- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-02
- Bylos Nr.
- e2YT-277-220/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01856-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Žukauskas
- Pareiškėjas
- A. V., D. V.
- Suinteresuotas asmuo
- M. V., R. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Petras Remeika
- Kategorijos
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Edmundas Žukauskas teismo posėdyje, sekretoriaujant Virginijai Juodžentienei, dalyvaujant pareiškėjui A. V., pareiškėjo A. V. atstovui advokatui Petrui Remeikai, suinteresuotam asmeniui M. V., jo atstovui advokatui A. V. Laurišui, suinteresuotam asmeniui R. Š., institucijos teikiančios išvadą- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. A., žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V., jo atstovaujamojo – pareiškėjo D. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. V., R. Š., institucijai teikiančiai išvadą- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir leidimo išdavimo priimti palikimą nepilnamečio paveldėtojo vardu, o taip pat suinteresuoto asmens M. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. ir nepilnamečio vaiko D. V. įstatyminis atstovas pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po nepilnamečio D. V. močiutės M. Š., a/k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos anūkas D. V., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą M. Š. turtą faktiškai valdyti, o taip pat prašo išduoti jam leidimą priimti nepilnamečio vaiko D. V. vardu atsiradusį palikimą po M. Š. mirties.
Pareiškėjas A. V. pareiškime nurodė, kad jo šeima gyvena jo mirusios uošvienės M. Š. name, esančiame Liepų g. 9, Aukštupių k., Tauragės r. sav., su vaikais nepilnamečiu D. V. ir M. V.. (duomenys neskelbtini) mirė jo žmona vaikų mama A. V., a/k (duomenys neskelbtini) o (duomenys neskelbtini) mirė jo uošvienė M. Š.. Jai mirus, jis su abejais vaikais liko gyventi jos name. Nežinodamas įstatymų, jis po M. Š. mirties savalaikiai per tris mėnesius nesikreipė į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo savo nepilnamečiui vaikui. Kadangi jo vaikas yra nepilnametis, ir terminas palikimui priimti yra praėjęs, todėl jis ir kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir leidimo išdavimo savo nepilnamečio vaiko D. vardu priimti palikimą po M. Š. mirties. Taip pat jis teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su teisme pareikštu jo sūnaus M. V. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes laiko, kad abu jo vaikai turi teisę paveldėti močiutės turtą.
Suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, M. V. parodė, kad su A. V. pareiškimu sutinka, tačiau palaiko ir savo 2020-02-30 teismui pateiktą pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po močiutės M. Š. mirties taip pat palikimą priėmė ir jį valdo. Jis nurodo, kad visa jų šeima, tėvas A. V. ir jo brolis D. V. po močiutės mirties liko gyventi jos gyvenamajame name ir naudojosi močiutės turtu. Kai močiutė mirė, tai jis ir jo brolis buvo nepilnamečiai. Jis nežinojo, kad po močiutės mirties gali būti paveldėtojas. Dabar sužinojęs, kad ir jis yra paveldėtojas, todėl kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes nori, kad ir jam tektų paveldėto turto dalis, o ne tik jaunesniajam broliui ir močiutės sūnui R. Š..
Suinteresuotas asmuo R. Š. su pareikštais abejais pareiškimas sutinka ir parodė, kad jis yra kreipęsis į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo po savo motinos M. Š. mirties, tačiau jam dar nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nes notaras sako, kad nėra sutvarkyti visi paveldėjimo klausimai dėl kitų paveldėtojų. Jis sutinka, kad jo motinos turtą paveldėtų ir jos mirusios sesers A. V. vaikai D. ir M.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. A. paaiškino, kad duomenų, jog nepilnamečio D. tėvas A. V. negalėtų po močiutės mirties savo vaiko vardu priimti palikimą ir, kad tai pažeistų nepilnamečio interesus, neturi, todėl su pareiškimais sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. V. ir suinteresuoto asmens M. V. pareiškimai tenkintini visiškai.
Bylos medžiaga nustatyta, ir iš šalių paaiškinimų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo uošvienė M. Š., o (duomenys neskelbtini) mirė jo žmona, vaikų D. ir M. V. motina A. V.. Po M. Š. mirties dėl palikimo į notarinę kontorą kreipėsi mirusiosios sūnus R. Š., kuris palikimą priėmė ( 2017-04-11 notarės išduotas liudijimas), tačiau paveldėjimo liudijimas jam nėra išduotas. Po M. Š. mirties atsirado teisė paveldėtojams paveldėti jos turtą. Iš 2019-11-05 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog mirusiosios vardu yra registruotas jai nuosavybės teise priklausantis namas. Po motinos M. Š. mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik mirusiosios sūnus R. Š., o mirusiosios dukters A. V. tėvas A. V. po uošvienės M. Š. mirties į teismą dėl leidimo išdavimo priimti palikimą tuo metu dar nepilnamečio sūnus M. V., o taip pat ir šiuo metu dar esančio nepilnamečio sūnaus D. V. vardu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliu – CK) 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nesikreipė. Pareiškėjo A. V. vaikai D. ir M. po M. Š. mirties yra palikėjos M. Š. vaikaičiai ir jie paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą ( CK 5.12 straipsnis). Kadangi yra praleistas trijų mėnesių terminas kreiptis į notarinę kontorą palikimui priimti ( CK 5.50 straipsnio 3 dalis), todėl pagrįstai pareiškėjas A. V., atstovaudamas nepilnamečio vaiko interesus, kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo nepilnametis sūnus D. V. po močiutės M. Š. mirties palikimą priėmė ir jį valdo, o taip pat, kad jam būtų išduotas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko D. V. vardu. Taip pat, dėl tų pačių priežasčių, pagrįstai kreipėsi į teismą su pareiškimu ir kitas paveldėtojas ( mirusiosios anūkas M. V.) prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ir jis po močiutės mirties palikimą priėmė ir jį valdo.
Vertinant visas byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, laikytina, kad byloje yra įrodyta, kad pareiškėjas A. V. ir jo vaikai D. V. bei M. V. iki M. Š. mirties ir po jos mirties gyveno jai priklausančiame name ir valdė palikėjos turtą, juo naudojasi ir prižiūri kaip savo iki šiol ( CK 5.51 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties. Pareiškėjas negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas, todėl laikytina, jog nepilnametis D. V. ir pilnametis M. V. po močiutės M. Š. mirties palikimą priėmė ir jį valdė. Taip pat teismas laiko, kad nėra kliūčių išduoti A. V. teismo leidimą savo nepilnamečio vaiko D. V. vardu priimti palikimą, nes tai nepažeis nepilnamečio vaiko interesų (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. ir suinteresuoto asmens M. V. pareiškimus tenkinti visiškai.
Tikslu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po močiutės M. Š., a/k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) ( mirties akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) jos vaikaičiai D. V., a.k (duomenys neskelbtini) ir M. V., a/k (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo jį valdyti.
Išduoti teismo leidimą A. V., a.k (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. V., a.k (duomenys neskelbtini) vardu priimti (duomenys neskelbtini) mirusios močiutės M. Š., a/k (duomenys neskelbtini) palikimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus..