnis, tačiau atstovo turėjimas Lietuvoje nelemia bylos teismingumo. Iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių nustatė, kad ginčas byloje susijęs su 2009 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartimi, atsakovas gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje, todėl teismas darė išvadą, kad ieškinys neteismingas Panevėžio miesto apylinkės teismui ir jį priimti atsisakė (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Ieškovui išaiškino, kad ieškinį atsakovui jis turi teisę pareikšti atsakovo gyvenamosios vietos Vokietijos Federacinės Respublikos teisme.
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-14 nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, reglamentuojančias teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, pažeidžiantį ieškovo teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad vienos proceso šalių - Atsakovo - nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ši civilinė byla turi tarptautinį elementą, todėl nustatant ginčo teismingą turi būti taikomos ne nacionalinį, o tarptautinį civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos. Mano, kad šiuo atveju turi būti remiamasi 2002 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo" 2-24 str.
Sutinkamai su Civilinio kodekso teisiniu reguliavimu, darytina išvada, jog vekselio turėtojo ir vekselio davėjo ginčai dėl vekselių pagrindu atsiradusių prievolių vykdymo ir/ar nevykdymo yra teismingi ne tik atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos, bet ir prievolės pagal vekselį įvykdymo vietos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atsakovo naudai išduotame paprastajame neprotestuotiname vekselyje atskiru įrašu yra nurodyta konkreti vekselio davėją ir vekselio turėtoją siejančios piniginės prievolės įvykdymo vieta - adresu (duomenys neskelbtini), esantis banko „Swedbank" padalinys, - darytina išvada, kad vadovaujantis Reglamento Briuselis I 5 str. 1 p. a) p. numatyta alternatyvaus teritorinio teismingumo taisykle, kilęs ginčas yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, o jį nagrinėti pagal CPK 26 str. 1 d. yra kompetentingas Panevėžio miesto apylinkės teismas. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo paduotą ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, tuo pažeisdamas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo, taip pat bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Mano, kad teismas ydingai aiškindamas CK normas, reglamentuojančias vienašalių teisinio reglamentavimo ypatumus, nepagrįstai, t.y. atsižvelgdamas ne į esminę reikšmę, sprendžiant iš vekselių teisinių santykių kylančių ginčų teismingumo klausimą, turintį sandorio pagrindu kylančios prievolės įvykdymo vietos nustatymo faktą, o į sandorio šalių skaičių, apribojo asmens teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Toks materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimas ne tik neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo ir Europos Teismingumo Teismo formuojamas praktikos, bet ir nėra suderinamas su pagrindiniais civilinio proceso principais. Ypač įvertinus aplinkybę, kad priimtas teismo procesinis sprendimas taip pat reiškia, kad fizinis asmuo, siekdamas apginti savo pažeistas teises ir nuginčyti tyčia veikiant jo nenaudai dėl suklydimo kaip paskolos sutarties užtikrinimo priemonę išduotą vekselį, turėtų kreiptis į kitos valstybės teismą, kuriame teismo proceso vedimas pareikalautų daugiau lėšų ir būtų žymiai sudėtingesnis, nes ginčui būtų taikoma užsienio, tai yra Lietuvos Respublikos, teisė (CK 1.55 str.)
Mano, kad teismo pateiktas aiškinimas dėl prievolės pagal vekselį vykdymo vietos nustatymo vertintinas kaip nepagrįstas. Apibrėžiant vekselio davėją ir vekselio turėtoją siejančios piniginės prievolės vykdymo vietą tikslaus juridinio asmens struktūrinio padalinio pavadinimo nenurodymas, nurodant tikslų jo buveinės vietos adresą ir juridinio asmens, kurio filialo buveinė yra įsikūrusi tuo adresu, pavadinimą, negali būti laikomas sudarančiu pagrindą teigti, kad prievolės pagal vekselį vykdymo vieta yra apibrėžta netiksliai ir/ar iš viso nenurodyta. Priešingai, pagal vekselio tekstą jo pagrindu atsirandančios piniginės įvykdymo vieta yra suprantama kaip konkrečiai apibrėžtu adresu ((duomenys neskelbtini)) esančios banko „Swedbank" patalpos, kuriose veiklą vykdo AB „Swedbank" struktūrinis padalinys. Be to, remiantis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 4 str. 3 d. ir 78 str. 3 d. vekselio davėją ir vekselio turėtoją siejančios prievolės vykdymo vieta būtų laikoma vekselio išrašymo vieta (Panevėžys), o kilęs ginčas pagal rūšinio teismingumo taisykles teismingas Panevėžio miesto apylinkės teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo atstovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-14 nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nepadarė nei materialinės, nei procesinės teisės normų taikymo ar aiškinimo klaidų ir todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas teisingai nurodė, kad vekselio išrašymas laikomas abstrakčiu vienašaliu sandoriu, kuriuo sukuriamas naujas civilinių teisių objektas -vertybinis popierius. Vekselis nelaikomas sutartimi, todėl reikšdamas ieškinį dėl vekselio negaliojimo, ieškovas negali remtis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis dėl alternatyvaus teismingumo ir reikšti ieškinį pagal sutarties įvykdymo vietą (CPK 30 str. 9 d.). Tokį ieškinį jis turi reikšti pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę, t. y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). Reglamento 44/2001 5 straipsnio 1 dalies a) punktas negali būti taikomas, nes ginčas kyla ne dėl sutarties. Todėl ieškovas, reikšdamas ieškinį, jį turėtų pateikti atsakovo gyvenamosios vietos kompetentingam teismui (Reglamento 44/2001 2 str. 1 d.). Kadangi p. L. G. yra Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą šioje valstybėje, tai ir ieškinys dėl 2009-11-29 išduoto vekselio pripažinimo negaliojančiu jam turi būti reiškiamas kompetentingame Vokietijos Federacinės Respublikos teisme, neatsižvelgiant į tai, kad procese turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos materialinės teisės normos.
