Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, šį terminą nustatant nuo 2015 m. lapkričio 10 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje S. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 150 straipsnio 4 dalyje, t. y. tuo, kad ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. liepos 19 d., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bute, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. G., žinodami, kad R. G. dukra – J. G., gim. 2007 m., yra mažametė, pasinaudodami bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodami jos atžvilgiu psichinį smurtą, t. y. liepdami čiupinėti ir laižyti jų lytinius organus, privertė ją ranka čiupinėti jų lytinius organus, laižyti iš jų lytinių organų išbėgusį skystį, taip pat jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytą skaičių kartų, toje pačioje vietoje, t. y. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. G., kišo mažametei J. G. pirštus į jos lytinius organus, glostė jos pilvą, tokiu būdu prieš mažametės nukentėjusiosios J. G., gim. 2007 m., valią, pakaitomis su bendrininku R. G., oralinio ir kitokio fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartavo mažametę J. G..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2014 m. rugpjūčio 13 d. S. A. buvo sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi S. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Kauno apskrities VPK NTV Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjos 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimais S. A. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi S. A. taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeistos į suėmimą, ta pačia nutartimi paskelbta kaltinamojo S. A. paieška.

S. A. apgailestauja, jog kelis kartus neatvyko į teismo posėdį, nurodo, jog supainiojo teismo posėdžio datas.

Teismo posėdyje prokurorė prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 119 straipsnio nuostatas, kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.

Kaltinamajam S. A. nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. buvo taikomos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 straipsnis) bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (BPK 135 straipsnis). BPK 136 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pažeidus rašytinį pasižadėjimą neišvykti, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Analogiška nuostata apie tai, kad pažeidus taikomą kardomąją priemonę, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė, įtvirtinta ir BPK 135 straipsnio 2 dalyje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad į teisiamuosius posėdžius, vykusius 2015 m. birželio 6 d., 2015 m. liepos 15 d., 2015 m. rugsėjo 15 d. bei 2015 m. lapkričio 2 d., kaltinamasis S. A., būdamas informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, neatvyko ir teismui nepateikė duomenų apie svarbiomis laikytinas neatvykimo priežastis (BPK 37 straipsnis). Šios aplinkybės leido teismui pagrįstai manyti, kad neatvykdamas į teismo posėdžius S. A. slepiasi nuo teismo. Be to, teismas nustatė, kad kaltinamasis nevykdė paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygų. Taigi, nurodytos aplinkybės aukštesniojo teismo teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad žemesnysis teismas 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi pagrįstai skyrė kaltinamajam S. A. kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas.

Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, kiek tai susiję su suėmimo skyrimo pagrįstumu, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai bei jų priedai, specialistų išvados, o taip pat ekspertizės išvados leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis S. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo skundo teiginys, kad jis nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo, nevertinamas, nes svarstant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltės klausimai sprendžiami tik bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje, kai byloje surinkti duomenys iš esmės ištiriami ir įvertinami. Būtina pažymėti, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo ar kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

S. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurio padarymą, baudžiamojo įstatymo sankcija nustato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikaltimo sunkumo ir gręsiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės nepakanka tam, kad pripažinti, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo, šią aplinkybę skunde pabrėžė ir kaltinamasis, tačiau nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas įvertino ir kitas bylos aplinkybes, pagrindžiančias šį manymą. Bylos duomenimis S. A. anksčiau teistas, be to, nevykdė šioje baudžiamojoje byloje paskirtos švelnesnė kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygų ir tai apibūdina jį kaip asmenį, linkusį nepaisyti įstatymų reikalavimų. Pats kaltinamasis pripažino, jog nors jis yra (duomenys neskelbtini) jaunimo mokyklos moksleivis, bet mokykloje lankėsi retai, nes dirbo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog kaltinamasis turi darbą. S. A. turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir ši aplinkybė yra svarbi, tačiau būtina įvertinti tai, kad kaltinamasis neatvyko į keturis paskirtus teisiamuosius posėdžius ir tai trukdo bylą nagrinėti teisme. Taigi šios aplinkybės leidžia pripažinti esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą.

Griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo S. A. teises, tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nusikaltimo, kurį galimai padaręs kaltinamas S. A. pobūdį, sunkumą, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, įtvirtinto BPK 11 straipsnyje. Įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, griežčiausios kardomosios priemonės taikymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme – šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje negali būti pasiekti. Dėl nurodytų priežasčių naikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį kaltinamojo S. A. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi kaltinamajam S. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.