- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-14
- Bylos Nr.
- 1-3920-737/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00479-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- J. J. P.
- Nukentėjusysis
- F. B.
- Advokatai
- Antanas Vitlipas
- Kategorijos
- 1.1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, pradinio išsilavinimo, nedirba, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. J. P. 2018 m. rugsėjo 11 d. apie 15.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo šeimos narei – sugyventinei F. B. tyčia ranka sugriebė ties krūtine už drabužių, ją tampė, dėl ko nukentėjusioji nugara pargriuvo ant grindų, gulinčiai sudavė penkis smūgius kumščiu į galvą, dešinę ausį, sugriebęs už plaukų F. B. tempė, penkis kartus basute sudavė jai per galvą, aštuonis kartus per abi rankas, tris kartus spyrė į kairę šlaunį, nukentėjusiajai atsikėlus spyrė jai tris kartus į kairę šlaunį, o nukentėjusiajai nubėgus į kambarį ir atsisėdus ant lovos, ją pasivijo ir sugriebęs rankomis tampė už plaukų, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, dešinės plaštakos II piršte, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimą kairiame žaste, tuo sukėlė F. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis J. J. P., apklaustas teisiamajame posėdyje, savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad sudavė nukentėjusiajai per rankas 3-4 kartus, kitus kaltinime nurodytus smūgius neigė. Paaiškino, kad konfliktas kilo dėl sandėliuko raktų. Nukentėjusioji buvo išgėrusi, ėmė muštis, bulves mėtė. Tada jis išsikvietė policiją. M. viską matė, jis buvo virtuvėje, o konfliktas vyko koridoriuje. Įvykio aplinkybes gerai prisimena. Dabar jie gyvena kartu, susitaikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:
Nukentėjusiosios F. B. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kartu su kaltinamuoju kartu gyvena 35 metus. Jai grįžus iš parduotuvės, kilo konfliktas dėl raktų – jai atsirakinus duris, P. iš karto puolė į koridorių, pareikalavo duoti jam raktus, bet ji raktų nerado, nes jie buvo kitų kelnių kišenėse. Tada jis sudavė jai per galvą. Kiek smūgių sudavė, nepamena, bet nemažiau 3-4. Tada davė per ausį ir ji nukrito. Nuo skausmo ji pradėjo rėkti, o jis dar spyrė. Tada ji nušliaužė į miegamą, jis iš paskos. Tada ji šveitė į jį bulves, o jis ją griebė už plaukų. Pati iš to pykčio gal irgi jam sudavė. P. jai sudavė su basute į ranką, į galvą. Į kojas spyrė vieną kartą, gal ir daugiau, nepamena. Kiek tampė už plaukų, nebepamena. Kuo davė per galvą, nepamena, gal su batu, o antausį - su kumščiu. Labai skaudėjo nuo suduotų smūgių, buvo lūžęs šonkaulis kai nugriuvo - taip sakė chirurgas. Kai pridaužė, ji nuėjo į miegamąjį, P. atėjo iš paskos. M. buvo virtuvėje, durys buvo atdaros, bet jis visko tikrai nematė, galėjo matyti tik duris. Policiją iškvietė kaltinamasis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, teismui pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 38), nukentėjusioji F. B. pagarsintus parodymus patvirtino.
Tęsdama parodymus, nukentėjusioji F. B. paaiškino, kad įvykio metu buvo išgėrusi, pati susižaloti negalėjo, galėjo griūdama užsigauti.
Liudytojos V. Š. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad ji nematė, kaip nukentėjusioji buvo sužalota. Nukentėjusioji skundžiasi, kad ją kaltinamasis skriaudžia. Įvykio dieną nukentėjusioji buvo pas ją, išgėrė kartu brendžio, iš jos išėjo ne girta, tvirtai laikėsi ant kojų. Kitą dieną skambino F., bet ji neatsiliepė. Po policijos F. jai paskambino, paprašė dviem dienom priimti pas ją gyventi, nes primušė, bet pagyventi ji neatėjo. Smulkiau apie įvykį nekalbėjo.
Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Koridoriuje ant batų dėžės rasti batai, ant grindų išmėtytos bulvės (b. l. 17 – 27).
Blaivumo testo metu F. B. nustatytas 1,12 promilių girtumas (b. l. 34).
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2823/208(02) nustatyta, kad F. B. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, dešinės plaštakos II piršte, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kairiame žaste, padaryti devyniais ar daugiau trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 55).
Vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, teismas pagarsino liudytojo B. M. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 67-68), kad pažįsta P.virš 40 metų. 2018-09-11 eidamas į parduotuvę, užėjo pas J.. Žmonos nebuvo. Sėdėjo virtuvėje, kalbėjosi. Paskui grįžo žmona. Nuėjo į koridorių, jis liko virtuvėje. Nesimatė pro sieną ir nėjo žiūrėti, kas vyksta, tačiau išgirdo triukšmą. J. reikalavo atiduoti raktus. Ji šaukė „neturiu raktų, neturiu raktų“. Girdėjo stumdymo garsus, bildesį. Kas kokius veiksmus atliko koridoriuje, nematė. Suprato, kad vyksta konfliktas. Vyko apie penkias minutes. Po to pamatė, kaip sugyventinė, turėdama maišiuką su bulvėmis 2-3 kilogramais, metė į J.. Kažkiek pataikė, kažkiek pabiro ant grindų. Po to nuėjo į savo kambarį, o J. iškvietė policiją. Matė, kad sužalotas J. veidas, ranka. Paskui atvyko pareigūnai. Ar moteris buvo blaivi, nežino.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame BK straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. būtina nustatyti nusikalstamos veikos padarinius ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių. Minėta veika padaroma veikiant tyčine kaltės forma (tiesioginė arba netiesioginė tyčia). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas J. J. P. nurodė, kad reaguodamas į nukentėjusiosios smurtinius veiksmus, sudavė jai 3-4 kartus per jos ranką. Bet kokius kitus smūgius nukentėjusiosios atžvilgiu neigė. Tuo tarpu nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis, jai grįžus namo, iš karto atėjo į koridorių, pradėdamas jos reikalauti rūsio raktų, sudavė į galvą nemažiau 4 smūgius, į ausį, jai nukritus, spyrė į koją, su basute trankė per rankas, galvą, tampė už plaukų. Dėl visų šių veiksmų jautė stiprų skausmą. Proceso metu nustatyta, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo jau iki inkriminuojamos veikos buvo susiklostę konfliktiški santykiai. Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja apklausta V. Š., kuri nurodė, kad nukentėjusioji ne kartą jai skundėsi, kad kaltinamasis ją skriaudžia, bei B. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodęs, kad kaltinamasis su savo sugyventine nesutaria, barasi. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tai nukentėjusioji grįžusi neblaivi jį užsipuolė, tačiau šias jo nurodytas aplinkybes paneigia tiek nukentėjusiosios parodymai, kad būtent kaltinamasis jai įėjus per duris, puolė iš karto prie jos į koridorių, reikalaudamas raktų, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo B. M. parodymai, kad grįžus sugyventinei, J. J. P. iš karto nuėjo į koridorių, reikalavo iš sugyventinės raktų ir kur, kaip suprato iš garsų, vyko stumdymasis, nes buvo girdimas bildesys. Taigi, būtent kaltinamasis, reikalaudamas grąžinti raktus, nuėjo pas nukentėjusiąją į koridorių, kur ir įvyko konfliktas. Kad konfliktas buvo abipusis, patvirtino ir pati nukentėjusioji, ji neneigė į kaltinamąjį metusi bulves, iš pykčio dėl kaltinamojo elgesio jos atžvilgiu, jam sudavusi. Tuo tarpu kaltinamasis, nors raštu teismui pateiktame susitaikymo protokole ir nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, tačiau teisiamojo posėdžio metu savo poziciją pakeitė ir pripažino tik kelis kartus sudavęs nukentėjusiajai per rankas gindamasis, neigė ją tampęs, dėl ko nukentėjusioji nugara pargriuvo ant grindų, gulinčiai sudavęs penkis smūgius kumščiu į galvą, dešinę ausį, sugriebęs už plaukų tempęs, penkis kartus basute sudavęs jai per galvą, aštuonis kartus per abi rankas, tris kartus spyręs į kairę šlaunį, nukentėjusiajai atsikėlus spyręs jai tris kartus į kairę šlaunį, o nukentėjusiajai nubėgus į kambarį ir atsisėdus ant lovos, ją pasivijęs ir sugriebęs rankomis tampęs už plaukų, tačiau teismas šiuos jo parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes kaltinamasis viso proceso metu nebuvo nuoseklus, be to, jo parodymai paneigti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Apklausiamas 2018-09-12 J. J. P. ne tik pripažino sudavęs nukentėjusiajai su ranka į pečius, bet ir neneigė ją stūmęs bei patvirtino, kad nuo pastūmimo nukentėjusioji nugriuvo, vėliau gi, apklausiamas 2018-09-28 ir 2018-10-25 jau teigė, kad pastumta F. B. nenugriuvo, o teisiamojo posėdžio metu bet kokius savo veiksmus, apart sudavimo per rankas, iš viso neigė. Nukentėjusioji, priešingai nei kaltinamasis, viso proceso metu iš esmės buvo nuosekli. Teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad kaltinamasis, jai grįžus namo, koridoriuje sudavė jai nemažiau 3-4 smūgių per