- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-23
- Bylos Nr.
- PK-912-966/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00024-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Pareiškėjas
- L. L.
Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, gavusi pareiškėjos L. L. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. L. teismui padavė pareiškimą dėl patirto smurto gyvenamojoje vietoje. Nurodo, kad 2016-03-11 gyvenamosios vietos kieme patyrė smurtą, ją pastūmė S. R. (R.), dėl ko ji susižalojo galvą atsitrenkusi į betoną. Prašo imtis veiksmų, kad jis taip nesielgtų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos pareiškimą atsisakytina priimti, pareiškimas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
Teismas pažymi, kad privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Šios kategorijos bylose būtent nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Todėl šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pareiškimas turi būti surašytas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 412 str. įtvirtintų reikalavimų, nes privataus kaltinimo bylų procese būtent nukentėjusysis turi pareigą rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 str.). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi būtent nukentėjusysis privataus kaltinimo procese atlieka prokuroro funkciją. Privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
BPK 412 str. apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį ne tik nurodyta, kas privalomai jame turi būti išdėstyta, bet ir akcentuojama, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės – skunde turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus ir tuo pačiu konkretus nusikalstamos veikos vaizdas, kuo yra kaltinamas asmuo, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Taigi, nukentėjusysis privalo skunde nurodyti esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, jas patvirtinti pateiktais duomenimis, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas. Esminiai skundo turinio defektai suvaržo nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę į gynybą, nes jis, esant nekonkrečiam kaltinimui, negali pasiruošti efektyviai nuo jo gintis.
Atkreipiamas dėmesys, kad pareiga nustatyti ir pateikti BPK 412 str. 2 d. numatytus duomenis negali būti perkeliama teismui. Tai yra įstatymu nustatyta pareiga nukentėjusiojo asmens, besikreipiančio į teismą privataus kaltinimo tvarka, todėl ši pareiga turi būti vykdoma.
Privataus kaltintojo teismui pateiktas pareiškimas neatitinka BPK 412 str. 2 d. išvardytų reikalavimų. Pareiškėja, pateikdama pareiškimą, nenurodo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnio pagal kurį kaltina S. R. ar R., pareiškime neaiškiai parašyta pavardė. Pareiškime, aprašant galimai S. R. (R.) atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, konkretus ir aiškus kaltinimas nėra suformuluotas, kas iš esmės suvaržo kaltinamo asmens galimybes tinkamai gintis. Viso pareiškimo turinyje išdėstytos galimos nusikalstamos veikos aplinkybės, kad konflikto metu S. R. (R.) stipriai pastumta nukrito ant betono ir susižeidė galvą, tačiau konkrečių nusikalstamos veikos padarinių nenurodo (ar sukeltas fizinis skausmas, ar padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), todėl nėra aiškūs objektyvieji galimos nusikalstamos veikos požymiai.
Taip pat pareiškėja nenurodo jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jos kaltinimą, t. y., kad S. R. (R.), būdamas neblaivus, sukėlė konfliktą dėl jos padėtų daiktų, yra tik deklaratyviai nurodyti jau minėti nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens veiksmai, nenurodyti liudytojai, nors pareiškėja pareiškime nurodo, kad įvykis įvyko gyvenamojo namo kieme, vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta bei kokias aplinkybes šie liudytojai galėtų patvirtinti. Pareiškėja nurodo, kad iškvietė policiją, tačiau jokių duomenų, ar policijos pareigūnai tyrė įvykį, ar buvo renkami kokie nors objektyvūs duomenys apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, ar priimtas koks nors procesinis sprendimas dėl įvykio, nenurodo. Taigi, pareiškėjos teismui pateiktame pareiškime nėra nurodyta, kuo konkrečiai S. R. (R.) yra kaltinamas, nėra nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, nurodyta tik data - 2016-03-11, vieta (gyvenamosios vietos kieme), kokius padarinius tai sukėlė bei kitos esminės aplinkybės.
Atsižvelgiant į tai, kad privataus kaltinimo bylų procese privačiam kaltintojui, kaip tokio proceso iniciatoriui (kaltintojui), tenka ypatinga pareiga būti aktyviam ir rūpintis savo teisių bei interesų gynyba pagrindžiant skunde nurodytas aplinkybes bei pateikiant objektyvius duomenis, todėl skundą atsisakytina priimti, jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.). Ištaisius nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėjas gali iš naujo kreiptis į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka.
Pareiškėjai išaiškintina, kad ji, siekdama tinkamai įgyvendinti jai įstatymo deleguotas teises ir pareigas, turi galimybę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo arba savo iniciatyva ir lėšomis pasisamdyti jai tinkantį gynėją, kuris užtikrins tinkamą jos atstovavimą procese, be kita ko ir surašys procesinius dokumentus.
Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad pareiškėjos L. L. pateiktas pareiškimas neatitinka BPK 412 str. 2 d. nustatytų reikalavimų, todėl pareiškimas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjos L. L. pareiškimą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.