Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Bajorūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje:

R. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, senatvės pensininkas, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu, tačiau:

1) Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (trys veikos), BK 155 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį galutine bausme – areštu 50 parų;

2) Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. baudžiamuoju įsakymu teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Bausmę atlikęs 2020 m. vasario 6 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. sausio 3 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, konflikto su V. G. metu, tyčia suimdamas V. G. už kairės rankos ir ją traukdamas, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos narei V. G. su kuria kartu gyvena neįregistravę santuokos, sukėlė fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis R. M. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad 2024 m. sausio 3 d. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Kartu buvo sugyventinė V. G. ir jos dukra L. G. Visi buvo neblaivūs. Žino, kad jam yra skirtas orderis ir jis negali būti šiuose namuose, bet neturi kur eiti, tie namai yra jo. Į pavakarę, negali pasakyti kiek tiksliai buvo valandų, bet gali būti, kad buvo 17 val., tarp jo ir V. G. kilo konfliktas. V.G. prie jo (R. M.) kibo žodžiais ir užerzino. Jai suėmė kažkiek už rankos ir patempė, bet nedaug. Nebeatlaikė nervai, nes kai namuose būna L.G., tarp jo ir V.G. prasideda konfliktai. Tos moterys išvedė iš nervų. V.G. skausmo sukelti nenorėjo, tiesiog suėmė už rankos, kad neužgauliotų ir nebenervintų, gal kažkiek mažumėlę suspaudė, bet nenorėjo nieko blogo padaryti ar sukelti skausmo. Nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, nenorėjo sukelti skausmo, tai padarė netyčia, nes suėmė už rankos ir nepaskaičiavęs jėgų suspaudė.

3. Be kaltinamojo R. M. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos M. R. 2024 m. sausio 3 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad 2024 m. sausio 3 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), namuose, konflikto metu R. M. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 1,80 prom. girtumas), rankomis sučiupęs sugyventinės V. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. tuo pačiu adresu, (nustatytas 1, 52 prom. alkoholinis girtumas), kairę ranką, ją stipriai traukė, taip sugyventinei sukėlė fizinį skausmą.

3.2. Nukentėjusiosios V. G. parodymais. Ji parodė, kad 2024 m. sausio 3 d., apie 14 val., jai būnant namuose, atėjo sugyventinis R. M., kuris, namuose nenakvojo, kadangi jam išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis. Jis, smarkiai spardė duris, kuriomis patenkama į namo koridorių, pagalvojo, kad jas gali išlaužti, todėl nuėjo atidaryti durų. Atidarius duris, R. M. pradėjo priekaištauti, kad čia yra jo namai ir kodėl jis negali čia būti. R. M. atsinešė alaus, todėl jį įsileido. Namuose dar buvo dukra L. G. Visi trys vartojo alkoholį, gėrė alų, išgėrė maždaug apie 2 litrus. R. M. pradėjo išgertuvių metu priekaištauti, kad čia yra jo namai ir ji tuojau pat išsikraustytų iš jų, kad važiuotų gyventi į (duomenys neskelbtini). Buvo taip pat neblaivi, tuo metu sėdėjo ant sofos, R.M. sėdėjo šalia. Jam pasakė, kad jei išsikraustys, tai išsiveš visus daiktus ir jis nieko nebeturės, taip pat jam sakė: „eik velniop“. Jis po šių žodžių atsistojo ir pradėjo rėkti vadindamas ją <...> „aš tau galvą nusuksiu“, tada rankomis sėdinčią sučiupo už kairės rankos ir tą ranką stipriai pradėjo traukti, taip R.M. sukėlė fizinį skausmą. Prieš keturis mėnesius turėjo kairės rankos traumą, ilgai gydėsi tą traumą ir dabar skauda ranką iki dabar, po to kai ją traukė R.M. R.M. nuo jos atitraukė kambaryje buvusi dukra L.G. Policijai neskambino, tiesiog skaudėjo ranką. Laura, pamačiusi kaip jai skauda ranką, iškvietė policiją. Su su R.M. gyvena apie 22 metus. Per tuos metus jis ne kartą yra smurtavęs. Visada tikėdavo R.M. žodžiais, kad daugiau taip nebus ir dažniausiai visada pasigailėdavo.

3.3. Nukentėjusiosios V. G. 2024 m. sausio 18 d. papildomos apklausos metu duotais parod ymais. Ji parodė, kad laikosi prieš tai apklausoje duotų parodymų, jog 2024 m. sausio 3 d., apie 17 val., namuose (duomenys neskelbtini), sugyventinis R. M. konflikto metu suėmė ją už kairės rankos ir ją laužė už nugaros. Tai kairei rankai 2023 m. rugsėjo 4 d., buvo trauma, ji buvo lūžusi ir išnirusi. Tą ranką laikė įtvare du mėnesius. 2024 m. sausio 3 d. ranka jau buvo be įvaro ir sugijus, rankos nebeskaudėdavo, tik tiek, kad aš tos kairės rankos aukščiau pakelti negalėdavo, bet 2024 m. sausio 3 d., prieš R. M. smurtaujant traumos pasekmių jau nejautė, rankos nebeskaudėdavo, ji buvo visiškai sveika. Po 2024 m. sausio 3 d. smurto, dėl skaudamos rankos į medikus nesikreipė, greitoji medicinos pagalba kviesta nebuvo, jokios gydymo priemonės taikytos nebuvo, niekur neužfiksuota medicininiuose dokumentuose, kad R. M. 2024 m. sausio 3 d. prieš ją smurtavo ar patyrė kokią traumą. Kai R. M. laužė ranką už nugaros tik jautė nežmonišką skausmą, kuris po kurio tai laiko praėjo. Kai R.M. suėmė už rankos, ją laužė, sucypė iš skausmo ir tada R.M. ranką paleido. Po šio įvykio ranką patepė gyvatės nuodais ir skausmas po kelių valandų praėjo. Niekam neskambino ir nesakė, kad R.M. prieš ją smurtavo, tik dukra L.G. žinojo, nes ji matė kaip R.M. smurtavo. Šiuo metu jokių pretenzijų R. M. neturi, gyvena kartu, nesipyksta. Jei reikės sutinka, kad baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3.4. Liudytojos L. G. parodymais, kad 2024 m. sausio 3 d. nuo pat ryto buvo pas savo mamą V. G., gyv. (duomenys neskelbtini). Apie 14 val. 30 min., atsibudo, kankino pagirios, mamą, kuri taip pat atsibudo, taip pat kankino pagirios. Nutarė, kad ji (L. G.) nueis į parduotuvę nupirkti alaus. Maždaug po pusvalandžio grįžo pas mamą į namus su alumi, ir pamatė, kad kambaryje prie mamos ant sofos sėdėjo R. M., mamos sugyventinis, jie abu vartojo alų. Išsiaiškino vėliau, kad R.M. atsinešė alaus. Žinojo, kad jam yra išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis. Kadangi žino, kad šitie namai yra R.M., jam nieko nesakė, kad jis pažeidžia orderį, mama jam priekaištavo, sakydama, kad jis čia negali būti. Mama norėjo iškviesti policiją, ėmė savo telefoną, kuris buvo padėtas ant stalo. Pamatęs tai, R.M. čiupo iš mamos rankų telefoną ir telefoną jai iš rankų ištraukė. Mama, pradėjo plūsti R.M. necenzūriniais žodžiais, po šių mamos išsakytų žodžių R.M. atsistojęs stvėrė rankomis mamą už jos kairės rankos, ir kažkaip stipriai ją patraukė, net išgirdo, kaip kažkas mamos rankoje trakštelėjo. L. G. kaip sėdėjo ant fotelio taip ir toliau sėdėjo, bet R.M. pasakė, kad atiduotų telefoną mamai. Mama liepė nekviesti policijos. Po kurio laiko, vis dėlto iškvietė policiją.

3.5. Liudytojos L. G. 2024 m. sausio 25 d. papildomos apklausos metu duotais parodymais. Ji parodė, kad 2024 m. sausio 3 d. ji buvo pas savo mamą V. G., (duomenys neskelbtini). Dabar jau negali pasakyti kiek buvo valandų, neprisimena dėl tuo metu buvusio girtumo, tačiau pamena, kad namuose buvo neblaivus mamos sugyventinis R. M. Kilo konfliktas tarp mamos ir jos sugyventinio R. M. Matė kaip konflikto metu R.M. suėmė mamai V. G. už jos kairės rankos ir ją suko, laužė. Kai mamai traukė už rankos girdėjo kažkokį trakštelėjimą, kas treškėjo nežino, negali pasakyti. Mama kai jai suko R.M. ranką, iš skausmo sušuko, suklykė, rėkė: „skauda ranką, paleisk, parazite“ ir kai mama pradėjo garsiai R.M. paleido mamos ranką. Matė kaip mamai skauda, bet to pati mama sakė kad jai labai skauda ranką, todėl neapsikentusi iškvietė policijos pareigūnus. Dar prieš atvykstant policijos pareigūnams mama norėjo, kad būtų iškviesta greitoji med. pagalba, tačiau kai atvyko policijos pareigūnai mama persigalvojo ir greitosios nebenorėjo, tai ir nebebuvo iškviesta. Po to mama dar visą vakarą sakė, vis užsimindavo, kad skauda ranką. Mama turėjo seną įtvarą tai į jį ir buvo įsidėjusi ranką.

