- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-04
- Bylos Nr.
- e2-134-206/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00761-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Kulberkienė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“
- Trečiasis asmuo
- A. P. K., A. G.
- Advokatai
- Linas Kontrimas
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“, įgaliotai atstovei Mintijai Kaleinykienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, tretiesiems asmenims A. P. K., A. G., dėl daikto išlaikymo išlaidų kompensavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, buitinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini), 10449,53 Eur būtinojo remonto bei 7463,10 Eur šildymo išlaidų kompensaciją. Nurodė, kad 2006-03-10 varžytinių protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006-03-21 varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu bei 2007-08-09 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 21736/43749 dalis pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Likusias 22013/43749 dalių pastato nekilnojamojo turto privatizavimo metu pagal valstybinio turto privatizavimo aukciono protokolus privatizavo A. P. K., A. K., O. J. bei dalį pastato pagal viešo akcijų pasirašymo būdą privatizavo Valstybinės Kretingos fermų įrenginių remonto įmonės dirbantieji. 22013/43749 privatizuotos pastato dalys liko registruotos Lietuvos Respublikos vardu, nes minėti asmenys pagal tuo metu galiojusią nuosavybės teisių įregistravimo tvarką neįregistravo savo nuosavybės teisių viešajame nekilnojamojo turto registre ir jiems jokių teisių į pastatą neatsirado. Nekilnojamojo turto registro duomenimis 22013/43749 dalių pastato patikėjimo teise valdo Kretingos rajono remonto ir techninio aptarnavimo įmonė, tačiau pastaroji iš juridinių asmenų registro išregistruota 1993-03-30. Kadangi Lietuvos Respublikos nuosavybė yra įregistruota viešajame nekilnojamojo turto registre nuo pastato pastatymo dienos, ieškovo manymu, Lietuvos Respubliką atstovaujančioms institucijoms, duomenys apie nuosavybę buvo arba turėjo būti žinomi. Iki ieškovui įsigyjant pastato dalį 2005-02-02 Kretingos rajono savivaldybės administracijos sudaryta komisija įvertino pastato techninę būklę. 2005-02-02 akte nustatė, kad: pastato mansardinė dalis pristatyta savavališkai; vakarinėje pastato dalyje nuo stogo nuplėšta šiferio danga, mansardinio aukšto vakarinė siena nugriuvusi; plytų mūras praradęs tarpusavio ryšį tarp išilginių pastato sienų, dėl ko kilo grėsmė išorinių konstrukcijų sugriuvimui. Komisija nustačiusi, kad statinys kelia grėsmę aplinkai, minėtu aktu įpareigojo pastato savininkus nedelsiant apriboti priėjimą prie jo pašaliams asmenims bei įpareigojo imtis priemonių statiniui apsaugoti nuo galimų pasekmių, tačiau tuometiniai pastato savininkai jokių veiksmų nesiėmė. Ieškovas įsigijęs avarinės būklės pastatą, 2008 m. spalio mėnesį pradėjo jo remonto ir atstatymo darbus, t. y.: suremontavo stogą, nugriovė savavališkai pristatytą mansardinio namo stogą, sudėjo langus ir duris, sutvarkė fasadą, atstatė išorės sienas, suremontavo bendrą laiptinę bei pirmojo aukšto vidaus patalpas, sutvarkė vidaus šildymo sistemą, išvedžioji šildymo sistemos inžinerinius tinklus, pastatė radiatorius, sutvarkė ir išvedžiojo elektros instaliaciją. Ieškovas išlaidas patvirtinančių dokumentų neišsaugojo. Apžiūrėjęs pastate atliktus remonto darbus UAB „Arkosta“ specialistas M. P. sudarė atliktų darbų lokalinę sąmatą pagal 2008 m. spalio mėnesio vidutines rinkos kainas ir nustatė, kad ieškovo patirtų išlaidų suma sudaro 20767,57 Eur. Ieškovas iš atsakovės, kaip pastato bendrasavininkės, prašo priteisti tik tas išlaidas, kurios susijusios su bendrų pastato konstrukcijų ir inžinerinių tinklų bei sistemų remontu, atnaujinimu ir įrengimu, proporcingai nuosavybės teise priklausančiai pastato daliai, t. y. 10449,53 Eur. Ieškovas, siekdamas užtikrinti tinkamą pastato eksploatavimą, šaltuoju metų sezonu jį šildė. Per vieną šildymo sezoną ieškovas vidutiniškai sunaudoja 40 m³ mišrios medienos ir 3 tonas anglių, tačiau kuro pirkimą patvirtinančių kvitų taip pat nėra išsaugojęs. Ieškovas teismui pateikė J. V. ir