- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-2200-798/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04329-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Goda Ambrasaitė-Balynienė, Antanas Rudzinskas (pran.)
- Atsakovas
- G. R.
- Ieškovas
- L. R.
- Advokatai
- Mantas Valiukas
- Kategorijos
- 14.3.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Rudzinsko (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėję ieškovo L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovei G. R. bei atsakovės G. R. priešieškinį ieškovui L. R. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto bei skolos padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas L. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. R., prašydamas nutraukti santuoką tarp L. R. ir G. R., įregistruotą 1989 m. rugpjūčio 26 d. Švenčionių CM skyriuje, dėl atsakovės kaltės, palikti ieškovui nuosavybės teisę į automobilį Audi 100, v/n (duomenys neskelbtini) ir priekabą, v/n (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad su atsakove 1989 m. rugpjūčio 26 d. Švenčionių raj. sav. administracijos CM skyriuje sudarė santuoką. Turi pilnametį sūnų (gim. (duomenys neskelbtini) m.). Santuoka iširo dėl to, kad atsakovė nesistengė atlikti savo kaip žmonos ir motinos pareigų. Santuokos metu beveik visą laiką nedirbo, buvo ieškovo išlaikoma, dažnai išeidavo iš namų, mažai rūpinosi sūnumi, buvo grubi ir šiurkšti. Jau daugiau kaip 2 metai gyvena Vilniuje, į namus parvyksta labai retai. Dėl to bendras šeimyninis gyvenimas neįmanomas. Bendro nekilnojamojo turto neturi. Sutinka dėl santuokinių pavardžių palikimo po santuokos nutraukimo.
Atsiliepimas
Atsakovė G. R. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškovo reikalavimą nutraukti santuoką, nustačius atsakovės kaltę dėl šeimos iširimo. Nurodė, kad sutinka palikti ieškovui automobilį ir priekabą bei sutinka dėl santuokinių pavardžių palikimo po santuokos. Nurodė, kad šeima iširo ne dėl jos, o dėl ieškovo L. R. kaltės. Būdama santuokoje neturėjo galimybės dirbti, nes augino sūnų. Nežiūrint į tai, kad dėl ieškovo kaltės buvo priversta išeiti gyventi kitur, su sūnumi dažnai matėsi ir bendravo. Santuokos metu ieškovas vartojo alkoholinius gėrimus, būdavo agresyvus.
Suinteresuotas asmuo AB bankas Snoras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovė 2008-06-13 yra sudariusi klasikinės vartojamosios paskolos be užstato sutartį, pagal kurią suteikta 10 000 Lt paskola. 2010-04-20 grąžintina paskolos suma yra 7051,98 Lt. Nurodo, kad ieškovo ir atsakovės prievolė yra solidari.
Šalies argumentai
Atsakovė G. R. pateikė teismui priešieškinį, prašydama nutraukti santuoką su L. R. dėl ieškovo kaltės, santuokoje sukauptas bendras santaupas padalinti lygiomis dalimis, 2008-06-13 AB banko Snoras suteiktą 10 000 Lt vartojamosios paskolos be užstato dalį 7653,32 Lt padalinti tarp G. R. ir L. R. lygiomis dalimis, įpareigojant šalis grąžinti trečiajam asmeniui po 3826,66 Lt, po santuokos nutraukimo palikti atsakovei pavardę R.. Nurodė, kad santuokos metu L. R. vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko tapdavo agresyvus, grasindavo fiziniu smurtu. Nežiūrint į tai, tęsė santuokinį gyvenimą, nes norėjo, kad sūnus turėtų tėvą. Nurodė, kad ieškovas buvo neištikimas. Bendro nekilnojamojo turto santuokoje neįgijo. Sutinka, kad automobilis Audi 100 ir priekaba liktų ieškovui. Atsakovei žinoma, kad ieškovas banko sąskaitose turi santaupų, todėl prašo padalinti jas per pusę. Nurodė, kad bankas yra suteikęs jai 10 000 Lt paskolą. 2009-11-30 įsiskolinimas sudarė 7653,32 Lt. Kadangi paskola buvo paimta santuokos metu, mano, kad pareiga grąžinti likusius pinigus turi būti paskirstyta tarp ieškovo ir atsakovės.
