Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)Kauno r., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. kovo 16 d. nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)neįvykdė pakartotino Privalomojo nurodymo Nr. 1, duoto 2016 m. sausio 20 d., kuriuo buvo įpareigota neteisėtai saugomas atliekas (neturint Taršos leidimo) nuomojamose patalpose, adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini)perduoti Atliekas tvarkančioms įmonėms iki 2016 m. vasario 29 d. Atliekos neperduotos ir toliau neteisėtai saugomos sandėlyje. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1992-01-21 Nr. 1-2223 (galiojanti redakcija) 14 str. 7 p. reikalavimus, nurodančius vykdyti teisėtus įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų reikalavimus.

D. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi iki tikrinimo dienos nepateikė informacijos ir duomenų apie atliekų perdavimą atliekų tvarkytojams, neužtikrino, kad jos būtų sutvarkytos, t.y. 2016 m. sausio 20 d. pakartotino Privalomojo nurodymo Nr. 1 neįvykdė. Tuo pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2002-07-01 Nr. DC-1005 (galiojanti redakcija) 21 str. 3 p., 24 str. reikalavimus.

UAB (duomenys neskelbtini)iki šio laiko t.y. iki 2016 m. kovo 16 d. neteisėtai laiko pavojingas ir nepavojingas atliekas 7,464 t. (preliminarūs kiekiai fiksuoti 2015 m. gruodžio 21d. Patikrinimo akte Nr. KMP-439 ir 2016 m. kovo 16 d. Patikrinimo akte Nr. KMP-84) patalpose adresu Kauno r., sav., (duomenys neskelbtini)neturėdama Taršos leidimo. Tuo pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 1 p., 19.2 str. l p., 2p. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-25 9 patvirtintų "Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių " (galiojanti redakcija) 1 priedo 3p. reikalavimus.

D. J. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 51¹⁴ str. 2 d., 51 ² str. 2 d. numatytus pažeidimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta pasirašytinai, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos. Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad byla gali būti išnagrinėta ir nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Bylą nagrinėja teisėja vienasmeniškai, todėl teismo posėdžio protokolas nerašomas.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. J. kaltas prisipažino iš dalies ir parodė, kad dėl objektyvių priežasčių sandėliavo pavojingas atliekas ir jų neišvežė, nes dėl 2015 m. liepos mėn. pradėtos baudžiamosios bylos įmonė neturi nei techninių, nei finansinių galimybių įvykdyti pakartotinius įpareigojimus. Įmonė galėtų sudaryti sutartis su pavojingas atliekas gabenančiais juridiniais asmenimis, tačiau šios paslaugos yra mokamos, o įmonės lėšos yra įšaldytos dėl ikiteisminio tyrimo. Jis daug kartų kreipėsi į prokuratūrą leisti disponuoti įmonės inventoriumi ir kita įranga, tačiau prašymai nebuvo patenkinti. Tokiu būdu įmonės visi dokumentai ir kompiuteriai paimti ir negrąžinti iki šiol ir tai patvirtina, kad įmonė neturi realios galimybės ne tik, kad įvykdyti reikalavimus, bet ir surašyti ataskaitų ir kitų dokumentų. Taip pat yra paimti ir asmeniniai kompiuteriai ir juose buvusi informacija, neleidžiama pasidaryti kopijų ir nedidinant įmonės skolų, buvo atleisti visi techniniai darbuotojai.

D. J. kaltę įrodo ir kita rašytinė bylos medžiaga: patikrinimo aktas (b.l.4-5), paties D. J. paaiškinimas (b.l.6), pakartotinas privalomas nurodymas (b.l.7-8), nuotraukos (b.l.9,10).

Ištyrus byloje esančius įrodymus matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi, neįvykdė pakartotino privalomojo nurodymo, duoto 2016-01-20 ir iki 2016-03-16 neišvežė neteisėtai saugomų atliekų tokias atliekas tvarkančioms įmonėms, jas ir toliau saugo nuomojamose patalpose neturėdamas Taršos leidimo.

Taigi, įvertinus surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad D. J., būdamas bendrovės direktoriumi, pažeidė 51¹⁴ str. 2 d., 51 ² str. 2 d. ir taip padarė LR ATPK 51¹⁴ str. 2 d., 51 ² str. 2 d. numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie D. J. administracines nuobaudas byloje nėra. Jo atsakomybę lengvina dalinis prisipažinimas ir gailėjimasis padarius pažeidimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, atsižvelgdamas ir į tai, kad LR ATPK 51² str. 2 d. numatyta sankcija yra pakankamai griežta, mano, kad LR ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalią baudą.

Pažymėtina, kad D. J. atžvilgiu taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas nėra teisinio pagrindo, nes vien administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, nes skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinė nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (LR ATPK 33 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. J. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 51¹⁴ str. 2 d., 51 ² str. 2 d., ir nubausti jį:

pagal LR ATPK 51¹⁴ str. 2 d. 289 eurų (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirtas nuobaudas subendrinti sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų ribose ir D. J. paskirti galutinę nuobaudą 868 eurų (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK:16056143098.

Priėmus nutarimą, paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.