Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys procese – skolininkė I. L., skolininkės sutuoktinis R. L., antstolis Arturas Bložė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėja (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkės I. L. sutuoktinio R. L. gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

2. Byloje nustatyta, kad antstolio Arturo Bložės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0041/11/01859 dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės I. L. išieškotojui (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 str. 1 d. nustatyta tvarka skolininkei pasiūlius pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, skolininkė tokio sutikimo nepateikė. Antstolis areštavo skolininkės sutuoktinio R. L. gaunamas pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su R. L., nustatymo.

3. Nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininkės turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui minėto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

4. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.116 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 str. 1 d., CK 3.123 str. 1 d., CK 4.92 str. 1 d.). Pagal CK 3.87 str. 1 d. turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 str. įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). CK 3.88 str. 1 d. nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Bendrąja jungtine nuosavybe laikomos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).

5. Byloje nėra duomenų, kad I. L. ir R. L. santuoka nutraukta, padalytas sutuoktinių turtas, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.), tarp jo ir pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).

6. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkintinas. Teismas pažymi, kad asmeninis skolininkės prievolės kreditoriui pobūdis nereiškia, kad išieškojimas pagal šią prievolę negali būti nukreipiamas į skolininkės sutuoktinio gaunamas išmokas, nes išieškojimas šioje vykdomojoje byloje bus nukreipiamas ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, o į skolininkei priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama įstatymo nustatyta tvarka (CPK 667 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei I. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su sutuoktiniu R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinio R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.