Atskirasis skundas tenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-14 nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Lietuvos Respublika daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapo Europos Sąjungos nare. ES institucijos bendriems siekiams įgyvendinti pagal konvenciniu pagrindu nustatytą kompetenciją išleidžia įvairius teisės aktus, todėl tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant civilinių bylų teismingumo klausimus, yra ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo“, kuris dar vadinamas reglamentu „Briuselis I”. Reglamente „Briuselis I” įtvirtintas bendras siekis, kad Europos Sąjungos valstybių teismų jurisdikciją reglamentuotų privalomas ir tiesiogiai taikomas Bendrijos teisinis dokumentas. Pagal Reglamento 1 straipsnį jis taikomas civilinėse ir komercinėse bylose; kartu nustatyta, kada išvardytų kategorijų bylose jo nuostatos netaikomos; vadinasi, tokiais atvejais taikomi kiti šaltiniai. Reglamento 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinės bylos teismingumas nustatomas pagal prievolės įvykdymo vietą.
Ieškovas M. R. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, atsakovu nurodė L. G., gyv. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio vekselio matyti, kad jis buvo išrašytas 2009-11-29 (duomenys neskelbtini), mokėjimo vieta nurodyta Swedbank, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas ir apelianto atstovė vekselis yra vienašalis sandoris. Tačiau sandoris, ar jis būtų vienašalis, ar daugiašalis (sutartis), sukelia tam tikras pasekmes ir prievolinius santykius. Prievolė yra teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų prievolę (CK 6. 1 str.). Ginčijamas vekselis ieškovui sukelia prievolę mokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą. Jau minėto Reglamento „Briuselis I” 2 skirsnis reglamentuota specialiąją jurisdikciją, o 5 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose. Tarptautinis teismingumas pagal nurodyto Reglamento straipsnius, iš esmės yra alternatyvus teismingumas, leidžiantis ieškovui pasirinkti vieną iš kelių ieškinio pareiškimo vietos variantų.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškinys neteismingas Panevėžio miesto apylinkės teismui. Taip pat kolegija nesutinka su teismo argumentu, kad vekselyje netiksliai nurodyta mokėjimo vieta, nes „Swedbank“ AB buveinė yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) tik filialas. Šiuo atveju prievolė gali būti įvykdyta tiek šalių nurodyme banke, tiek ir bet kuriame kitame banke, mokėjimo pavedimu. Be to, pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (ĮPVĮ) 4 straipsnio 3 dalį ir 78 straipsnio 3 dalį, jei atskiro įrašo nėra, paprastojo vekselio išrašymo vieta laikoma mokėjimo vieta ir paprastojo vekselio davėjo gyvenamąja vieta (buveine). Įstatymas reglamentuoja, jeigu prievolės įvykdymo vieta nenurodyta, piniginė prievolė turi būti įvykdyta kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje prievolės įvykdymo termino suėjimo momentu(CK 6.52 str. 2 d. 4 p.).
Dėl to, kas pasakyta, darytina išvada, jog civilinės bylos teismingumas nustatomas pagal prievolės įvykdymo vietą, o ginčo šalis siejančios piniginės prievolės įvykdymo vieta laikytina ieškovo gyvenamoji vieta.
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog atskirojo skundo argumentai pagrįsti, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis naikintina ir M. R. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.