galvą, per ausį, ji nukrito, spyrė į kojas, sudavė su basute į ranką, į galvą, tampė už plaukų. Nors nukentėjusios parodymai apie kaltinamojo smurtinius veiksmus jos atžvilgiu, suduotus smūgius, jų skaičių teisiamojo posėdžio metu ir nėra identiški ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, tačiau tarp jų esminių prieštaravimų nėra, jie iš esmės atitinka ir paaiškinimus, duotus specialistui, atliekant medicininę apžiūrą. Be to, nukentėjusioji, teismui pagarsinus jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino, nurodė, kad jie teisingi. Teismas pažymi, kad F. B. yra senyvo amžiaus, dėl to, praėjus keliems mėnesiams po konflikto, įvykio tikslios detalės gali būti ir primirštos, todėl sprendžia, kad iš karto po įvykio duoti parodymai apie kaltinamojo veiksmus jos atžvilgiu yra išsamesni, tikslesni ir jais vadovaujasi, be to, juos patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai. Byloje įrodymų, kad nukentėjusioji būtų sužalota ne kaltinamojo, o kokiomis nors kitomis aplinkybėmis, nėra, tokių aplinkybių teisiamojo posėdžio metu nenurodė ir kaltinamasis, taip pat nenustatyta, kad nukentėjusioji siektų apkalbėti kaltinamąjį ir nagrinėjamu atveju nurodytų aplinkybes, kurių iš tikrųjų nebuvo. Priešingai, nukentėjusioji nesiekia, kad kaltinamasis būtinai būtų nubaustas, pasirašė susitaikymo protokolą, nurodydama, kad jam atleidžia, jokių pretenzijų neturi ir prašo bylą nutraukti.
Taigi, kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Byloje neginčijamai nustatyta, kad J. J. P. 2018 m. rugsėjo 11 d. apie 15.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo šeimos narei – sugyventinei F. B. tyčia ranka sugriebė ties krūtine už drabužių, ją tampė, dėl ko nukentėjusioji nugara pargriuvo ant grindų, gulinčiai sudavė penkis smūgius kumščiu į galvą, dešinę ausį, sugriebęs už plaukų F. B. tempė, penkis kartus basute sudavė jai per galvą, aštuonis kartus per abi rankas, tris kartus spyrė į kairę šlaunį, nukentėjusiajai atsikėlus spyrė jai tris kartus į kairę šlaunį, o nukentėjusiajai nubėgus į kambarį ir atsisėdus ant lovos, ją pasivijo ir sugriebęs rankomis tampė už plaukų, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, dešinės plaštakos II piršte, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimą kairiame žaste, tuo sukėlė F. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Neabejotina, kad J. J. P. suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdyti jai sveikatą ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
J. J. P. veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalį, kvalifikuota tinkamai, nes jis fizinį skausmą sukėlė ir nežymiai sutrikdė sveikatą kartu su juo gyvenančiai sugyventinei.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Byloje pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitaikymo protokolas, kuriame prašo nutraukti bylą kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.
BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis J. J. P. neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytų būtinų sąlygų, t. y. tik iš dalies prisipažino kaltu. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja, nesant visų būtinų sąlygų, netenkintinas.
J. J. P. padarė vieną nesunkią baigtą nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į itin svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – žmogaus sveikatą. Veika padaryta tiesiogine tyčia. J. J. P. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, pensininkas, priklausomybės ligų ir psichiatro įskaitose neregistruotas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę į tai, kad kaltinamojo padarytose veikose atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant terminą, mažesnį nei šios bausmės vidurkis bei skiriant įpareigojimą.
Teismas, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog kaltinamasis šią smurtinę nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, kartu su bausme taiko baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis). Manytina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ir pasieks bausmės tikslus, kad ateityje J. J. P. nebevartotų fizinio smurto ar nedarytų kitų nusikalstamų veiksmų, siekdamas išspręsti tarpusavio nesutarimus su artimaisiais šeimos nariais, kitais asmenimis.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.
Civilinio ieškinio byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
J. J. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti J. J. P. baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.