Atsiliepimas
Ieškovas L. R. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė jį atmesti bei priteisti iš G. R. visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad priešieškinio teiginiai apie tariamą jo piktnaudžiavimą alkoholiu, agresyvų elgesį bei neištikimybę yra neteisingi. Santuoka nutrūko būtent dėl atsakovės kaltės, nes mažai rūpinosi sūnumi ir buitimi. Buitiniai rūpesčiai bei sūnaus išlaikymas ir priežiūra teko vienam ieškovui. Sūnus J. R., nors ir pilnametis, gyvena su ieškovu, antri metai studijuoja. Sūnaus studijas, išlaikymą ir buto nuomos mokesčius apmoka ieškovas. Nesutinka dėl santaupų padalinimo, nes jos atsirado dviejų metų bėgyje, kai ieškovas pradėjo dirbti UAB „Delintra“. Per šį laikotarpį šalys kartu negyveno. Dėl banko Snoras suteiktos paskolos padalinimo taip pat nesutinka, nes nežinojo apie šios paskolos ėmimą, nei raštiškų, nei žodinių sutikimų nedavė.
Suinteresuotas asmuo AB bankas Snoras pateikė atsiliepimą į priešieškinį, nurodydamas, kad, siekdamas apsaugoti savo interesus, neprieštarauja atsakovės G. R. priešieškinyje nurodytam įsipareigojimų paskirstymui, t.y. kad po santuokos nutraukimo įmokas bankui lygiomis dalimis mokėtų ieškovas ir atsakovė, su sąlyga, kad pagal prievoles šalių atsakomybė bankui išliks solidari.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, t.y. santuoką, įregistruotą 1989-08-26 Švenčionių r. sav. administracijos CM skyriuje tarp L. R. ir G. R., nutraukė; pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko ieškovei santuokinę pavardę R.; padalino santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, pripažįstant L. R. ir G. R. nuosavybės teisę į 1/2 bendro turto dalį; priteisė L. R. keleivinį automobilį AUDI 100, priekabą, pinigines lėšas L. R. sąskaitoje Swedbank AB 11508,28 Lt, pinigines lėšas L. R. sąskaitoje AB SEB banke 4000 Lt (viso turto už 17708,28 Lt); priteisė G. R. pinigines lėšas G. R. sąskaitoje Swedbank AB 1605,48 Lt (viso turto už 1605,48 Lt); priteisė iš L. R. piniginę 8051,40 Lt kompensaciją G. R.; pripažino G. R. sudarytą 2008-06-13 su AB banku Snoras klasikinės vartojamosios paskolos be užstato sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jai buvo suteikta 10000 Lt paskola, asmenine G. R. prievole; priteisė iš G. R. turėtas 98,50 Lt bylinėjimosi išlaidas L. R. bei iš L. R. turėtas 420 Lt bylinėjimosi išlaidas G. R.; priteisė iš L. R. į valstybės biudžetą 23 Lt išlaidų ir iš G. R. į valstybės biudžetą 23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas konstatavo, kad šalys neįrodė faktų, su kuriais būtų galima sieti vieno ar kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo: ieškovas neįrodė, kad atsakovė atsiskyrė nuo šeimos ir nesirūpino šeimos reikalais, atsakovė nepateikė įrodymų, kad sutuoktinis girtavo, buvo neištikimas, despotiškai elgėsi šeimoje, smurtavo. Teismas konstatavo, kad abu sutuoktiniai nevertino šeimos, nejautė atsakomybės už šeimą, nesistengė jos išsaugoti, todėl pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nurodė, kad santaupos kredito įstaigose priskiriamos turtui, kuris įtraukiamas į dalijamų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektų sąrašą ir turtą padalijo lygiomis dalimis. Dėl ieškovės paimtos paskolos teismas pasisakė, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kitos sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas neigė buvęs informuotas apie paskolos ėmimą bei į atsakovės paaiškinimus, jog dalį lėšų skyrė apmokėti studijoms, pirko kompiuterį, o likusią dalį skyrė pragyvenimui, teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog paimta paskola panaudota visos šeimos interesais, todėl nusprendė, jog paskolą atsakovė privalo grąžinti iš asmeninių lėšų.