R. D. įmonės Ditkės prekyba pažymas apie buvusias vidutines malkų ir anglių pardavimo kainas laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2018 m. Pagal minėtas pažymas ieškovas paskaičiavo, kad pastato šildymas 2009 - 2018 metų laikotarpiu jam iš viso kainavo 14832,29 Eur. Atsižvelgiant į atsakovei priklausančią pastato dalį, prašo iš jos priteisti 7463,10 Eur pastato šildymo išlaidų. Ieškovas, siekdamas išspręsti ginčą neteismine tvarka, 2018-04-26 su pretenzija kreipėsi į Lietuvos Respublikai atstovaujančią įstaigą - VĮ „Turto bankas“, tačiau pastaroji nurodė, kad pastato dalis jai patikėjimo teise nėra perduota, todėl ieškovo pretenzija yra nepagrįsta. Dėl paties reikalavimo VĮ „Turto bankas“ visiškai nepasisakė. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2017-11-14 su pareiškimu buvo kreipęsis į teismą prašydamas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo į 22013/43749 dalis buitinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį faktą, tačiau jo prašymas buvo atmestas (Civilinė byla Nr.(duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas bendraturtis privalo prisidėti prie pastato išlaikymo bei išsaugojimo išlaidų, ieškovas iš atsakovės – Lietuvos valstybės prašo priteisti jo nurodyto pastato išlaikymo išlaidas proporcingai valdomai daliai.
Atsiliepimas
Atsakovė - Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui. Pabrėžė, kad nors ir 22013/43749 buitinio pastato dalių Nekilnojamojo turto registre vis dar registruotos Lietuvos Respublikos vardu, tačiau pats ieškovas kartu su ieškiniu pateikė duomenis apie tai, kad visas buitinis pastatas 1992 – 1995 metais buvo privatizuotas. Atsakovė išanalizavusi Kretingos rajono savivaldybės Privatizacijos tarnybos 1997-02-13 pažymą nustatė, kad 22013/43749 dalys buitinio pastato, kurios iki šiol registruotos valstybės vardu, 1992 metais buvo privatizuotos A. P. K. ir O. J.. Buitinio pastato privatizavimas vyko pagal Valstybės pirminio turto privatizavimo įstatymą, kuris yra specialusis teises aktas tuo metu galiojusio 1964 metų civilinio kodekso atžvilgiu, todėl šiame ginče turėtų būti taikoma specialioji teisės norma. Privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje bei Valstybinio turto privatizavimo aukcionų organizavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-05-06 nutarimu Nr. 174, 30 punkte, nustatyta, jog privatizavimo komisijos, patvirtinusios aukciono rezultatus, ne ilgiau kaip per 30 dienų nuo aukciono dienos turi išduoti objektą įsigijusiam asmeniui (asmenims) nuosavybės teisės dokumentus. Atsižvelgiant į Kretingos rajono savivaldybės Privatizacijos tarnybos 1997-02-13 pažymą, darytina išvada, kad tokie pažymėjimai A. P. K. ir O. J. buvo išduoti ir minėti asmenys įgijo nuosavybės teisę į privatizuotą buitinio pastato dalį. Kadangi iki 1997-02-13 ginčų dėl buitinio pastato privatizavimo nebuvo kilę, privatizavimo sandoriai nėra nuginčyti, o privatizuotas turtas nebuvo ir iki šiol nėra grąžintas valstybei, darytina išvada, kad buitinio pastato dalys, kurias 1992 metais privatizavo A. P. K. ir O. J., jau daugiau nei 26 metus yra valdomos ir naudojamos privačių asmenų. VĮ „Turto bankas“ vertinimu, būtent A. P. K. ir O. J. turėtų būti traukiami atsakovais šioje byloje. Kadangi po 1995 metais pasibaigusio buitinio pastato privatizavimo valstybė nevaldė minėto pastato (ar jo dalių), todėl neturi jokių duomenų apie jame po 1995 metų vykdytas rekonstrukcijas. Ieškovas teigia, kad jis savo lėšomis suremontavo visą buitinį pastatą ir daugiau nei 10 metų (iki ieškinio pareiškimo 2018-07-19) visu buitiniu pastatu naudojosi. Laikytina, tarp ieškovo ir likusios buitinio pastato dalies savininko (-ų), susiklostė faktiniai panaudos teisiniai santykiai. Pagal civilinio kodekso nuostatas panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 str.). Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė 2018-03-19 lokalinę sąmatą, iš kurios matyti, kad 2008 metais buitinio pastato remontui galėjo būti išleista apie 28000,00 Eur, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog būtent tiek ir buvo išleista ir kad būtent jis savo lėšomis atliko buitinio pastato remontą, taip pat kad atliktas remontas pagerino buitinį pastatą. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į valstybines institucijas prašydamas leidimo daryti daikto pagerinimus, nors, kaip pats ieškinyje nurodė, manė, kad buitinio pastato dalis priklauso Lietuvos Respublikai. Įrodymų, kad ieškovas dėl tokio leidimo būtų kreipęsis į A. P. K. ir/ar O. J. byloje taip pat nėra. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad į valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą investuotų lėšų atlyginimo tvarka yra nustatyta Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, kurio 15 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Ieškovas prašydamas priteisti 7463,10 Eur pastato šildymo kompensaciją taip pat nepateikia įrodymų, kad tokias išlaidas apskritai yra patyręs. Pažymėjo, kad ieškovas buitinio pastato dalimi, kurią privatizavo A. P. K. ir O. J., faktiškai naudojasi pats, todėl, kaip faktinis panaudos gavėjas, privalo apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas (CK 6.636 str.). Atsakovės vertinimu ieškinys dėl daikto išlaikymo išlaidų kompensavimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Teismo posėdžio metu ieškovas R. R. ir jo atstovas advokato padėjėjas Linas Kontrimas atsiėmė ieškinio reikalavimą dalyje dėl 241,15 Eur kompensacijos už buitinio pastato remontą ir 172,23 Eur už buitinio pastato šildymą, kitoje dalyje ieškinį palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais. Ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad po ieškinio pateikimo teismui dienos Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikai priklausanti buitinio pastato dalis sumažėjo iki 21505/43749 dalių, kadangi savo nuosavybės teises įsiregistravo kiti pastato bendraturčiai, todėl atitinkamai patikslino ieškinio reikalavimą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, įgaliota atstovė M. K. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko atsiliepime į ieškinį nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad prijungtoje civilinėje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas valdė visą pastatą, t. y. tarp šalių buvo susiklostę faktiniai panaudos teisiniai santykiai. Viena iš panaudos gavėjų pareigų – išlaikyti valdomą turtą. Pagal Disponavimo įstatymą nuomininkui (panaudos gavėjui) turto pagerinimo išlaidos neatlyginamos. Be kita ko, ieškovas jokių patirtas išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė.
Atsakovės atstovės prašymu į bylą trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti A. P. K. ir A. G., kaip daugiausia su ginčo turtu tiesiogiai susiję ir apie jį žinantys asmenys, o visi ginčo patalpų privatizavime dalyvę asmenys netraukti, nes ieškovas nesutiko keisti atsakovo (ų). Trečiasis asmuo A. P. K. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad žodinio susitarimo pagrindu ieškovui buvo leidęs naudotis jam priklausančia buitinio pastato dalimi. Po byloje įvykusio parengiamojo teismo posėdžio jis nuosavybės teises į pastato dalį įsiregistravo VĮ Registrų centras. Trečiasis asmuo A. G. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad buitinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), taip nurodo ir ieškovas) pastatytas 1980 m., kaip valstybės nuosavybė. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačiąją nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo ir 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybinis turtas galėjo būti privatizuotas parduodant privatizavimo objektus aukcione arba skelbiant viešą akcijų pasirašymą. Valstybinio turto pardavimą aukcionuose reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-05-06 nutarimu Nr.174 patvirtinti Valstybinio turto privatizavimo aukcionų nuostatai. Vadovaujantis minėtų nuostatų 30 punktu, patvirtinus aukciono rezultatus, objektą įsigijusiems asmenims ne vėliau kaip per 30 dienų nuo aukciono dienos turėjo būti išduodamas nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas.
Ieškovas R. R. 2006-03-10 varžytinių protokolo Nr. 1 ir 2006-03-21 varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu bei 2007-08-09 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 21736/43749 dalis pastato, adresu (duomenys neskelbtini).
