Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. ATP-291-581/2015 Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00544-2014-2 Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

2015 m. birželio 12 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi K. P. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūra (toliau Institucija) 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimu K. P. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 straipsnio 3 dalį 700 litų (202,7 eurų) dydžio bauda su 10 palaidynių ir grąžto konfiskavimu už tai, kad jis, pažeisdamas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 ir 10.1 punktus, 2014 m. gruodžio 1 d. 12 val. žvejojo L. ežere Anykščių r. ant ledo su dešimt palaidynių ir sugavo keturias lydekas, tuo daugiau nei du kartus viršydamas žvejybos įrankių skaičių.

Institucijos 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimą K. P. apskundė apylinkės teismui, tačiau jo skundas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi buvo atmestas.

K. P. apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį bei Institucijos 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad jam inkriminuoto pažeidimo nepadarė, žvejodamas ant L. ežero turėjo penkias palaidynes skirtas poledinei žūklei ir protokole nurodytu metu žvejodamas naudojo tik keturias palaidines. Kitos pareigūnų paimtos palaidynės jam nepriklauso, jas netoli jo žvejybos vietos paliko jam nežinomas žvejys, kuris pastatęs palaidynes pasišalino. Pareigūnams aiškino, kad žvejybos reikmenys ne jo, tačiau jie nieko nesiaiškinę surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Protokolą pasirašyti jis atsisakė, nes su jame nurodytais kaltinimais nesutiko. Atvykus į bylos nagrinėjimą 2014 m. gruodžio 5 d., jam buvo įteiktas nutarimas, tačiau jame nenurodytos nei jo atsakomybę lengvinančios, nei atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nutarime tik perrašytas protokole nurodytas kaltinimas ir pakirta bauda. Be to, įrašydamas baudos dydį litais ir eurais, nutarimą priėmęs pareigūnas pažeidė Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą reikalavimą baudos dydį apvalinti iki vieno euro, paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį. Institucijos nutarime grafoje apie paimtus daiktus nurodyta, kad „4 lydekos sunaikintos, 10 palaidynių ir grąžtas konfiskuojamas neatlygintinai“. Tačiau apeliantas teigia, kad iš jo buvo paimtos tik keturios palaidynės ir trys lydekos, o likusios šešios palaidynės ir viena lydeka paimta nenustačius jų šeimininko ar savininko. Nei įrankiai, nei paimtos žuvys nebuvo ir nėra teisės pažeidimo įrankiai ar objektai, todėl juos paimti, o tuo labiau – sunaikinti, aplinkos apsaugos pareigūnai neturėjo jokio pagrindo ir teisės. Be to, paimtas lydekas pareigūnai galėjo paleisti į ežerą, nes dvi iš keturių buvo gyvos. Vien dėl to, kad pareiškėjas buvo arčiau nei kiti žvejai prie pastatytų palaidynių, nėra joks žvejybos taisyklių pažeidimas. Apibendrinant K. P. nurodo, kad jokio pažeidimo nepadarė, žvejodamas naudojo leistiną kiekį teisėtų žvejybos įrankių - keturias palaidynes, todėl jo veiksmuose nėra jokio pažeidimo sudėties. Teismas šiuo atveju įrodymus vertino netinkamai, nepašalino prieštaravimų, o visos abejonės turėjo būti vertintos jo naudai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo K. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad K. P. nubaustas pagrįstai, nes jis žvejojo naudodamas 10 palaidynių, savo kaltę pažeidėjas įvykio vietoje pripažino, su pažeidimu sutiko, o versija, kad tai ne jo žvejybos įrankiai atsirado tik praėjus keletui dienui, bylos nagrinėjimo metu. Surašant protokolą K. P. turėjo galimybę visas aplinkybes išdėstyti savo paaiškinime, tačiau tuo nepasinaudojo, kadangi su pažeidimu sutiko, tik labai prašė grąžinti grąžtą. K. P. kaltę patvirtina byloje esantys duomenys – liudytojų parodymai, daiktiniai įrodymai, fotonuotraukos.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar žvejojant draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą).

Šioje byloje K. P. nubaustas už tai, kad jis protokole nurodytu laiku ir vietoje, žvejojo naudodamas 10 palaidynių, tuo jis pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 punktą (vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 4 mėgėjų žvejybos įrankius) ir 10.1 punktą (draudžiama žvejoti du ir daugiau kartų viršijant leidžiamą naudoti žvejybos įrankių <...> skaičių).

Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo, nesutinka su teismo atliktu įrodymu vertinimu, nurodo, kad žvejodamas naudojo tik keturias palaidynes.

Skundą nagrinėjantis teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. P. padarė ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Palikdamas galioti Institucijos nutarimą ir priimdamas skundžiamą nutartį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais iš jų grindžiamos teismo išvados, todėl skundžiamos nutarties naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kilusių abejonių nepagrįstai nevertino jo naudai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamą nutartį apylinkės teismas priėmė remiantis byloje esančių duomenų visuma, t.y. liudytojų A. K., A. P. ir A. Š. parodymais, pažeidimo padarymo metu darytomis fotonuotraukomis, konfiskuoto turto aprašymo ir greitai gendančio turto aprašymo aktais. Šie įrodymai paneigė apelianto K. P. versiją, kad Institucijos pareigūnų įvykio vietoje paimti žvejybos reikmenys – 10 palaidynių yra ne jo daiktai. A. K. parodymai nagrinėjant apelianto skundą pirmosios instancijos teisme buvo nuoseklūs ir neprieštaravo kitiems byloje esantiems duomenims. Minimas liudytojas teigė, kad vykdomo reido metu, nuo kranto ant apledėjusio ežero vidurio stebėjo ir matė tik vieną asmenį, kaip vėliau sužinojo K. P., tikrinantį žvejybos įrankius (tuo metu suskaičiavo devynis). Priėjęs prie matomo žvejo, iš išgręžtų ekečių su kolegomis ištraukė 10 vienodų palaidynių, iš kurių ant vienos buvo užkibusi lydeka, kuri, bei pažeidėjo kuprinėje buvusios dar trys sužvejotos lydekos buvo paimtos. Pažeidėjas įvykio vietoje neneigė, kad žvejybos reikmenys jo. A. K. parodymais visos palaidynės buvo pastatytos vienoje eilėje, panašiu atstumu viena nuo kitos ir identiškos. Iš esmės analogiškas aplinkybes pirmosios instancijos teisme apklausti parodė ir liudytojai A. P., A. Š.. Byloje nėra duomenų, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, turėtų išankstinį nusistatymą K. P. atžvilgiu ar konfliktinius santykius, tokių duomenų skundą nagrinėjančiam teismui nepateikė ir apeliantas. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad posėdžio metu apžiūrėtos palaidynės, kurias Institucija pateikė teismui kaip paimtas iš įvykio vietos, yra identiškos palaidinėms, kurios užfiksuotos įvykio vietoje darytose fotonuotraukose.

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad K. P. žvejojo uždraustu būdu – naudodamas daugiau įrankių, nei leidžiama Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse, todėl byloje esantys įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės iš esmės patvirtina, jog pažeidėjas padarė veiką, turinčią ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimo sudėties požymius.

Nors apeliantas skunde nesutinka su teismo išvadomis dėl jo kaltės, tačiau duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o kiti proceso dalyviai, tarp jų ir pažeidėjas, ar jį atstovaujantis asmuo, kaip ir šiuo konkrečiu atveju, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jo įrodymų vertinimas teismui nėra privalomas. Pažeidėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir administracinio teisės pažeidimo bylos duomenis, nenustatyta, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl aukštesnysis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams dėl apelianto kaltės, padarius jam inkriminuotą pažeidimą.

Iš aptariamo pažeidimo padarymo metu galiojusios ATPK 87 straipsnio 3 dalies redakcijos matyti, kad už šio pažeidimo padarymą sankcijoje buvo numatyta bauda nuo 400 iki 1000 litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Nenustačius K. P. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, Institucijos nutarimu pažeidėjui buvo paskirta 700 litų bauda. Tačiau nuo 2015-01-01 naujai įsigaliojusi ATPK 24 straipsnio 5 dalies (2014-10-16 įstatymo Nr. XII-1236 redakcija) nustatė, jog skiriama bauda turi būti išreikšta sveikuoju skaičiumi. Todėl skundžiama nutartis keičiama, nurodant pažeidėjui Institucijos nutarimu skirtos baudos dydį sveikuoju skaičiumi.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį pakeisti:

Nustatyti, kad K. P. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimu už ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą yra paskirta 202 eurų bauda su 10 palaidynių ir grąžto konfiskavimu.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.