3.6. 2024 m. sausio 3 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas nukentėjusiosios V. G. kūnas. Ant V. G. kairės rankos sužalojimų nematyti. Ant kairiojo peties matosi išsikišęs gumbas.

3.7. 2024 m. sausio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra mūrinis, baltų plytų, gyvenamasis namas su kieme esančiais ūkiniais pastatais. Į kiemą patenkama iš (duomenys neskelbtini) gatvės, namas dešinėje gatvės pusėje, įvažiavimas į kiemą atviras, kiemo teritorija neaptverta. Įėjimas į namo vidų yra kieme pro tamsiai pilkos spalvos medines duris. Įėjus pro jas į vidų, atsiduriame prieangyje. Iš jo yra matomos kitos, rudos spalvos medinės durys, vedančios į koridorių. Koridoriuje kairėje pusėje matomos gelsvos spalvos medinės durys, pro kurias patenkama į svetainės kambarį. Įėjus pro šias duris į svetainę, dešinėje pusėje iškart prie įėjimo į kambarį durų matomas žalios spalvos koklinis pečius. Kambario sienos žalsvos spalvos, grindys rudos spalvos, medinės. Kambario dešinėje pagal sieną stovi pilka sofa, ant kurios yra uždėtas čiužinys. Ant čiužinio yra dvi pagalvės, dvi antklodės, plastikiniame įpakavime ant čiužinio dar yra duonos kepalas. Kairiau nuo šios sofos, yra medinis staliukas, su oranžinės spalvos marga staltiese ant viršaus. Stalo viduryje yra balta lėkštė su nuorūkomis joje, įvairiuose induose yra maisto likučiai, tuščios plastikinės pakuotės, televizoriaus pultelis. Šio staliuko kairėje yra fotelis, ant kurio padėta daug įvairių drabužių. Šalia fotelio ant spintelės stovi televizorius. Apžvelgus bendrą įvykio vietos vaizdą, matoma vyraujanti netvarka, įvykio vietoje jokių pėdsakų nerasta, įvykio vietoj fotografuota.

2. Pirmiau išdėstyti ir teismo įvertinti byloje esantys įrodymai – kaltinamojo R. M. parodymai, nukentėjusiosios V. G., liudytojos L. G. parodymai, asmens apžiūros protokole, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, tarnybiniai pranešimai, patvirtina, kad R. M., tyčia suimdamas V. G. už kairės rankos ir ją traukdamas, tokiais veiksmais nukentėjusiajai V. G. sukėlė fizinį skausmą. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvada, kad R. M. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje sudėtį, jo kaltė įrodyta.

3. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

4. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu. Teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

5. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančią aplinkybę ir kt. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, smurtiniais veiksmais tyčia sukėlė nukentėjusiajai savo šeimos narei V. G. fizinį skausmą, veika baigta. Kaltinamojo ankstesnis teistumas išnykęs, jis laikomas neteistu, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 8 dalies, 209 straipsnio 1 dalies pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs, yra senatvės pensininkas. Duomenų, kad kaltinamasis būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centro įskaitą, nėra. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis, skiriant atitinkamą įpareigojimą, kuris padės daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

6. Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. M. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitomas R. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. sausio 3 d. 20.22 val. iki 2024 m. sausio 4 d. 10.38 val.

7. Įvertinus tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė prieš savo šeimos narį – asmenį, su kuriuo kartu gyvena neįregistravę santuokos ir veda bendrą ūkį, kartu su bausme kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).

8. Kaltinamajam R. M. paskirta karomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant pirmus 6 (šešis) bausmės vykdymo mėnesius būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant pirmus 6 (šešis) bausmės vykdymo mėnesius būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. sausio 3 d. 20.22 val. iki 2024 m. sausio 4 d. 10.38 val. (vieną parą) vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti R. M., jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per 14 (keturiolika) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.