1991-12-12, vadovaujantis valstybinio turto privatizavimo įstatymu, buvo sudaryta fizinių asmenų grupės steigimo sutartis, kurios pagrindu trečiasis asmuo A. P. K. buvo įgaliotas grupės asmenų vardu dalyvauti aukcione, savo nuožiūra bendros dalinės nuosavybės teise įsigyti privatizuojamą objektą bei atlikti kitus sutartyje nurodytus veiksmus. 1992-02-22 valstybinio turto privatizavimo aukciono protokoluose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra duomenys, kad asmenų grupės įgaliotas atstovas A. P. K. buvo didžiausią kainą už 12.67 m² ir 25.55 m² ploto buitines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Analogiškos 1992-06-15 sudarytos sutarties pagrindu, veikti grupės asmenų vardu buvo įgaliotas O. J., kuris 1992-06-27 valstybinio turto privatizavimo aukciono protokolo Nr. 48 duomenimis taip pat buvo didžiausią kainą už 186,06 m² ploto patalpas pasiūliusios asmenų grupės įgaliotas atstovas. Kretingos rajono savivaldybės Privatizacijos tarnybos 1997-02-13 pažyma Nr. 5 pagal 1992-04-11 valstybinio turto privatizavimo aukciono protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pastate esančią 84,01 m² ploto savitarnos skalbyklą privatizavo A. K., likusią pastato dalį pagal 1995-05-16 viešo akcijų pasirašymo būdą privatizavo Valstybinės Kretingos fermų įrenginių remonto įmonės dirbantieji. Įvykus buitinio pastato privatizacijai, nuosavybės teises į įgytą turtą įregistravo tik A. K. ir jai pardavus jai priklausiusias minėto pastato dalis, jas įgijo ir valdo ieškovas R. R..
Dėl atsakovo tinkamumo ir reikalavimo įrodymų.
Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014).
Nagrinėjamoje byloje vienas iš atsakovės nesutikimo su ieškiniu motyvų yra tas, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui. Atsakovės vertinimu, atsakovais šioje byloje turėtų būti trauktini A. P. K. ir O. J., kurie 1992 metais privatizavo atitinkamas buitinio pastato dalis. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas nesutinka keisti atsakovo kitais asmenimis.
Ieškovas su ieškiniu pateikė duomenis apie tai, kad visas buitinis pastatas 1992 – 1995 metais buvo privatizuotas. Kretingos rajono savivaldybės Privatizacijos tarnybos 1997-02-13 pažyma A. P. K. ir O. J. buvo išduoti pažymėjimai, pažymint, kad šie asmenys įgijo nuosavybės teisę į privatizuotą buitinio pastato dalį. Iki 1997-02-13 ginčų dėl buitinio pastato privatizavimo nebuvo kilę, privatizavimo sandoriai nėra nuginčyti, o privatizuotas turtas nebuvo ir iki šiol nėra grąžintas valstybei, todėl daroma išvada, kad buitinio pastato dalys, kurias 1992 metais atstovaudami grupes asmenų privatizavo A. P. K. ir O. J., jau daugiau nei 26 metus yra valdomos ir naudojamos privačių asmenų, o valstybė po 1995 metais pasibaigusio buitinio pastato privatizavimo nevaldė minėto pastato (jo dalių), nors registro centro duomenyse tebėra valstybės kaip buvusio iki privatizacijos savininko įrašas. VĮ Registrų centras duomenimis valstybės vardu registruotą pastato dalį turto patikėjimo teise valdo Kretingos rajono remonto ir techninio aptarnavimo įmonė, kuri iš juridinių asmenų registro išregistruota 1993-03-30. Pažymėtina, kad po bylos iškėlimo teisme dienos nuosavybės teises į pastatą įregistravo A. P. K., D. D. bei R. B. – K., kas leidžia daryti išvadą, kad ginčo patalpos faktiškai priklauso jas privatizavusiems asmenims, o ne valstybei, nes priešingu atveju jie valstybės turto nebūtų galėję įregistruoti savo vardu.