Šalies argumentai
Ieškovas L. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą dalyje dėl 2158,26 Lt kompensacijos priteisimo atsakovei G. R. bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad priteista kompensacija yra per didelė. Teismo argumentai dėl dienpinigių pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra nepagrįsti. Nuo 2007-09-24 dirbo UAB „Delintra“ tolimųjų reisų vairuotoju-ekspeditoriumi. Santaupos atsirado 2 metų bėgyje. 2011-01-05 Pažymoje apie darbo užmokestį Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuo darbo pradžios įmonėje, t.y. 2007-09-24 iki 2008-08-31 (santuokos faktinio iširimo) ieškovas gavo 9592,68 Lt darbo užmokesčio ir 30 116,91 Lt dienpinigių, t.y. apie 76 proc. ieškovo gautų pajamų sudarė dienpinigiai, kurie pagal CK 3.89 str. 1 d. 6 p. laikomi asmenine ieškovo nuosavybe. Mano, kad visos sutuoktinių santaupos negalėjo būti dalinamos. Galėjo būti dalinama 24 proc. ieškovo santaupų (darbo užmokesčio dalis), t.y. galėjo būti dalinama ne 15 508,28 Lt suma buvusi pas ieškovą, o tik 24 proc. – 3721,99 Lt. Atsižvelgiant į atsakovės turėtas santaupas sąskaitoje 1605,48 Lt, iš L. R. galėjo būti priteistas skirtumas, t.y. 1058,26 Lt, prie šios sumos pridedant 1100 Lt kompensaciją už automobilį ir priekabą. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo turėjo būti priteista ne 8051,40 Lt, o 2158,26 Lt kompensacija.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. R. prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šeimos teisėje galioja prezumpcija, jog visas sutuoktinių turtas, įgytas jiems gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tas pats reglamentavimas taikomas ir sutuoktinių pajamoms, gautoms iš jų darbinės veiklos. Apelianto teiginiai, kad jam išmokėti dienpinigiai yra jo asmeninis turtas, nepagrįsti. Įstatymas atskiria dienpinigių ir darbuotojo išlaidų, susijusių su komandiruote, sąvokas. Kadangi dienpinigiai iš esmės nėra darbuotojo išlaidų kompensacija, jie priskirtini prie pajamų, gautų iš darbinės veiklos. Šiuo pagrindu dienpinigiai priklauso bendrą ūkį vedantiems sutuoktiniams bendros jungtinės nuosavybės teise.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliantas nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš ieškovo L. R. priteista piniginė 8051,40 Lt kompensacija atsakovei G. R., nes ji yra per didelė. Pažymėjo, kad pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktą dienpinigiai laikomi asmenine ieškovo nuosavybe, kadangi tai yra išmokos, išimtinai susijusios su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, t.y. išmokos, skirtos ieškovui kaip vairuotojui pragyventi užsienio valstybėse, užtikrinant jo būtinųjų maisto ir kitų pragyvenimo poreikių tenkinimą, vykdant darbines pareigas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2007-09-24 dirbo UAB „Delintra“ tolimųjų reisų vairuotoju-ekspeditoriumi (b.l. 105). 2011-01-05 Pažymoje apie darbo užmokestį Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuo darbo pradžios įmonėje, t.y. 2007-09-24 iki 2008-08-31 (santuokos faktinio iširimo) ieškovas gavo 9592,68 Lt darbo užmokesčio ir 30 116,91 Lt dienpinigių, t.y. apie 76 proc. ieškovo gautų pajamų sudarė dienpinigiai (b.l. 130).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, kad dienpinigiai laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalinami santuokos nutraukimo byloje.
CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas sudarius santuoką, yra bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnis detalizuoja, bendrąją normą, kad visas turtas, kurį sutuoktiniai įgijo sudarę santuoką, laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos sudarius santuoką iš kiekvieno sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos gautos pajamos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
DK 220 straipsnio 1 dalis numato, kad komandiruojamam darbuotojui mokamas darbo užmokestis, dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Taigi, įstatymo leidėjas skiria dienpinigius ir darbuotojo išlaidas, susijusias su komandiruote, sąvokas. Vadinasi, dienpinigiai yra išmokos greta darbo užmokesčio ir skiriamos darbuotojui dėl jo normalių darbo sąlygų laikino pasikeitimo. Darbo kodekso 220 str. 1 dalyje yra numatyta darbdavio pareiga kompensuoti darbuotojui su komandiruote susijusias išlaidas. Pažymėtina, kad pagal savo funkcinę paskirtį dienpinigiai negali būti didesni negu darbuotojo gaunamas darbo užmokesčio dydis komandiruotės metu vykdant darbines užduotis. Tačiau byloje nustatyta, kad ieškovo gauti dienpinigiai yra beveik tris kartus didesni negu gautas užmokestis per atitinkamą darbo laikotarpį. Vadinasi darbdavio paskirti dienpinigiai ieškovui, atliko ne tik tikslinės išmokos paskirtį. Atsižvelgiant į išdėstytą kolegija sprendžia, kad šios bylos nagrinėjimo atveju, dienpinigiai iš esmės nėra vien tik darbuotojo išlaidų kompensacija, jos priskirtinos prie papildomų pajamų, gautų iš darbinės veiklos ir priklauso sutuoktiniams bendros jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 str. 1d. 5 p.).
Kolegija taip pat konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, kad darbdavio skirtus dienpinigius panaudojo išimtinai tik padidėjusioms darbuotojo išlaidoms, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę kompensuoti. Priešingai, ieškovo pajamų kaupimas iš darbinės veiklos banko sąskaitose, tik parodo apelianto papildomų išlaidų komandiruotės metu nebuvimą ir todėl sukauptos lėšos laikytinos kitos rūšies papildomomis pajamomis, nes dėl šių išmokų realios apelianto mėnesinės pajamos padidėjo ir tai nelaikytina asmenine ieškovo nuosavybe. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad dienpinigiai yra apelianto pajamos, kurios įskaitytinos į bendrąsias pajamas turtinei sutuoktinių padėčiai nustatyti ir tai laikytina bendrąja sutuoktinių nuosavybe.
Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad turto padalinimo momentu ieškovo sukauptos lėšos jau neegzistavo ir buvo jau išleistos iki jų padalinimo momento. Kolegija pažymi, kad byloje ginčo nėra, kad ieškovo išmokos buvo gautos iki sutuoktinių faktinio gyvenimo kartu pabaigos, todėl teismas turėjo pagrindą jas padalinti tarp sutuoktinių (CK 3.127 str. 2d.), o bendrąją nuosavybę sumažinęs sutuoktinis privalo šį sumažėjimą kompensuoti kitam sutuoktiniui (CK 3.98 str. 3d., 3.115 str. 2d.). Atsižvelgiant į tai kolegija sprendžia, kad ieškovo teiginys, kad jis išleido bendras pajamas po gyvenimu skyrium pradžios yra teisiškai nereikšmingas ir neįtakoja sprendimo teisėtumo.
Civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsnių pagrindu iš ieškovo L. R. atsakovės naudai priteistinos 200,00 Lt išlaidos advokato pagalbai atlyginti ir 9,95 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo L. R. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš L. R. a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei G. R. a.k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Lt (du šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai atlyginti, bei valstybės naudai 9,95 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.