Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. Ž. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutarimo L. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Šilalės rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 31 d. nutarimu pripažino L. Ž. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 207⁹ straipsnio 1 dalyje („Politinės reklamos skelbimo reikalavimų, numatytų Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės, rinkimų ir Referendumo įstatymuose, nesilaikymas“) numatytą veiką. Teismas konstatavo, kad tai, jog L. Ž., būdama viešosios informacijos rengėjo ir platintojo vadove bei asmeniu, atsakingu už visuomenės informavimo priemonės turinį, 2009 m. lapkričio 19 d. atsisakė spausdinti TS-LKD kandidato J. G. politinę reklamą ir sudaryti kandidatams vienodas sąlygas, taip pažeisdama Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies bei Seimo rinkimų įstatymo 50 straipsnio 2 dalies reikalavimus, įrodo bylos medžiaga bei liudytojų J. G., R. K. ir V. K. parodymai. Parinkdamas konkrečią nuobaudą – 1000 Lt baudą, teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo pobūdį, L. Ž. asmenybę (neteista, nebausta, dirba, charakterizuojama teigiamai).

II.

Nesutikdama su Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimu, L. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog apylinkės teismas jos kaltę grindė tam tikrais įrodymais, tačiau jie nebuvo įvertinti, teismas apsiribojo tik jų išvardijimu, visiškai nekonkretizavo jos veiksmų pagal neva pažeistų įstatymų normų turinį. Pažymi, jog teisme teigė, kad nei J. G., nei TS-LKD iki 2009 m. spalio 1 d. nesudarė su laikraščio redakcija spausdinimo sutarties, o jos nesant ir redakcijai spausdinant J. G. politinę reklamą, būtų pažeistos kitų kandidatų teisės.

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti palaikydama apylinkės teismo nutarimo motyvus. Nurodo, jog apeliantės argumentai dėl kandidatų pareigos pasirašyti su laikraščių sutartis dėl politinės reklamos pastarosios atsakomybei galėtų būti reikšmingi tik tuo atveju, jeigu dėl sutarčių nepasirašymo viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas apskritai negalėtų spausdinti (pvz. dėl techninių kliūčių) tokių sutarčių nepasirašiusių kandidatų politinės reklamos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog L. Ž. kaltė, padarius ATPK 207⁹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, ir mano, jog pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo ir nuobaudą, atsižvelgęs į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizavo tinkamai.

L. Ž. jai inkriminuotą pažeidimą neigia iš esmės teigdama, jog pirmosios instancijos teismas jos kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apeliantės kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais R. K., V. K. ir J. G., kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apeliantės teikiama įvykių versija. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantė nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole.

Apeliantės teiginiai, jog teismas visiškai nekonkretizavo jos veiksmų pagal neva pažeistų įstatymų normų turinį, nepagrįsti. Administracinis kaltinimas iš esmės pareikštas dėl Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatos pažeidimo. Minėta nuostata (įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) inter alia įtvirtino, jog viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai politinę reklamą gali skleisti tik pagal visiems politinės kampanijos dalyviams vienodus įkainius ir sąlygas, kurie ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų ar referendumo turi būti pateikti žurnalistų etikos inspektoriui. Būtent aiškinantis apeliantės veiksmų atitiktį minėtiems reikalavimams, į teismą buvo šaukiami su pažeidimo fiksavimu susiję asmenys. Liudytojas J. G. parodė, jog L. Ž. savo atsisakymą spausdinti jo politinę reklamą motyvavo tuo, kad laikraštyje nėra vietos, per pirmą rinkimų turą ji nespausdino jo reklamos, nespausdins ir per antrąjį, kadangi jis ją tampo po teismus, o redakcija sudaryti sutartį atsisakinėjo (b. l. 35). Liudytojos R. K. ir V. K. taip pat parodė, jog L. Ž. tiesiog atsisakė spausdinti reklamą (b. l. 35 – 36), Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovas J. J. teisme paaiškino, kad L. Ž. jam asmeniškai sakiusi, kad laikraštis yra privatus, todėl ji spausdina tai, ką nori (b. l. 36). Taigi iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantė kitų kandidatų politinių reklamų nebuvo atsisakiusi spausdinti, savo teiginiams dėl vienodų įkainių ir sąlygų sudarymo visiems policijos kampanijos dalyviams, kaip to reikalauja Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, pagrįsti tinkamų įrodymų nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.