Ieškovas R. R. įsigijęs 21736/43749 dalis buitinio pastato, 2008 m. jame pradėjo remonto ir atstatymo darbus, tačiau išlaidas patvirtinančių dokumentų neišsaugojo. Ieškovas pateikdamas reikalavimą dėl daikto išlaikymo išlaidų kompensavimo, teigia, kad jis savo lėšomis suremontavo visą buitinį pastatą ir daugiau nei 10 metų (iki ieškinio pareiškimo 2018-07-19) visu buitiniu pastatu naudojosi. Darytina išvada kad tarp ieškovo ir likusios buitinio pastato dalies savininko (-ų), susiklostė faktiniai panaudos teisiniai santykiai. Susijusioje byloje, kurią ieškovas prašė prijungti prie šios bylos, tai yra pagal R. R. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgijamąją senatį, jis ir buvo nurodęs, kad jis iš A. P. K. ir O. J., kaip fizinių asmenų grupės, privatizavusios buitinio pastato U. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 22013/43749 dalis, atstovų įsigijo jų valdomas dalis, sumokėjo jiems sutartą kainą ir su jais yra atsiskaitęs, jam buvę perduoti visi su nuosavybės teisėmis susiję dokumentai, tai yra nuosavybės teisių liudijimai, įsigijimą iš aukciono patvirtinantys archyviniai dokumentai, jis save laiko viso šio pastato savininku, pastatu rūpinasi, prižiūri, atliko remonto darbus, valdo visą pastatą. Pagal civilinio kodekso nuostatas panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 str.). Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė 2018-03-19 lokalinę sąmatą, iš kurios matyti, kad 2008 metais buitinio pastato remontui galėjo būti išleista apie 28000,00 Eur, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog būtent tiek ir buvo išleista ir kad būtent jis savo lėšomis atliko buitinio pastato remontą, taip pat kad atliktas remontas pagerino buitinį pastatą.
Ieškovas taip pat nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į valstybines institucijas prašydamas leidimo daryti daikto pagerinimus, nors, kaip pats ieškinyje nurodė, manė, kad buitinio pastato dalis priklauso Lietuvos Respublikai. Taip pat nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas dėl tokio leidimo būtų kreipęsis į A. P. K. ir/ar O. J., ar kitus asmenis, todėl jam buvo žinoma ir suprantama, kad priežiūros ir remonto darbų jis ėmėsi savo iniciatyva. Ieškovas prašydamas priteisti pastato šildymo kompensaciją nepateikė įrodymų, kad tokias išlaidas apskritai yra patyręs. Ieškovas buitinio pastato dalimi, kurią privatizavo A. P. K. ir O. J., faktiškai naudojasi pats, todėl, kaip faktinis panaudos gavėjas, pats ir privalėjo apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas (CK 6.636 str.). Ieškovas akcentuodamas, kad pastatas esą buvo griūvantis, avarinis ir pan., ir todėl esą buvę būtina skubiai remontuoti, rėmėsi Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2005-02-02 aktu, tačiau teismas pažymi, kad ieškovas, būdamas iškėlęs bylą su reikalavimu dėl pastato – buitinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas - (duomenys neskelbtini), savo reikalavimui dėl remonto išlaidų pagrįsti rėmėsi Kretingos rajono savivaldybės 2005-02-02 aktu dėl pastato Tiekėjų g. 27, Kretinga, kuris yra pastatas -sandėlis, kurio ne tik adresas, bet ir unikalus numeris yra kitas.
Dėl ieškinio dalies atsisakymo.
Ieškovas R. R. ieškiniu buvo pareiškęs reikalavimą priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, buitinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 10449,53 Eur būtinojo remonto bei 7463,10 Eur šildymo išlaidų kompensaciją. Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Linas Kontrimas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas ieškinio dalies dėl 241,15 Eur kompensacijos už buitinio pastato remontą ir 172,23 Eur už jo šildymą atsisako, kadangi po bylos iškėlimo teisme Lietuvos Respublikos vardu registruota pastato dalis sumažėjo, kadangi dalis pastato bendraturčių savo nuosavybės teises įsiregistravo VĮ Registrų centras. Ieškovo atstovas patvirtino, kad ieškovui šio procesinio veiksmo teisinės pasekmės yra žinomos. Atsakovės įgaliota atstovė M. K. tam neprieštaravo. Ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų priimtinas, nes jis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovui žinomos, byla toje dalyje nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
priimti ieškovo R. R. ieškinio dalies atsisakymą ir civilinę bylą, dalyje dėl 241,15 Eur kompensacijos už buitinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), remontą ir 172,23 Eur už jo šildymą priteisimo, nutraukti.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.