Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2288-932/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-03
Bylos Nr.
1-2288-932/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12596-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
S. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2288-932/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12596-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė,sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei,dalyvaujant prokurorei D. K.,kaltinamajam S. K.,kaltinamojo gynėjui advokatui A. S.,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenamąją vietą deklaravęs Vilniaus miesto savivaldybėje, teistas:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001-07-04 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį bei 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-10-31 nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) bei 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2015 m. vasario 14 d., apie 14.27 val., viešoje vietoje – gatvėje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kas pasireiškė tuo, kad jis be jokio pagrindo, rankomis kelis kartus trenkė į atvykusio Všį „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) langus ir kėbulo galinę dalį bei kelis kartus spyrė į automobilio galines duris bei galinį bamperį, dėl ko buvo įlenktos minėto automobilio galinės dešinės pusės durys, dešinės pusės šoninė kėbulo dalis ir sudaužytas kairės pusės galinis atšvaitas, tuo savo veiksmais Všį „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 122,87 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi S. K., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei kaltinamojo gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. K. parodė pilnai pripažįstantis savo kaltę ir patvirtino visas kaltinime nurodytas aplinkybes. Kaltinime nurodytu laiku ir vietoje ėjo su savo mergina. Abu buvo išgėrę. Tą dieną jį išleido iš išblaivinimo namų, po ko jis grįžęs su drauge išgėrė šampano, o lauke dar vartojo vyną. Abu ėjo Vilniaus gatve, kai vienu metu jis atsisukęs pamatė, kad jo draugė guli. Pastaroji susilaužė koją, dėl ko jis bandė nedelsdamas kviesti greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavus medikams, norėjo kartu su jais vykti į ligoninę, to prašė ir jo draugė, tačiau pastarieji neleido. Jis supyko, pradėjo daužyti automobilį. Darbuotojai jam dar papurškė dujų, dėl ko jis susierzino ir įpyko. Pripažįsta daužęs greitosios pagalbos automobilį. Automobilį trankė rankomis ir kojomis, sudavė smūgius į bamperį ir duris, taip pat trenkė į langą, tačiau jo nesudaužė. Supranta, kad toks jo elgesys buvo netinkamas, gailisi. Tokius jo veiksmus paskatino alkoholis, buvo tuo metu neblaivus. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, bandys įsidarbinti, prašysis dirbti pas pažįstamą.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis S. K. savo kaltę taip pat pripažino pilnai, parodė galimai 2015-02-14, po pietų, su drauge J. M. buvęs Vilniaus g., Vilniuje. Vienu momentu, Jelena eidama užkliuvo už bortelio („bordiūro“) ir parkrito, dėl ko kiti asmenys iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykus medikams, pastarieji Jeleną nusivedė į savo automobilį, o jį paliko stovėti lauke. Jis prašėsi į automobilį, norėjo pažiūrėti, kaip sekasi jo draugei, tačiau greitosios medicinos pagalbos darbuotojai jo neįsileido. Dėl to jis supyko ir pradėjo rankomis ir kojomis daužyti į automobilio kėbulą, langus ir duris. Po to iš automobilio išlipo greitosios medicinos pagalbos darbuotojas ir į jį papurškė ašarinių dujų, po ko jis nugriuvo ant žemės. Atsikėlęs dar kartą koja spyrė į automobilį. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai jį sulaikė ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko po kelių minučių, jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Automobilį daužė dėl to, jog norėjo, jog leistų pažiūrėti, kas nutiko jo draugei, norėjo vykti kartu su ja į ligoninę. Prieš įvykį su drauge buvo išgėrę butelį vyno ir butelį šampano, todėl įvykio metu buvo girtas (b. l. 77, 84-85, 90).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. M. parodė dirbantis Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties vairuotoju - paramediku. 2015-02-14, apie 14.30 val., dirbdamas su Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties specialistu A. S., gavo iškvietimą vykti į (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jiems atvykus paminėtu adresu, į juos kreipėsi J. M., kuri buvo išgėrusi, skundėsi dešinės kojos čiurnos skausmu. Kartu su ja buvo vaikinas, apie 35 metų amžiaus, vilkintis pilkos spalvos paltą, pilkos spalvos kepurę, džinsines kelnes, juodos spalvos batus. Jis buvo neblaivus. Nuvedę merginą į greitosios medicinos pagalbos automobilį apžiūrai, kartu buvusio vaikino paprašė palaukti lauke. Kol jie atlikinėjo apžiūrą, vaikinas pradėjo savavališkai lipti į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Pastarasis dar kartą buvo paprašytas palaukti lauke, kadangi trukdė apžiūrėti pilietę. Jie užrakino automobilio duris, kad vyriškis negalėtų jų atidaryti ir įeiti į automobilį. Tuomet vaikinas pradėjo garsiai rėkti, keikėsi necenzūriniais žodžiais, pradėjo daužyti į langą kumščiais. Kadangi jie vaikino neįleido, šis pradėjo daužyti į automobilio kėbulą. Daužė į kėbulo galinę dalį, rankomis, kojomis spardė galines duris ir galinį bamperį. Kadangi vaikinas niokojo automobilį, jie su kolega išlipo iš automobilio, norėdami jį sulaikyti. Išlipę pamatė, kad vaikinas įlenkė galines automobilio dureles ir dešinės pusės šoną, taip pat sudaužė kairės pusės galinio bamperio atšvaitą. Jiems išlipus, vaikinas pradėjo šalintis, todėl buvo panaudotos dujos ir koviniai imtynių veiksmai. Vaikinas sulaikytas ir perduotas policijos pareigūnams, o mergina nuvežta ir apžiūrėta Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (b. l. 24-25).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas J. M. (b. l. 26-27).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. L. parodė dirbantis Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio pareigose. 2015-02-14, dirbdamas kartu su 4-ojo būrio vyriausiuoju patruliu, R. R., apie 14.45 val., iš Vilniaus apskrities VPK gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Greitosios medicinos pagalbos brigadai Nr. (duomenys neskelbtini) reikalinga policijos pagalba. Nuvykę minėtu adresu pamatė, kaip S. K., būdamas neblaivus (nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo), viešoje vietoje, elgėsi agresyviai, t. y. mosikavo rankomis, garsiai šūkavo, bandė suduoti greitosios medicinos pagalbos brigados darbuotojams. Jie S. K. sulaikė ir surakino antrankiais. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai paaiškino, kad S. K. dėl chuliganiškų paskatų spyrė į tarnybinio automobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galines dureles ir jas apgadino, taip pat bandė sumušti greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. S. K. aiškino greitosios medicinos pagalbos automobilį daužęs dėl to, kad jame buvo jo draugė, o darbuotojai jo neįleido į automobilį, nors jis norėjo pažiūrėti, kaip sekasi jo draugei. Dėl minėto įvykio S. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą (b. l. 29-30).

Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos vyr. patrulio R. R. bei vyr. patrulio V. L. 2015-02-14 tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2015-02-14, apie 14.45 val., patruliuojant gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje greitosios medicinos pagalbos darbuotojams reikalinga pagalba. Atvykus minėtus adresu, pamatė kaip neblaivus pilietis S. K., viešoje vietoje elgėsi agresyviai, mosikavo rankomis ir norėjo suduoti greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. Kaip vėliau paaiškino greitosios medicinos pagalbos personalas, S. K. iš chuliganiškų paskatų spyrė koja į tarnybinio automobilio galines dureles bei bandė juos sumušti. Minėtas asmuo pristatytas į 3 PK, panaudota speciali priemonė – antrankiai (b. l. 32, 33).

2015-02-14 apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas tarnybinis greitosios medicinos pagalbos automobilis. Apžiūros metu užfiksuota, kad dešinės pusės automobilio galinėje dalyje bei galinių durelių dešinėje pusėje yra įlenkimai, sudaužytas kairės pusės bamperyje įrengtas atšvaitas. Transporto priemonės apgadinimai užfiksuoti fotonuotraukose (b. l. 21-23).

Alkotesterio kvito duomenimis, S. K. 2015-02-14, 19.46 val., nustatytas 1,56 promilių girtumas (b. l. 78).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK pateiktame Všį „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime užfiksuota, kad 2015-02-14, apie 14.27 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus vyriškis apgadino GPM automobilį „Renault Master“, t. y. įlenkė galine dešines duris, dešines šonines kėbulo dalis, sudaužė kairės pusės galinį atšvaitą, padarydamas 122,87 eurų turtinę žalą, kurią patvirtina kartu pridėti atitinkami dokumentai (b. l. 14, 16-18).

Byloje pareikštas Všį „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys 122,87 eurų turtinei žalai atlyginti (b. l. 20).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad visiškai pasitvirtino S. K. kaltė padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad S. K. viešoje vietoje (gatvėje) elgėsi įžūliai ir vandališkai, tokiu būdu akivaizdžiai demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kas pasireiškė tuo, jog pastarasis be jokio pagrindo ir dingsties trankė greitosios pagalbos darbuotojų automobilį ir jį sugadino. Toks kaltinamojo elgesys neabejotinai prieštarauja viešosios tvarkos taisyklėms. Kaltinamojo S. K. kaltė yra pilnai įrodyta paties kaltinamojo tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat liudytojų J. M., A. S., V. L. parodymais, apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga. S. K. nusikalstama veika baigta, įvykdyta tiesiogine tyčia,. Pagal nustatytas aplinkybes veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastarasis pilnai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas S. K. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad S. K. įvykdė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę, teismas įvertina ir kaltinamojo S. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis: praeityje teistas, tačiau teistumas šiuo metu jau išnykęs (b. l. 67-70), administracine tvarka baustas (b. l. 47-63), nedirbantis (b. l. 46), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 45), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 72), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 74), tačiau nuo 2001-05-14 iki 2001-05-21gydytas VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Diagnozė: Hiperkinezinis elgesio sutrikimas (b. l. 73). Specialisto išvadoje Nr. 89TPK-160/2015 konstatuota nesant duomenų, jog S. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, jam nustatytas organinis asmenybės sutrikimas neturi esminės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 75). Šie duomenys patvirtina, kad S. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinamas ir gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn bendrais pagrindais.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam griežčiausią BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant artimą galimos skirti bausmės minimumui. Teismas vertinimu, skirti švelnesnę bausmės rūšį nagrinėjamu atveju yra netikslinga, kadangi akivaizdu, jog įstatymo sankcijoje numatytos kitos alternatyvios bausmės rūšys nepadėtų įgyvendinti bausmės tikslų. Įvertinus tai, kad kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, taip pat byloje nėra duomenų apie jo turimą turtą ar pinigines lėšas, skirti bausmės rūšį – baudą, būtų netikslinga. Taip pat įvertinama tai, jog kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka, yra linkęs pažeidinėti visuotinai priimtinas normas, piktnaudžiauja alkoholiu, neturi jokios nuolatinės gyvenamosios vietos, nesuinteresuotas legalaus pajamų šaltinio paieškomis, paskirtų administracinių nuobaudų nemoka, darytina išvada, jog skirti straipsnio sankcijoje numatytas švelnesnes bausmės rūšis šiuo atveju būtų netikslinga.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam S. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Analizuojamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis S. K. sugadino svetimą, Všį „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškovas Všį „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą patyrė dėl nusikalstamų S. K. veiksmų, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo nurodyto dydžio turtinės žalos atlyginimą.

Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Teisme gautame prašyme nurodoma, jog kaltinamajam S. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 75,27 Eur (b. l. 152). S. K. gynėjas buvo paskirtas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Nors nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamajam S. K. gynėjas užtikrintas vienu iš BPK 51 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, numatančių, jog gynėjo dalyvavimas būtinas, prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas. Be to, atsižvelgtina ir į sudėtingą kaltinamojo finansinę padėtį (nedirba, neturi jokių pajamų ar kito turto).

Kaltinamajam S. K. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Kaltinamajam S. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. spalio 19 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2015 m. lapkričio 3 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo Všį „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš S. K. priteisti civiliniam ieškovui Všį „(duomenys neskelbtini)“ 122,87 (vieną šimtą dvidešimt du eurus aštuoniasdešimt septynis euro centus) eurų turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė